Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Vitra“ veiklos tyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bendrovės direktorius J. G. kartu su bendrovės akcininku D. Š. 2004 m. liepos 29 d. įsteigė UAB ,,Vitros prekyba“, kurios pagrindinis veiklos tikslas ir veiklos sritis sutampa su UAB ,,Vitra“. Taigi direktorius faktiškai įsteigė konkuruojančią bendrovę ir tapo jos direktoriumi apie tai nepranešęs akcininkams, kaip reikalauja CK 2.87 straipsnio penktoji dalis ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABĮ) 19 straipsnis. Kadangi bendrovių veiklos sritys sutampa, tai direktorius gali naudoti konfidencialią UAB ,,Vitra“ informaciją UAB ,,Vitros prekyba“ veikloje gaunant pelną. Dėl šio direktorius elgiasi nesąžiningai tiek kaip bendrovės valdymo organo narys, tiek kaip akcininkas. Naujai įsteigtai bendrovei UAB ,,Vitros prekyba“ leido naudoti UAB ,,Vitra“ pavadinimą be kitų akcininkų sutikimo ir leido įregistruoti UAB ,,Vitros prekyba“ buveinę tuo pačiu adresu, kaip ir UAB ,,Vitra“. Tai klaidina UAB ,,Vitra“ tiekėjus ir pirkėjus bei daro bendrovei žalą. Direktorius ir UAB ,,Vitra“ akcininkas J. G. sąmoningai siekia pažeisti ieškovo, bendrovės akcininko, turtinius interesus. Bendrovė nuo 2000 metų veikia pelningai, tačiau direktorius nė karto nepatiekė pasiūlymo dėl dividendų skirstymo bendrovės akcininkams. Be to, J. G. ieškovui yra pareiškęs, kad sąmoningai sieks neigiamų įmonės veikos rezultatų ieškovo atžvilgiu. Bendrovėje dėl netinkamų bendrovės direktoriaus sprendimų nepagrįstai didėja sąnaudos ir dėl to mažėja įmonės pelnas, akcijų vertė. Buvo sudarytos sutartys dėl neaiškių darbų atlikimo, su asmenimis, kurie verčiasi individualia veikla su verslo liudijimais.Nepagrįstai atmesti ieškovo siūlymai akcininkų susirinkimui dėl nepriklausomo audito.Direktorius neatsižvelgė į realią nekilnojamojo turto vertę ir nekoregavo bendrovės finansinės atskaitomybės. Atsakovo direktorius pažeidžia akcininkų teisę į informaciją. Šiuo pagrindu Kauno m. apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl neturtinių akcininko teisių pažeidimo ir atsakovo UAB ,,Vitra“ įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus. Direktorius pažeidė ieškovo teisę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkime (ABĮ 16 str.), nes jis nebuvo įleistas į akcininkų susirinkimą.

Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo veikla pastaruosius keletą metų yra pelninga, tai yra įvykdytas pagrindinis juridinio asmens veiklos tikslas, atspindintis ir jo dalyvių tikslus bei interesus - gauti pelną. Pagal UAB ,,Vitra“ įstatų 4.6.8 punktą visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo, ir tokie sprendimai buvo priimti, todėl UAB ,,Vitra“ įstatai nebuvo pažeisti. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovo teiginiai dėl UAB ,,Vitra“ direktoriaus sudarytų neteisėtų sandorių negali būti nagrinėjami byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, nes yra keliamas veiklos teisėtumo, o ne veiklos tinkamumo klausimas.

