Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) akcininko V. A. pareiškimas atsakovams UAB (duomenys neskelbtini) ir jos direktoriui A. Č. ir dėl juridinio asmens veiklos tyrimo civilinėje byloje Nr. 2-126-623/2009, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš ekspertizės ataskaitos ir kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. Č. nesielgė bona fide (lot. - sąžiningai) juridinio asmens atžvilgiu, todėl teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino jo veiklą netinkama.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas bei turėjo pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimus dėl teismo sprendime nurodytų motyvų, su kuriais sutinka ir teisėjų kolegija, o jų nepaneigė atsakovo apeliacinio skundo argumentai.

Dėl bylos nagrinėjimo dalyko ir ribų

CK 2.124 straipsnio nuostatomis, juridinio asmens veiklos tyrimo turinys turi apimti juridinio asmens valdymą, juridinio asmens valdymo organo veiksmus, organizuojant ir vykdant juridinio asmens veiklą. Tokio tyrimo metu turi būti įvertinta, ar atsakovo valdymo organas veikė sąžiningai ir protingai, kad būtų pasiekti atsakovo įstatuose numatyti veiklos tikslai. Netinkama veikla reiškia CK 2.86-2.87 straipsnių nuostatų, kurios taikomos tiek valdymo organo nariui, tiek visam valdymo organui, pažeidimą. CK 2.87 straipsnyje nurodytos pagrindinės juridinio asmens valdymo organo narių pareigos. Pagal turinį pareigos skirstomos į sąžiningumo ir protingumo, lojalumo, konfidencialumo pareigas. Pareiga veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu nustatoma įgyvendinant bendrąjį civilinių teisinių santykių reguliavimo principą (CK 1.5 straipsnis), t. y. nustatant, ar juridinio asmens narys elgiasi taip, kaip elgtųsi apdairus asmuo tokiomis pačiomis aplinkybėmis, ir ar jis elgiasi sąžiningai juridinio asmens atžvilgiu. Sąžiningumas reikalauja, kad būtų veikiama juridinio asmens naudai tokiu būdu, kad sprendimai neatneštų žalos. Lojalumas reikalauja, be kita ko, kad juridinio asmens valdymo organas rūpintųsi juridinio asmens gerove ir siektų įgyvendinti jo tikslus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005).

Nepagrįstas apeliantų motyvas, jog apygardos teismas skundžiamame sprendime nagrinėjo atsakovo A. Č. atsakomybės už bendrovei padarytą žalą klausimą. Teismas, sprendime pasisakydamas dėl netinkamų atsakovo veiksmų, nesprendė šiais veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo klausimo, ir skundžiamu teismo sprendimu patenkinęs ieškovo ieškinį, nepriteisė atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, t. y. apygardos teismas nepriėmė sprendimo dėl nuostolių išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. Č. , kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (4 t., b. l. 80-90).

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantų motyvu, jog teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, taikydamas CK 2.131 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą priemonę. Iš bylos duomenų matyti, kad vienas iš pareiškėjo reikalavimų ir tikslų buvo atsakovo A. Č. pašalinimas iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų (1 t., b. l. 15, 68). Teismas, atsižvelgęs į eksperto rekomendacijas bei kitas aplinkybes (ieškovas V. A. ir atsakovas A. Č. turi po 50 procentų balsų visuotiniame UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkime, visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti nepajėgus nuspręsti dėl naujo direktoriaus paskyrimo), pagrįstai konstatavo, jog vienintelė efektyvi priemonė, kurios pagalba būtų sudaryta galimybė pakeisti UAB (duomenys neskelbtini) vadovą (t. y. patenkintas ieškovo reikalavimas pašalinti A. Č. iš pareigų) yra laikinas UAB (duomenys neskelbtini) akcininko atsakovo A. Č. balsavimo teisės perdavimas ieškovui V. A. (CK 2.131 str. 1 d. 6 p.).

Nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą ir dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su CPK 141 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikymu (CPK 329 str. 1 d.). Nors ieškovui teismo posėdyje pateikus prašymą dėl minėtų taikytinų priemonių, o teismui jį priėmus, atsakovams nebuvo suteiktas papildomas terminas pasirengti bylos nagrinėjimui (CPK 141 str. 2 d.), tačiau iš 2009-05-21 teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovas pareiškė, jog yra susipažinęs su ieškovo prašymu ir neprašė teismo suteikti laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui (4 t., b. l. 76).

Dėl pirmiau nurodyto darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šios bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas ir, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė įstatyme nustatyto draudimo peržengti byloje pareikštus reikalavimus (CPK 265 str. 2 d.).

Dėl įrodymų vertinimo

Išaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija (CPK 212 str. 1 d.). Teismui priėmus nutartį pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, būtina teismo ekspertizė, siekiant ištirti, ar tinkamai veikė juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai (CK 2.124 str.). Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą, o teismas nutartimi galutinai nustato klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados (CPK 213 str.). Beje, pagal CPK 214 straipsnio nuostatas, teismo paskirtas ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu mano, kad jam užduotas klausimas viršija jo kvalifikaciją ar kompetenciją, o CPK 216 straipsnio nuostatomis, jeigu atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato reikšmingų bylai aplinkybių, dėl kurių nebuvo pateikta klausimų, jis turi teisę duoti išvadą ir dėl šių aplinkybių.

Neturi pagrindo apeliacinio skundo argumentai, jog teismo ekspertizė nagrinėjamoje byloje buvo paskirta neteisėtai, įtraukiant teisinius, menamus ar peržengiančius bylos nagrinėjimo ribas klausimus.

Iš 2007-09-13 teismo nutarties skirti teismo ekspertizę matyti, jog apygardos teismas, susipažinęs su pareiškėjo pateiktais klausimais ekspertui (atsakovai nepateikė klausimų ekspertams) ir atsakovų pastabomis, nustatė UAB (duomenys neskelbtini) veiklos tyrimo laikotarpį, atsižvelgdamas į pareiškėjo pareiškime nurodytas tyrimo ribas, ir pašalino klausimus, kurie tiesiogiai susiję su byloje nedalyvaujančio asmens UAB (duomenys neskelbtini) ir Ko (šiuo metu - UAB (duomenys neskelbtini)) veiklos tyrimu. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir teismo nutartyje ekspertams suformuluotus klausimus, neturi pagrindo teigti, kad jie nėra susiję su UAB (duomenys neskelbtini) veiklos tyrimu, ar yra menamo arba teisinio pobūdžio. Teismo ekspertams pateiktų klausimų, kuriais siekiama nustatyti, ar tam tikri veiksmai sukėlė UAB (duomenys neskelbtini) neigiamas pasekmes (nuostolius, klientų netekimą ir kt.) negali būti vertinami, kaip teismo pareigos dėl įrodymų vertinimo perkėlimas ekspertams, kadangi apygardos teismas pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino skundžiamame sprendime eksperto pateiktą aktą ir padarė išvadas dėl to, ar A. Č. veikla gali būti pripažinta netinkama dėl ekspertizės nustatytų duomenų ir pasekmių nurodytos bendrovės veiklai, jos pelningumui, nuostolių atsiradimui (CPK 185 str., 218 str., CK 2.124 str.).

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino 2008-10-23 juridinio asmens veiklos tyrimo ekspertizės ataskaitą Nr. 283 tinkamu ir leistinu įrodymu šioje byloje bei turėjo pagrindo ja remtis, tinkamai ją įvertindamas teismo sprendime visumoje su kitais bylos įrodymais (CPK 177 str., 185 str., 218 str., 263 str. 2 d.). Juolab kad atsakovas, nesutikdamas su teismo ekspertizės išvadomis ar jų pagrindimu, neprašė skirti nei papildomos, nei pakartotinės ekspertizės (CPK 219 str.). Tokių prašymų apeliantai nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.).

