Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-02-01 · Civilinė byla Nr. 2-520-191/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-01
Bylos Nr.
2-520-191/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-24394-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edmundas Inokaitis
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
A. K.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-520-191/2016(Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24394-2015-0)Procesinio sprendimo kategorija 128.11. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 1 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, rašytinio proceso tvarka, informuojant šalis apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. skundą dėl antstolės G. A. veiksmų (suinteresuotas asmuo A. K.), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. K. skundu skundžia antstolės G. A. veiksmus – 2015-09-21 raginimą įvykdyti sprendimą bei sumokėti 24,00 Eur vykdymo išlaidų.

Šalies argumentai

Skunde nurodė, jog 2015-09-29 gavo 2015-09-21 antstolės G. A. raginimą įvykdyti teismo sprendimą. Su 2015-09-21 antstolės G. A. raginimu įvykdyti teismo sprendimą visiškai nesutinku. Išieškotojas A. K. piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis kreipėsi į antstolio kontorą, tuo suklaidindamas antstolę į kurią kreipėsi, kad neva tai būtų apgintos jo teisės vykdant teismo sprendimą. 2015-09-21 raginimu antstolė ragina skolininkę J. K. „leisti laisvai bendrauti su dukra S. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja niekada nepažeidė susitarimo sąlygų ir teismo sprendimo kas liečia dukros S. K. ir buvusio vyro/ tėvo A. K. bendravimą. A. K., norėdamas pasimatyti ir bendrauti su dukra, su ja susitinka, pareiškėja jų bendravimo netrukdo ir netrikdo. Po santuokos nutraukimo praėjo daugiau kaip metai (santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu), ir niekada nebuvo jokio ginčo dėl vaiko bendravimo tvarkos vykdymo. 2015 m. liepos mėnesį pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl išlaikymo vaikui padidinimo. Per metus laiko A. K. su dukra bendravo tik keletą kartų. 2015 m. birželio ir liepos mėnesį iš vis nebuvo nei atvykęs, nei pasiteiravęs apie dukrą. Tik sužinojus, kad pareiškėja pateikė ieškinį dėl išlaikymo padidinimo, iš karto iš A. K. pusės suintensyvėjo noras bendrauti su dukra. 2015 m. rugpjūčio mėnesį atvykęs į namus, ne pagal nustatytą bendravimo tvarką, pareikalavo norintis matytis su dukra. Dukra tuo metu sirgo, todėl pareiškėja paaiškino, kad serga, kai pasveiks galės matytis. A. K. buvo nepatenkintas, gąsdino kad kreipsis į antstolį, tačiau pareiškėja augindama vaiką, įvertino vaiko sveikatos būklę ir tuo pagrindu negalėjo duoti sergančio vaiko. Kitą kartą, tai buvo 2015 m. rugsėjo mėnesi, atvykęs A. K. į namus sukėlė konfliktinę situaciją, po kurios dukra buvo išsigandusi tėvo elgesio, todėl išreiškė norą nebendrauti su A. K.. A. K. nepateikė jokių įrodymų kreipdamasis į antstolę, kad J. K. nevykdo teismo sprendimo. Tik A. K. žodiniu paaiškinimu buvo priimtas vykdomasis dokumentas ir užvesta vykdomoji byla. A. K. neturi pastovios gyvenamosios vietos. Šiuo metu jis gyvena pusseserės namuose adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena dvi šeimos ir A. K. suteiktas vienas kambarys. Gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pas pareiškėjos giminaitę. Savo normalaus būsto neturi, todėl pats A. K. nevykdo bendravimo tvarkos, kadangi neturi tinkamų gyvenimo sąlygų. 2015 m. spalio 3 d. vyko dukros S. krikštynos (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, A. K. pareiškėja pranešė SMS žinute, krikštynose dalyvavo. A. K. nebuvo konfliktiškai nusiteikęs, todėl dukra mielai bendravo su tėvu. Po krikštynų jis bendravo su dukra, buvo išvykę į PC „Mega“. Iki pateikimo Kauno apylinkės teismui ieškinio dėl išlaikymo padidinimo A. K. nereiškė jokių pretenzijų dėl bendravimo tvarkos su dukra. Pats bendrauja su pertraukomis, tik tada kada jis užsimano, buvo keli tarpai po kelis mėnesius, kai iš vis pradingdavo. Todėl tikėtina, kad A. K. kreipimasis į antstolę dėl teismo sprendimo nevykdymo yra visiškai nepagrįstas, nes nėra jokio ginčo dėl teismo sprendimo vykdymo kas liečia bendravimo tvarką su dukra S. K.. Todėl prašo raginimą įvykdyti teismo sprendimą panaikinti ir tuo pagrindu nereikalauti iš J. K. 24 eurų vykdymo išlaidų.