Teismas, nurodydamas, kad akcinių bendrovių įstatymas nenumato draudimo administracijos vadovui steigti ar nuosavybės teise turėti kitos įmonės akcijų ar būti darbo santykiuose su kita įmone, ignoravo CK 2.87 straipsnio penktojoje dalyje nustatytą juridinio asmens valdymo organo nario prievolę pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams ar juridinio asmens dalyviams apie situaciją, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Be to, pagal ABĮ 19 straipsnį vadovas turi informuoti jį renkantį organą apie tai, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip ši jo veikla gali būti susijusi su bendrovės reikalais. J. G. pažeidė šiuos reikalavimus, o tai kelia pagrįstas abejones, ar jis to nepadarė dėl asmeninių interesų konflikto, ar dėl aplaidumo. J. G. nesielgė sąžiningai ir protingai ir dėl to kyla įtarimai dėl tinkamo juridinio asmens veiklos organizavimo. Nepagrįstas teismo teiginys, kad kreipimosi į teismą metu pareiškėjo nurodytos aplinkybės neegzistavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. šiuos darbo santykius nutraukė tik 2005 m. balandžio 26 d. Toks elgesys nesuderinamas su įstatymų reikalavimais, keliamais juridinio asmens organui. Teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl pateiktų garso įrašų, iš kurių akivaizdu, jog J. G. atliko tai, ką žadėjo – perkėlė UAB ,,Vitra“ veiklą į kitą įmonę.Teismas neteisingai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog direktoriaus asmeniniai interesai prieštarauja juridinio asmens interesams, ir aplinkybės jog įmonės adresų ir pavadinimų panašumas gali liudyti apie pažeistas bendrovės interesus. Teismas nesiėmė visų reikiamų priemonių bylos aplinkybėms išsiaiškinti, nepagrįstai atmetė pareiškėjo ir jo atstovo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo. Kyla abejonių dėl UAB ,,Vitra“ darbuotojų perkėlimo į kitas įmones, todėl turi būti išreikalauti duomenis apie L. M. ir I. B. darbo vietas. Šie duomenys patvirtins J. G. nelojalumą bei asmeninių interesų konfliktą. Pareiškėjo prašymu VĮ Registrų centras pateikė 2004 m. lapkričio 12 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr.04/2004, kuris patvirtina, kad J. G. su D. Š., turėdami 50, 2 procentus visų UAB ,,Vitra“ akcijų, nutarė laiduoti už UAB ,,Vitros prekyba“ šiai perkant pastatus. Tai patvirtina, kad pagrindinį UAB ,,Vitra“ akcijų paketą turintys asmenys be kitų akcininkų žinios naudoja bendrovės turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tai yra UAB ,,Vitros prekyba“ ilgalaikio turto įsigijimui. Ieškovas nurodo, kad būtina išreikalauti iš AB SEB Vilniaus banko laidavimo sutartį, kuri patvirtins, kad J. G. nėra lojalus bendrovei, priima sau naudingus sprendimus nepranešdamas akcininkams. Teismas rėmėsi suklastota UAB ,,Vitros prekyba“ 2006 m. kovo 14 d. pažyma, nes J. G. 2004 m. gruodžio 16 d. priklausė ne 50, o 1500 šios bendrovės akcijų. J. G. teismui sakė netiesą kad UAB ,,Vitros prekyba“ jis vadovavo tik 4 mėnesius. Tai paneigia apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai. Ieškovo teiginius, kad J. G. dalį UAB ,,Vitra“ veiklos perkėlė į kitą bendrovę, patvirtina naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog J. G. elgiasi nesąžiningai, siekdamas naudos kitai bendrovei. Teismas be pagrindo netenkino ieškovo prašymo išreikalauti duomenis, kokias prekių grupes įveža UAB ,,Vitra“ ir UAB ,,Vitros prekyba“. Remdamasis tik atsakovo paaiškinimais teismas neteisingai laikė, kad jis nėra susijęs su kitu juridiniu asmeniu.Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendrovės veikla pastaruosius keletą metų yra pelninga, nes iš 2005 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad grynasis pelnas 2004 m. buvo 431 122 Lt, o 2005 m. – 239 229 Lt, tai yra beveik dvigubai mažesnis. Be to, pagal ataskaitos duomenis ženkliai išaugo bendrovės įsipareigojimai, kurie viršijo bendrovės nuosavą kapitalą. Teismas nevertino šių aplinkybių, ir neatsižvelgė, kad egzistuoja pagrįsta ieškovo teisė žinoti, ar pelno sumažėjimas yra direktoriaus valdymo pasekmė, ar kitos priežastys. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl sutarčių su asmenimis, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, atsakovo atstovė tai pripažino. Teismas užkirto ieškovui kelią išreikalauti reikalingus įrodymus, kurių ieškovas negali gauti pats, atmetė prašymą į teismo posėdį kviesti UAB ,,Vitros prekyba“ dabartinį vadovą. Apeliacinės instancijos teismas turėtų patenkinti pareiškėjo prašymus dėl dokumentų ir duomenų išreikalavimo, kurie buvo pareikšti Kauno apygardos teismui, Teismas taip pat neatsižvelgė į ABĮ 17 straipsnio nuostatas.Teismas nevertino ieškovo pateiktų internetinėje svetainėje http://search.defli.lt esančių informacinių skelbimų apie UAB ,,Vitra“ bei UAB ,,Vitros prekyba“ vykdomą veiklą ir nepagrįstai konstatavo, kad šių įmonių veikla nesusijusi.Pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai žinoti, kaip yra naudojamos ir tvarkomos bendrovei perduotos piniginės lėšos ir taip pažeistos ieškovo, kaip akcininko, teisės.