Apeliantai be pagrindo apeliaciniame skunde nurodo, jog atlikus ekspertizę nustatyta, kad direktoriaus veikla yra netinkama tik dėl netinkamos buhalterinės apskaitos bei metinės finansinės atskaitomybės sudarymo 2003 - 2006 metais. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės bei priimdamas teismo sprendimą, įstatymo nustatyta tvarka sprendė, ar atsakovo veikla pripažintina netinkama. Teismas konstatavo, jog atsakovo A. Č. veikla pripažintina netinkama ne tik dėl ekspertų nustatytų pažeidimų, sudarant įmonės balansus ir kitus finansinės atskaitomybės, apskaitos dokumentus, nurašant vertybes, vykdant inventorizacijas, tačiau ir dėl to, kad atsakovas neišvengė interesų konflikto, buvo nelojalus UAB (duomenys neskelbtini) ir nesilaikė konfidencialumo pareigos, įsteigdamas tuo pačiu adresu veikiančią bei panašia ūkine - komercine veikla užsiimančią UAB (duomenys neskelbtini) ir Ko (vėliau pavadintą UAB (duomenys neskelbtini)), kad neefektyviai naudojo įmonės lėšas darbo užmokesčiui ir kitoms sąnaudoms, sudarydamas sandorius, viršijo savo kompetenciją, buvo nesąžiningas bei netinkamai vykdė savo pareigas vadovaujamoje bendrovėje. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pripažįstant juridinio asmens valdymo organo veiksmus netinkamais, nebūtina konstatuoti, jog bendrovės tikslai, tarp jų - pelno siekimas, nebuvo pasiekti vien tik dėl jos valdymo organo (šiuo atveju – direktoriaus A. Č. ) netinkamų veiksmų. Minėta, kad juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas yra nustatyti, ar atsakovo valdymo organas veikė sąžiningai ir protingai, kad būtų pasiekti atsakovo įstatuose numatyti veiklos tikslai. Tačiau tas faktas, kad bendrovė dirbo nuostolingai dėl įvairių veiksnių visumos, o ne tik dėl jos vadovo veiksmų, nepaneigia nustatytų vadovo veiksmų netinkamumo (CK 2.124 str.).

Ieškovas, teigdamas, jog atsakovo veiksmai buvo netinkami, be kitų pagrindų, rėmėsi ir aplinkybe, kurios neginčijo ir atsakovas A. Č. , jog jis buvo UAB ,(duomenys neskelbtini) ir Ko vienas iš steigėjų bei akcininkas (steigimo sutartis; 1 t., b. l. 199-202). Bylos duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) ir Ko veikė tuo pačiu adresu kaip ir UAB (duomenys neskelbtini), naudojosi tuo pačiu telefono numeriu, vykdė panašią veiklą. Ekspertizės ataskaitoje nurodyta, kad 2003 metais buvo įsteigta panašia veikla užsiimanti UAB (duomenys neskelbtini) ir Ko (kurios direktorė buvo atsakovo A. Č. žmona L. Č. , vėliau ir A. Č. ) nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. vykdė komercinę veiklą tose pačiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) 2005 m. antroje pusėje neteko daug stambių klientų, nebuvo pritraukiami nauji klientai. Be to, teismas teisingai nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) iki konkuruojančios bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) ir Ko įsteigimo atstovavo Lietuvoje stambiai Šveicarijos įmonei (duomenys neskelbtini), o A. Č. su žmona įsteigus UAB (duomenys neskelbtini) ir Ko (kurios pavadinimą sudaro tapatūs žodžiai su priedėliu „ir Ko“), minėtos Šveicarijos įmonės atstovu Lietuvoje tapo jų įsteigta konkuruojanti bendrovė. Be to, ekspertizės ataskaitos duomenimis nustatyta, jog yra požymių, kad buvę atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) pirkėjai (duomenys neskelbtini) tapo konkuruojančios UAB (duomenys neskelbtini) ir Ko pirkėjais. Taigi apygardos teismas, remdamasis minėtais ir kitais bylos duomenimis, tarp jų ir ekspertizės ataskaitos išvadomis, pagrįstai konstatavo, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas atsakovas A. Č. neišvengė interesų konflikto, buvo nelojalus bendrovei, nesąžiningas, nesilaikė konfidencialumo pareigos, netinkamai vykdė savo pareigas vadovaujamoje bendrovėje, bei turėjo pagrindo tokius jo veiksmus pripažinti netinkamais (CK 2.124 str.).