Antstolė G. A. priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino J. K. skundo bei skundą kartu su vykdomosios bylos Nr. 0088/15/00829 kopija persiuntė Kauno apylinkės teismui.

Antstolė nurodė, kad antstolės G. A. kontoroje, vadovaujantis Kauno apylinkės teismo vykdomuoju raštu Nr. 2-16605-191/2014, užvesta vykdomoji byla Nr. 0088/15/00829 dėl A. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku, dukra S. K., gim. (duomenys neskelbtini). Užvedus vykdomąją bylą Nr. 0088/15/00829 J. K. buvo išsiųsta: 1. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; 2. Raginimas vykdyti sprendimą geruoju. Raginime nurodoma sumokėti į antstolės sąskaitą 24 Eurus vykdymo išlaidų. J. K. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Sprendimų vykdymo instrukcija numato, kad antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 str. 2 d., vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. A. K. atstovei pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti, nebuvo kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, todėl buvo užvesta vykdomoji byla, parengtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas vykdyti sprendimą geruoju. Pateikiant vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, išieškotojas ar jo atstovas neprivalo antstoliui teikti įrodymų, kad teismo sprendimas nevykdomas. A. K. atstovė, pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, sumokėjo 24 Eurus būtinųjų vykdymo išlaidų (Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelės 8 p.). Išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalo sumokėti antstoliui būtinąsias vykdymo išlaidas, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas išimtis. Būtinosios vykdymo išlaidos grąžinamos išieškotojui, jei antstolis atsisako priimti vykdomąjį dokumentą. Į būtinąsias vykdymo išlaidas įskaitoma patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti parengimo, vykdomosios bylos užvedimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo, patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo parengimo, vykdomosios bylos archyvavimo, saugojimo ir sunaikinimo išlaidos. Papildomos vykdymo išlaidos už šių dokumentų parengimą ir nurodytų veiksmų atlikimą neskaičiuojamos. Išieškotojo sumokėtos būtinosios vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko ir grąžinamos išieškotojui. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad išieškotojas nereikalautų išieškoti būtinųjų vykdymo išlaidų iš skolininko. J. K. skunde teigiama, kad A. K. parteikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti nepateikė įrodymų, kad teismo sprendimas nevykdomas, kai tame pačiame skunde nurodo, kad A. K. nepavyko pasimatyti su dukrą 2015 m. rugpjūčio mėnesį ir 2015 m. rugsėjo mėnesį.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą.