Nepagrįsti apelianto argumentai dėl galimo UAB ,,Vitra“ veiklos netinkamumo. To neįrodo faktas, kad J. G. anksčiau turėjo UAB ,,Vitros prekyba“ akcijų ir jai vadovavo. Įstatymas nedraudžia bendrovės direktoriui turėti kitų bendrovių akcijų ar vadovauti kitoms bendrovėms. Apeliantas neįrodė buvus ABĮ 19 straipsnio aštuntosios dalies pažeidimų. Pagal ABĮ 19 straipsnio devintąją dalį kandidatas į bendrovės vadovus privalo pranešti apie kitas pareigas ar kitą veiklą, tačiau J. G. nėra kandidatas, vadovu buvo prieš 12 metų ir tas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas nėra ginčytas. Nepagrįstas apelianto teiginys dėl garso įrašų, nes jie padaryti pažeidžiant įstatymo nuostatas ir negali būti įrodymu. Nepagrįsti apelianto motyvai dėl UAB ,,Vitros prekyba“ įsteigimo ir veiklos, nes tam nereikėjo gauti jokių UAB ,,Vitra“ ar jos akcininkų sutikimų. Nepagrįsti teiginiai apie bendrovės patirtą žalą, nes 2003 m. gauta 51 497 Lt grynojo pelno, 2004 m. – 431 122 Lt, o 2005 m. – 239 229 Lt grynojo pelno. Tai rodo, kad ieškovo bendrovei patikėtas kapitalas yra valdomas teisingai. Skirtingo dydžio pelnas gali būti paaiškinamas tuo, kad prekybos svyravimus lemia įvairūs ekonominiai faktoriai, sezoniškumas. Tačiau bendrovė veikia pelningai. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog UAB ,,Vitra“ ir UAB ,,Vitros prekyba“ vykdo tą pačią veiklą, nes skiriasi šių įmonių veikla. Neįrodytas apelianto argumentas, jog J. G. dalį bendrovės vykdomos veiklos perkėlė į UAB ,,Vitros prekyba“.Apelianto pateikti nauji įrodymai negali būti prijungti prie bylos apeliacinės instancijos teisme, o prašymai dėl papildomų įrodymų išreikalavimo turėtų būti atmesti, nes šiuos įrodymus bei prašymus ieškovas ir jo advokatai galėjo pateikti nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme (CPK 317 str.). Be to, jie yra nereikšmingi. Apeliantas primygtinai reikalauja veiklos tyrimo, siekdamas likviduoti pelningai veikiančią UAB ,,Vitra“, išparduoti nekilnojamąjį turtą. Ieškovo, turinčio mažumą akcijų, asmeninis interesas kertasi su bendrovės interesais todėl negali būti ginamas. Apeliantas neteisingai aiškina juridinių asmenų veiklos tyrimą reglamentuojančias teisės normas, neįrodė, kuo yra netinkama UAB ,,Vitra“ valdymo organo veikla.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip žinoma, CKP 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra būtų priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą atskirojo skundo apibrėžtose ribose, privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį šio skundo pagrindą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino nagrinėjamam ginčui taikytinas teisės normas, teisingai nustatė juridinio asmens veiklos tyrimo procedūros esmę bei paskirtį. Tačiau, teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašymas ištirti juridinio asmens veiklą yra nepagrįstas (CPK 185 str.).