Apeliantai teisingai skunde teigia, jog ekspertizės ataskaitoje nuostolinga UAB (duomenys neskelbtini) veikla nesiejama vien tik su vienasmeniška direktoriaus veikla ar UAB (duomenys neskelbtini) įsteigimu ir jos veikla, kadangi tam, anot ekspertų, turėjo įtakos ir apyvartinių lėšų trūkumas bei akcininkų sprendimas neskirti papildomų lėšų. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nepaneigia apygardos teismo išvados, jog atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. Č. veikla buvo netinkama dėl kitų aukščiau paminėtų teismo sprendime nurodytų aplinkybių, o apeliantai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nepateikė įrodymų, paneigiančių šią motyvuotą esminę teismo išvadą.

Teisėjų kolegija sutinka ir su kitomis apygardos teismo išvadomis dėl atsakovo A. Č. veiklos netinkamumo, kurios pagrįstos teismo ekspertizės bei kitais byloje surinktų bei teismo tinkamai įvertintų įrodymų duomenimis, kurių nepaneigia apeliacinio skundo argumentai bei apeliantų pateikti duomenys (CPK 263, 265 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Neturi pagrindo apeliantų motyvai dėl bylinėjimosi išlaidų neteisingo paskirstymo. CK 2.129 straipsnio numatyti eksperto darbo apmokėjimo juridinių asmenų tyrimo bylose ypatumai (CPK 89 str.3 d.) nepaneigia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnyje nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Todėl apygardos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ekspertų darbo apmokėjimu (CPK 93 str. 1 d.). Beje, pagal CPK 91 straipsnio 5 dalį, sumos, teismo išmokėtos už ekspertų darbą, kai nebuvo paimtas užstatas, priteisiamos į teismo specialiąją sąskaitą iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš šalių proporcingai jų patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui, tačiau šiuo atveju, teismui nesumokėjus ekspertams dalies sumos už jų darbą, nes iš pareiškėjo buvo paimtas užstatas, kuris sudarė 70 % ekspertų nurodyto darbo apmokėjimo (kuris ir buvo teismo sumokėtas; CK 2.129 str.), buvo pagrindo priteisti iš pralaimėjusios šalies likusią (30 %) ekspertų darbo apmokėjimo sumą (CPK 89 - 91, 93 str., CK 1.5 str.). Juolab kad nagrinėjamoje byloje Apeliacinio teismo buvo pasisakyta dėl ekspertizės išlaidų priteisimo iš šalių proporcingai jų patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.; b. t. 3, l. 111-113).

Be to, apeliantai nepagrįstai teigia, jog apygardos teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovui teismo sprendime nurodytų bylinėjimosi išlaidų, nes, jų teigimu, patenkino ieškinį tik iš dalies, pripažindamas atsakovo veiksmus netinkamais ne tais pagrindais, kuriuos pareiškime buvo nurodęs ieškovas. Bylos duomenimis, pagrindinis ieškinio reikalavimas buvo pripažinti atsakovo A. Č. veiksmus netinkamais (CK 2.124 str.), o kiti reikalavimai (tarp jų - taikyti priemones atsakovo atžvilgiu) buvo išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo. Apygardos teismui visiškai patenkinus pagrindinį reikalavimą, laikytina, jog teismas iš esmės patenkino ieškinį visa apimtimi, todėl ir visas bylinėjimosi išlaidas teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329-330 str.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, ieškovo turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo pateiktais teismui įrodymais, jis sumokėjo advokatui už jo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme 5712 Lt (4 t., b. l. 125-126). Teisėjų kolegijos nuomone, turint omeny Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio bei atsižvelgiant į ieškovo atstovo (advokato) darbo apimtį ir sudėtingumą apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, ieškovo prašomos priteisti jo atstovavimo išlaidos sumažintinos iki 3000 Lt (CPK 302, 88, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo A. Č. , a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. A. , a. k. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt (tris tūkstančius Lt) išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.