Nurodė, jog su antstolės patvarkymu sutinka. Pradėjus gyvenimą skyrium su J. K., prasidėjo ir nesutarimai bei manipuliavimas dėl dukters: neimdavo jo nupirktų dovanų, drabužių, neleisdavo matytis. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr.2-16605-191/2014 nustatyta, kad nuo Kauno apylinkės teismo sprendimo, patvirtinusio šią sutartį, įsigaliojimo dienos kiekvieną mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius jis pasiima dukrą S. K., gim. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje šeštadienį 11 val. ir sekančią dieną (sekmadienį) 18 val. grąžinu į dukters gyvenamąją vietą. Tačiau teismui sprendimu patvirtinus, problema dėl vaiko neišsisprendė. J. K. nevykdė Kauno apylinkės teismo sprendimu patvirtintos šalių nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos: A. K. neleido bendrauti nustatytu laiku ir tiek laiko, kiek yra nustatyta, t.y. jei leido matytis su vaiku šeštadienį tik jos pačios namuose trim keturiom valandom (bendravimas su vaiku ir jos motina), arba labai retai leido pasiimti mergaitę, tai taip pat po poros valandų A. K. privalėjo mergaitę grąžinti į motinos gyvenamąją vietą. Vasarą (ir pavasarį) bendrauti neleido, nes mergaitė buvo išvežta pas senelius (J. K. tėvus) į (duomenys neskelbtini) rajoną, tai patvirtina į Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr.2-18527-752/2015 pačios J. K. pateiktas raštas dėl įmokų darželiui, kur matosi, jog mergaitė darželį lanko labai retai, J. K. reikia dirbti, tad vaikas būna pas senelius. Žinoma, jog kas antrą savaitgalį mergaitė nebūdavo atvežama į motinos gyvenamąją vietą, dėl ko A. K. negalėjo su vaiku bendrauti. Matydamas, kad dėl J. K. tyčinių veiksmų A. K. atžvilgiu, jis negali bendrauti su dukra, buvo priverstas kreiptis į antstolį dėl priverstinio Kauno apylinkės teismo sprendimo dalies bendravimo tvarkos vykdymo. Ko pasėkoje, šiai dienai jam leidžiama bendrauti su dukra, nors ne taip kaip numatyta minėtame teismo sprendime. A. K. gyvena jo tetai priklausančioje namų valdoje. Jam yra skirtas kambarys jo asmeniniam naudojimui, kitos patalpos yra bendros. Tačiau pati J. K. gyvena viename kambaryje, kai bendro naudojimo patalpos naudojamos kartu su giminystės neturinčiais asmenimis. Mano, kad jo gyvenimo sąlygos yra geresnės nei J. K. ir jis gali pasirūpinti dukra.

Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti pranešimais (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos CPK 18 str. nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 586 str. 1 d. nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus.

Susipažinus su civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0088/15/00829 medžiaga, nustatyta, kad antstolės G. A. kontoroje 2015-09-21 gautas A. K. atstovės advokato padėjėjos S. V. prašymas priimti vykdyti Kauno apylinkės teismo 2015-08-21 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-16605-191/2014 dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku S. K., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. „Nuo Kauno apylinkės teismo sprendimo, patvirtinusio šią sutartį, įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius A. K. pasiima dukrą S. K., gim. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje šeštadienį 11 val. ir kitą dieną (sekmadienį) 18 val. grąžina į dukters gyvenamąją vietą; A. K. turi teisę kiekvienais metais praleisti su nepilnamete dukra 28 kalendorines dienas kasmetinių atostogų, t.y. du kartus po 14 kalendorinių dienų per metus. Apie atostogų laiką A. K. informuoja J. K. prieš 14 kalendorinių dienų; nepilnametė dukra paimama iš J. K. gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinama paskutinę atostogų dieną į vaiko gyvenamąją vietą 16 val.“ (b.l. 16-19).

2015-09-21 priimtas patvarkymas priimti vykdyti Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-16605-191/2014 (b.l. 14).

Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Vertinant antstolio veiksmų teisėtumą, atsižvelgtina į tai, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikosi savo pagrindinės pareigos – savo iniciatyva imasi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padeda šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos CPK 651 str. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 str. 2 d., vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 str.); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 str.); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 str. reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 str. 5 d.); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 str.); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, - ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, - ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nors šis sąrašas nėra baigtinis tačiau, teismo nuomone, sprendimas dėl kitų, CPK 651 str. 2 d. nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog antstolei nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad J. K. nevykdo teismo sprendimo, ir kad vykdomoji byla užvesta tik remiantis A. K. žodiniu paaiškinimu, t.y. kad prieš priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolė tokių įrodymų iš išieškotojo nepareikalavo, neišsiaiškino visų aplinkybių, nesusisiekė su skolininke ar pan., nėra pripažįstama akivaizdžia kliūtimi priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Įstatymas neįpareigoja antstolio tikrinti vykdomųjų raštų teisėtumo ir pagrįstumo, tai yra teismo prerogatyva. Tokiems veiksmams atlikti antstolis neturi galimybių, minėtų veiksmų atlikimas būtų vertinamas kaip antstolio kompetencijos viršijimas. Pagal CPK 651 str. antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, pvz. ar nėra pagrindo nusišalinti ir pan. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų ir šios Instrukcijos nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą ar siūlymas sumokėti skolą siunčiami skolininkui.

2015-09-21 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei 2015-09-21 raginimas įvykdyti sprendimą, 2015-09-29 įteikti J. K. (b.l. 12).

Antstolės priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti atitinka LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas procesinių dokumentų formas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 priedas).

Pažymėtina kad tais atvejais, kai yra išduotas vykdomasis dokumentas, įpareigojantis skolininkę atlikti tam tikrus veiksmus ir išieškotojas prašo tokį dokumentą priimti vykdyti, antstolis turi pagrindą preziumuoti, jog išieškotojui yra žinoma, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Pažymėtina tai, kad, esant nepiniginio pobūdžio sprendimams, susijusiems su įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, išieškotojas gali netgi neturėti galimybės pateikti antstoliui duomenis apie tai, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, todėl CPK 651 str. 2 d. 7 p. nuostatų aiškinimas, jog bet kuriuo atveju išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalo pateikti antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, neatitiktų vykdymo proceso tikslų ir principų bei sudarytų dirbtines kliūtis pasiekti kuo greitesnį ir ekonomiškesnį sprendimo įvykdymą.

Kai vykdomasis dokumentas pateikiamas antstoliui vykdyti, skolininkui iš karto atsiranda neigiamos turtinės pasekmės, kadangi iš karto susidaro tam tikra suma vykdymo išlaidų. Antstolis patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir raginimą įvykdyti sprendimą siunčia skolininkui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p.). Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėti priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str. 1 d.). Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 p. numato, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, iš skolininko neišieškomas tik atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p.). Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių teismas daro išvadą, kad antstolė G. A., paskaičiuodama 24,00 Eur vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0088/15/00829 jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ir nėra pagrindo antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais.

Teismas pažymi, jog J. K. vykdant teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą jokios baudos ar kitokios sankcijos antstolio jai negali būti paskirtos.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas įstatymines nuostatas bei įvertinęs pareiškėjos pateiktus bei vykdomojoje byloje Nr. 0088/15/00829 esančius dokumentus, teismas sprendžia, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėdama vykdymo veiksmus, juos atliko neteisėtai. Antstolė G. A., priimdama vykdyti išieškotojo A. K. pateiktą vykdomąjį raštą, nepažeidė procesinių teisės normų, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad antstolė nepagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Vykdymo proceso metu antstolio padarytų esminių Civilinio proceso kodekso pažeidimų nenustatyta, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 str.).

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog A. K. gyvena giminaitės namuose viename kambaryje ir neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, kad iki J. K. ieškinio dėl išlaikymo padidinimo pateikimo teismui A. K. nereiškė jokių pretenzijų dėl bendravimo su dukra, neturi teisinės reikšmės nagrinėjant šį skundą. Be to, patikrinus Lietuvos tesimų informacinę sistemą LITEKO matyti, jog civilinė byla Nr. 2-18527-752/2015 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. K., institucijai teikiančiai išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi nutraukta patvirtinus šalių taikos sutartį.

Teismas atkreipia tiek išieškotojo, tiek skolininkės dėmesį į tai, kad vienas iš CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti bei kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str. str., 510 str., 611 str.

nutaria:

Pareiškėjos J. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edmundas Inokaitis