Juridinio asmens dalyviai savo kapitalą patiki juridiniam asmeniui ir per jį siekia savo tikslų įgyvendinimo. Juridinio asmens tikslai, veiklos tvarka, valdymas suformuluojami juridinio asmens įstatuose ir taip juridinio asmens dalyvių tikslas tampa juridinio asmens tikslu. Juridinio asmens dalyviai juridinio asmens valdymą patiki juridinio asmens valdymo organams, kurie ir turi siekti juridinio asmens įstatuose nurodytų tikslų. Toks asmuo veikia naudodamas juridinio asmens dalyvių kapitalą, todėl jo dalyviai turi teisę žinoti kaip naudojamas, tvarkomas ir valdomas šis kapitalas. Dėl to įstatymų leidėjas, siekdamas suteikti juridinio asmens dalyviams teisines priemones ištirti juridinio asmens veiklą, jei jiems kyla įtarimų dėl tos veiklos tinkamumo, Civiliniame kodekse reglamentavo juridinio asmens veiklos tyrimo tvarką.

Vadovaujantis CK 2.126 straipsnio ketvirtosios dalies bei 2.124 straipsnio nuostatomis, teismas, gavęs pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir išklausęs šalių paaiškinimų, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jeigu yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė netinkamai. Taigi juridinio asmens veiklos tyrimo turinys - juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumas, o tokio tyrimo pagrindas - aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad tokia veikla yra netinkama.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, netinkama veikla pagal CK 2.124 straipsnį apima juridinio asmens valdymą ir jo dalyvių sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu. Tokia netinkama veikla reiškia CK 2.86 – 2.87 straipsnių pažeidimą ir pareiškėjas turi konkrečiai nurodyti, kuo tokia netinkama veikla pasireiškia. Kaip žinoma, CK 2.86 straipsnis įtvirtina juridinio asmens valdymo organų narių lygiateisiškumą, o CK 2.87 straipsnis - juridinio asmens valdymo organų narių pareigas. Pagal CK 2.87 straipsnio antrąją, trečiąją bei penktąją dalis, juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba dalyviams apie asmeninių interesų prieštaravimą ar galimą prieštaravimą juridinio asmens interesams.

Pagal CK 2.124 straipsnio prasmę juridinio asmens veiklos tyrimas galimas tais atvejais, kai nėra akivaizdu, ar juridinio asmens veikla yra tinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1233/2002 m., bylų kategorija 21.10). Toks veiklos tyrimas, esant abejonių dėl bendrovės veiklos tinkamumo, yra CK reglamentuotas teisinis būdas, kuriuo siekiama patikrinti ir nustatyti, ar iš tikrųjų atsakovo veiklos rezultatus (pelno sumažėjimą, žalos bendrovei ir akcininkams atsiradimą ir pan.) lėmė būtent atsakovo valdymo organo veiksmai (neveikimas). Teismas, gavęs pareiškimą ir išklausęs šalių paaiškinimus, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jeigu yra pagrindas manyti, kad gali būti CK 2.124 straipsnyje, 2.125 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos aplinkybės (CK 2.126 str. 4 d.). Pažymėtina, jog teismo manymas, kad juridinio asmens veikla gali būti netinkama, nėra bylos išnagrinėjimas iš esmės, o tik pagrindas pradėti veiklos tyrimą, nes tik ištyrus bendrovės ir jos valdymo organo veiklą bei nustačius, jog ji yra netinkama, teismas turės įvertinti ekspertų išvadas bei rekomendacijas ir, esant pagrindui, galės taikyti vieną iš CK 2.131 straipsnyje numatytų priemonių. Taigi nors teismas, suabejojęs, ar juridinio asmens veikla yra tinkama, paskiria juridinio asmens veiklos tyrimą, tačiau veiklos tyrimo metu gali būti nustatyta, kad bendrovės valdymas, jo valdymo organo veikla buvo tinkama, o pareiškėjo argumentai dėl galimo veiklos netinkamumo neturi objektyvaus pagrindo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes svarbu akcentuoti, tai, kad priimant sprendimą dėl juridinio asmens tyrimo pradžios neturi būti aiškiai žinomas bendrovės netinkamas veikimas, tačiau pakanka svarių ieškovo iškeltų abejonių, kurių pagrįstumas patikrinamas tolesnėse procedūros stadijose.

Dėl pagrindų juridinio asmens veiklos tyrimui pradėti.

Iš UAB ,,Vitra“ įstatų matyti, kad šios bendrovės valdymo organas (administracijos vadovas) yra direktorius, stebėtojų taryba nesudaroma, o valdyba nerenkama (t. 1, .b .l 24). Kaip žinoma, viena pagrindinių juridinio asmens valdymo organo pareigų yra juridinio asmens veiklos organizavimas ir valdymo organas turi užtikrinti, kad šis valdymas būtų sąžiningas ir protingas.

Pareiškėjas A. D. pareiškime teismui pakankamai aiškiai išdėstė požymius, kurie, jo manymu, rodo atsakovo vienasmenio valdymo organo – direktoriaus, netinkamą veiklą, taip pat nesąžiningą pareigų vykdymą: 1) leidimas naujai įsteigtai konkuruojančiai įmonei UAB „Vitros prekyba“ naudoti atsakovo UAB „Vitra“ pavadinimą; 2) administracijos vadovo buvimas kitos konkuruojančios įmonės UAB „Vitros prekyba“ steigėju, akcininku, jo išrinkimas jos administracijos vadovu be UAB „Vitra“ dalyvių sutikimo (CK 2.87 str. 5 d., ABĮ 19 str.); 3) šios konkuruojančios įmonės UAB „Vitros prekyba“ buvimas tuo pačiu juridiniu adresu ir vertimasis iš esmės ta pačia veikla, kaip ir UAB „Vitra“; 5) išaugusios ar ekonomiškai nepagrįstos UAB „Vitra“ veiklos sąnaudos; 6) turtinių pareiškėjo, kaip akcininko, interesų pažeidimas dėl nepateikimo pasiūlymo paskirstyti akcininkams dividendus; 7) bendrovės pelno sumažėjimas; 8) nepagrįstas pasiūlymų akcininkų susirinkimui atmetimas dėl nepriklausomo audito; 9) neatsižvelgimas į realią bendrovės nekilnojamojo turto vertę ir finansinės atskaitomybės nekoregavimas; 10) akcininkų teisės į informaciją pažeidimas; 11) pažeidimas ieškovo teisės dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkime, 12) prarasti UAB „Vitra“ klientai ir darbuotojai. Pareiškėjas taip pat yra išdėstęs savo motyvus, kuriais grindžia nuomonę dėl juridinio asmens organo veiklos netinkamumo: administracijos vadovo asmeninių interesų ir naudos siekimas, asmeninių tikslų konfliktas su pareiga veikti bendrovės ir jos visų akcininkų interesais, veikimas priešingai UAB „Vitra“ ir jos akcininkų interesams, nelojalumas, konfidencialumo nesilaikymas, nesąžiningas siekimas perimti pelningas UAB „Vitra“ veiklos sritis ir kt.

Dėl ikiteisminės tvarkos.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 2.126 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta kad pareiškimas teismui dėl juridinio asmens veiklos tyrimo gali būti paduodamas tuo atveju, jeigu prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį, reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį tam, kad būtų pašalintos netinkamos veiklos aplinkybės. Taigi kreipimuisi į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo yra nustatyta tam tikra privaloma ikiteisminė klausimo sprendimo stadija.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškime teismui dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pareiškėjas negali išeiti už kreipimesi į juridinį asmenį nurodytos konkrečios netinkamos veiklos, todėl pareiškėjo prašymas, susijęs su neleidimu dalyvauti visuotiniame susirinkime, su ieškovo siūlymu atlikti nepriklausomą auditą, pareikštas formaliai nesilaikant nurodytų reikalavimų. Tačiau, kaip jau minėta, pradėti juridinio asmens veiklos tyrimui pakanka pagrįstos abejonės jo veiklos teisėtumu, todėl sprendžiant dėl minėto prašymo turi būti vertinamas aplinkybių visetas. Vien tai, kad nebuvo laikytasi išankstinės tvarkos dėl kelių iš daugelio, pareiškėjo nuomone, netinkamą juridinio asmens veiklą patvirtinančių aplinkybių, negali būti pagrindu atmesti prašymą.

Dėl direktoriaus sąžiningumo ir lojalumo.

Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė savo teiginių, susijusių su direktoriaus J. G. interesų konfliktu, nelojalumu, nesąžiningumu, pareigų nevykdymu ir pan. Teismas nurodė, jog ABĮ nedraudžia įmonės administracijos vadovui steigti ar nuosavybės teise turėti kitos įmonės akcijų ar dirbti joje. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog direktoriaus J. G. asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, jog UAB ,,Vitra“ direktorius veikė, turėdamas nesąžiningų ketinimų atsakovo atžvilgiu, buvo bendrovei nelojalus, supainiojo savo turtą su atsakovo turtu ar sukėlė asmeninių interesų konfliktą.

Teisėjų kolegija atmeta minėtus teismo teiginius. Kaip minėta, tam, kad būtų pradėtas juridinio asmens veiklos tyrimas pakanka abejonės to asmens veiklos teisėtumu. Pareiškėjas neprivalo įrodyti tikrai buvus tam tikrus pažeidimus, tačiau privalo pateikti pakankamai duomenų, kurie leistų suabejoti juridinio asmens veiklos tinkamumu. Pareiškėjas rėmėsi aplinkybe, kurios neginčijo ir pats direktorius J. G. , jog jis buvo UAB ,,Vitros prekyba“ vienas iš steigėjų, akcininkas, valdymo organų narys. Teisėjų kolegijos nuomone, neturi reikšmės, kiek ilgai J. G. ėjo minėtas pareigas, nes įsteigdamas kitą bendrovę, besiverčiančią, kaip teigiama, tokia pat ar labai panašia veikla kaip ir UAB ,,Vitra“, turėdamas jos akcijų bei siekdamas gauti pelno, jis galėjo pakliūti į interesų konfliktą. Apeliantas be pagrindo teigia, kad administracijos vadovo buvimui kitos konkuruojančios įmonės UAB „Vitros prekyba“ steigėju, akcininku, jo išrinkimui jos administracijos vadovu privalėjo būti gautas UAB „Vitra“ dalyvių sutikimas (CK 2.87 str. 5 d., ABĮ 19 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek CK 2.87 straipsnio penktojoje dalyje, tiek ABĮ 19 straipsnyje tokia situacija yra specialiai reglamentuota taip, kad juridinio asmens kiti dalyviai bei valdymo organai būtų informuoti apie situaciją, kai valdymo organo, nagrinėjamu atveju - J. G. , veikla gali sukelti jo asmeninių interesų ir juridinio asmens interesų konfliktą, kad naudojantis ABĮ suteiktomis teisėmis galėtų prieštarauti tokiai situacijai. Taigi byloje nesant įrodymų, jog J. G. informavo kitus juridinio asmens dalyvius apie tai, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip ši jo veikla gali būti susijusi su bendrovės reikalais, nepaneigti pareiškėjo teiginiai apie galimą J. G. nelojalumą bei jo asmeninių ir jo vadovaujamos UAB ,,Vitra” interesų konfliktą, įtarimai dėl netinkamo juridinio asmens veiklos organizavimo.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, toks pats juridinių asmenų UAB ,,Vitra“ ir UAB ,,Vitros prekyba“ adresas ar panašūs pavadinimai neduoda pagrindo manyti, kad atsakovas galėtų būti supainiotas su kitu juridiniu asmeniu, ar būtų kitaip pažeisti atsakovo interesai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo teiginiais. Kaip žinoma, teisė į juridinio asmens pavadinimą yra įtvirtinta CK 2.42 straipsnyje, kurio pirmoji dalis draudžia įgyti teises ir pareigas, prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu arba naudoti kito juridinio asmens pavadinimą be jo sutikimo. Kaip vieną iš netinkamos UAB ,,Vitra” direktoriaus, kaip atsakovo valdymo organo, veiklos epizodų pareiškėjas nurodė aplinkybę, kad pastarasis leido paties įsteigtai UAB ,,Vitros prekyba” naudoti atsakovo pavadinimą, taip galimai supainiodamas bendrovės ir privačius interesus. Šios aplinkybės teismas tinkamai neįvertino ir neištyrė, apsiribodamas nurodymu, kad tai neduoda pagrindo manyti, jog atsakovas galėtų būti supainiotas su kitu juridiniu asmeniu, ar būtų kitaip pažeisti atsakovo interesai. Ieškovo teiginiai, kad UAB ,,Vitra“ ir UAB ,,Vitros prekyba“ veikla yra panaši, nėra paneigta faktiniais bylos duomenimis, nes teismas šios aplinkybės netyrė. Tačiau akivaizdu, jog bendrovės, turinčios tokius panašius pavadinimus ir galimai užsiimančios panašia veikla bei registruotos tuo pačiu adresu, gali būti supainiotos klientų, gali būti padaryta išvada dėl jų susietumo ir pan. Taigi pareiškėjo teiginiai dėl UAB ,,Vitros prekybos“ pavadinimo, veiklos, buveinės turėjo būti įvertinti tuo aspektu, ar tai nesukelia minimo interesų konflikto ir pagrįstų abejonių valdymo organo veikla.

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pareiškėjas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų, ar UAB ,,Vitra“ akcininkai svarstė ir priėmė sprendimą dėl UAB ,,Vitros prekyba“ leidimo naudoti pavadinime žodį ,,Vitra“ (CK 2.42 str.). Taip pat netirti ir nepaneigti ieškovo argumentai dėl dalies UAB ,,Vitra“ darbuotojų perėjimo dirbti į UAB ,,Vitros prekyba“.

Dėl UAB ,,Vitra“ veiklos pelningumo.

Kaip minėta, privatieji juridiniai asmenys steigiami privatiems interesams tenkinti, dažniausiai siekiant iš šių asmenų veiklos gauti ekonominę naudą – pelną. Teismas, atsisakydamas pradėto juridinio asmens veiklos tyrimą, nurodė, kad atsakovo veikla pastaruosius keletą metų yra pelninga, tai yra įvykdytas pagrindinis juridinio asmens veiklos tikslas.

Tačiau negalima sutikti ir su teismo išvada, kad vien pelninga veikla paneigia pareiškėjo abejones dėl valdymo organo netinkamos veiklos. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovai sutinka su aplinkybe, jog bendrovė 2003 m. gavo 51 497 Lt grynojo pelno, 2004 m. – 431 122 Lt, o 2005 m. – 239 229 Lt grynojo pelno. Atsakovų teigimu, tai įrodo, kad bendrovė pasiekia savo pagrindinį tikslą gauti pelną ir ieškovo bendrovei patikėtas kapitalas yra valdomas ir tvarkomas teisingai, o svyravimus lemia įvairūs ekonominiai faktoriai, sezoniškumas. Tuo tarpu pareiškėjas mano, jog gaunamo pelno sumažėjimas perpus gali būti vienas iš ženklų, leidžiančių abejoti tinkamu bendrovės valdymu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išvadą šiuo klausimu galima padaryti tik ištyrus aplinkybes, susijusias su bendrovės pelno svyravimu. Kaip teigia atsakovai, pareiškėjo nurodytas labai didelis pelno svyravimas gali būti nulemtas sezoniškumo, ekonominių priežasčių, tačiau tai gali liudyti ir netinkamą juridinio asmens, jo valdymo organų veiklą, gali būti susiję su panašia veikla užsiimančio juridinio asmens UAB ,,Vitros prekyba“ įsteigimu. Dėl šio teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netyrė šios aplinkybės.

Pareiškėjas, kaip vieną iš netinkamos veiklos požymių, nurodo tai, kad buvo pažeisti jo, kaip akcininko, turtiniai interesai, nes nors bendrovė dirba pelningai, nebuvo pateiktas pasiūlymas dėl dividendų bendrovės akcininkams paskirstymo. Teisėjų kolegija atmeta šį pareiškėjo teiginį, nes kaip teisingai nustatė teismas, UAB ,,Vitra“ įstatų 4.6.8 punkte nustatyta visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo, o visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas tokius sprendimus yra priėmęs. Pareiškėjas šių sprendimų teismui neskundė. Todėl dividendų akcininkams nemokėjimas negali būti traktuojama, kaip aplinkybė, patvirtinanti netinkamą valdymą.

Dėl akcininko teisių į informaciją.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčas dėl akcininko teisių į informaciją negali būti nagrinėjamas šioje byloje, nes šalys pripažino, kad ieškovas Kauno m. apylinkės teismui yra pateikęs ieškinį atsakovui UAB ,,Vitra“ dėl neturtinių uždarosios akcinės bendrovės akcininko teisių pažeidimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus. Dėl šio teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo teiginius, susijusius su jo teisės į informaciją pažeidimu. Tačiau pažymėtina ir tai, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų priėmimas, pažeidžiant vieno ar keleto akcininkų teises dalyvauti susirinkimuose ir balsuoti juose, priimant sprendimus, o taip pat ir kitų akcininkams suteiktų teisių pažeidimas gali būti juridinio asmens veiklos tyrimo objektas, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokių nutarimų priėmimu pasireiškusi veikla yra netinkama.

Dėl įrodymų išreikalavimo ir ištyrimo.

Kaip minėta, pareiškėjas yra UAB ,,Vitra“ akcininkas, tuo tarpu visi įrodymai, susiję su šios bendrovės veikla, yra bendrovės valdymo organų dispozicijoje. Taigi ieškovo procesinė pareiga įrodyti pareikštus reikalavimus ir teisė pateikti teismui įrodymus, gali būti realizuota tik teismui padedant (CPK 8, 42, 178 str.). Todėl teismas, svarstydamas pareiškėjo prašymus išreikalauti atsakovų žinioje esančius įrodymus ar iškviesti liudytojus, turi įvertinti tą aplinkybę, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje yra silpnesnioji šalis. Tik ištyrus atitinkamus įrodymus galima spręsti ar apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su bendrovės sąnaudų padidėjimu, abiejų minimų bendrovių veiklos giminingumu ir kt., iš tiesų kelia abejones J. G. veikla. Teisėjų kolegija laiko, kad teismas taip pat turi ištirti ieškovo argumentus apie UAB ,,Vitra“ laidavimą SEB Vilniaus bankui už UAB ,,Vitros prekyba“ šiai perkant pastatus. Ši aplinkybė gali patvirtinti arba paneigti ieškovo teiginius apie J. G. sudarytą laidavimo sutartį, kuri gali patvirtinti šio asmens nelojalumą jo vadovaujamai bendrovei.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto atskirajame skunde pateiktais argumentais dėl teismui jo pateiktų įrodymų – garso įrašų tyrimo. Sutinkamai su CPK 177 straipsnio trečiosios dalies bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 3 dalies nuostatomis negalima remtis nuotraukomis, vaizdo bei garso įrašais, padarytais pažeidžiant įstatymus, o pagal CPK 177 straipsnio pirmąją dalį įrodymu civilinėje byloje gali būti tik tokia informacija, kuri gauta, surinkta, ištirta ir įvertinta nepažeidžiant įstatymų. Nagrinėdamas šią bylą pirmosios instancijos teismas iš viso netyrė šių ieškovo pateiktų įrodymų, nors nėra konstatuota, kad pareiškėjo pateikti garso įrašai buvo padaryti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir nesilaikant reglamentuotos tokių įrodymų rinkimo procedūros. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šiuo klausimu ne kartą yra pasisakęs, jog klausimas dėl garso įrašų kaip įrodinėjimo priemonės leistinumo, turi būti sprendžiamas individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į tokio įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje B. P. v. J. M., Nr. 3K – 3 - 136/2004, bylų kategorija 57.1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. A. L. , Nr. 3K – 3 - 1406/2002, bylų kategorija 20.6,126). Taigi tik nustačius ir įvertinus šias aplinkybes gali būti sprendžiamas klausimas apie šių įrodymų leistinumą bei jų įrodomąją vertę.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį, kuria atsisakė patenkinti ieškovo pareiškimą dėl UAB ,,Vitra“ veiklos tyrimo, priėmė teisingai išsiaiškinęs teisės normas, tačiau tinkamai ir visapusiškai neištyręs bei neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių. Dėl šių pažeidimų klausimas dėl UAB ,,Vitra“ veiklos tyrimo galėjo būti išspręstas neteisingai, o tai yra pagrindas šią nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pirmosios instancijos teisme sprendžiamas išklausius šalių paaiškinimų, tai yra žodinio proceso tvarka (CPK 2.126 str. 4 d.), į tai, kad šioje byloje būtina išreikalauti ir ištirti daug įrodymų, o taip pat į tai, kad priėmus nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, teismas kartu privalo paskirti ekspertus, nustatyti jų darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, darytina išvada, kad klausimą išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės. Todėl panaikinusi teismo nutartį teisėjų kolegija perduoda šį klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Vitra“ veiklos tyrimo Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.