Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudž. bylos Nr. 1A-203-64/2010

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 23 d.

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

M. B. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2009 m. kovo 26 d. apie 6 val. 30 min. iš A. Š. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, A. Š., priklausantį turtą – 6 elektros stulpus už 600 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Š. 600 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjęs A. Š. - paliko spręsti teismui, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tačiau kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl, nepagrįstai M. B. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Nors nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, t.y. elektros stulpų paėmimo, tačiau M. B. ginčija šių stulpų vertę, kas kolegijos nuomone yra esminė aplinkybė sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Byloje nustatyta, kad M. B. senus elektros stulpus savavališkai pasiėmė iš nukentėjusiojo A. Š.. Nors nuteistasis teigia, kad jis nepagalvojo, kad stulai yra kieno nors nuosavybė, nes jie buvo šalikėlėje ir ne vieną kartą elektros tinklų darbuotojai jam yra leidę pasiimti senus elektros stulpus, tačiau iš įvykio vietos apžiūros matyti, kad seni elektros stulpai buvo paimti ne nuo šalikelės, bet iš vietos, esančios visai netoli nuo pastatų, todėl nuteistasis turėjo ir galėjo suprasti, kad ant žemės esantys seni elektros stulpai yra kažkieno nuosavybė. Pastabėtina, kad dėl šių senų elektros stulpų paėmimo nuteistasis nesikreipė nei į elektros tinklus nei į sodybos, kurios nuošalėje buvo sukrauti stulpai, savininką, net nebandė išsiaiškinti, ar minėti stulpai yra kieno nors nuosavybė. Taigi, nuteistojo pasisavinti seni elektros stulpai M. B. buvo svetimas turtas, kurį jis pasisavino neatlygintinai ir neteisėtai. Pagal konstrukciją vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtumo momentas sietinas su turtinės žalos padarymu. Realiai turtinė žala atsiranda ne nuo turto paėmimo, bet nuo jo pasisavinimo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo nuožiūrą, t.y. kada kaltininkas paima turtą iš jo saugojimo ar laikymo vietos ir atgabena į tokią vietą, kur yra jam palankios aplinkybės tą turtą paimti, parduoti, apkeisti, atiduoti kitiems asmenims arba kitaip juo disponuoti savo nuožiūra, arba pačiam jį sunaudoti, o gal net išmesti. Svarbu, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, atsižvelgiant į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti tolesnį jo likimą, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų akiračio. Nors nuteistojo pasisavintų senų elektros stulpų savininkas buvo nustatytas praėjus neilgam laiko tarpui po stulpų pasisavinimo, ir, remiantis paties nukentėjusiojo parodymais, jog jis sekė automobilį su stulpais kol šis sustojo, tačiau kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos, nukentėjusysis ne iš karto pastebėjo vagystę padariusį asmenį, tik sekdamas paliktais automobilio pėdsakais, kaltininkas buvo nustatytas. Kadangi kaltininkas, nors ir trumpą laiką, bet turėjo realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo nuožiūrą. Taigi, M. B. veiksmuose yra nustatytos vagystės sudėties požymiai.

Pagal teismų praktiką atsakomybė už svetimo turto pagrobimą diferencijuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 str. pateiktu turto vertės išaiškinimu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, jog dėl iš jo pagrobtų senų elektros stulpų jam buvo padaryta 600 Lt dydžio žala. Tačiau, kaip pats nukentėjusysis A. Š. parodė, jis senus elektros stulpus buvo gavęs kaip betono laužą (b.l. 11), galvojo jį panaudoti kaip statybinę medžiagą (b.l. 69). Teismo posėdyje nukentėjusysis taip pat parodė, kad už pačius elektros stulpus, kaip betono laužą, jis nieko nemokėjo, tik 100 Lt už stulpų atvežimą. Teismui buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali parduoti senus elektros stulpus (betono laužą 9 m * 0,16 m * 0,16 m = 0,23 m³) ir vieno stulpo kaina lygi 17,74 Lt (b.l. 121). Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad du elektros stulpai buvo 9 metrų ilgio, kiti trumpesni, nes buvo sulūžę. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nuteistasis M. B. buvo pasisavinęs 2 vnt. 9 metro ilgio stulpus, 3 vnt. 7,3 metro ilgio stulpus ir vieną 4,8 metro ilgio stulpą. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje pažymoje duomenimis bei atlikus aritmetinius skaičiavimus, nustatyta, kad M. B. pasisavino svetimo turto viso už 88,69 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis sumokėjo 100 Lt už stulpų atvežimą į jo sodybą, tai bendrai nukentėjusiajam buvo padaryta 188,69 Lt žala. Sutinkamai su BK 190 str., kolegija konstatuoja, kad buvo pagrobtas nedidelės vertės turtas, nes pagrobto turto vertė viršija 1 MGL (130 Lt), bet neviršija 3 MGL (390 Lt) dydžio sumos.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad M. B. 2009 m. kovo 26 d. apie 6 val. 30 min. iš A. Š. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą, A. Š., priklausantį turtą – elektros stulpus viso už 188,69 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Š. 188,69 Lt turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais M. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.

Remiantis tuo kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad šioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 p., 3 p.).

Kadangi nuteistojo M. B. nusikalstami veiksmai perkvalifikuotini į kitą baudžiamąjį įstatymą, todėl spręstinas iš naujo nuteistajam skirtinos bausmės klausimas. Skirdamas bausmę M. B., teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

M. B. padarė BK 178 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tyčia. Iš bylos matyti, kad M. B. baustas administracine tvarka, teistas 5 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad M. B. vedęs, augina mažametį vaiką, dirba vairuotoju (b.l. 112), jo sutuoktinė pagal paskolos sutartį smulkiam verslui yra paėmusi 30000 Lt dydžio paskolą su kito asmens laidavimo garantija (b.l. 113). Nors apeliantas pripažino pasisavinęs senus elektros stulpus, tačiau neigė padaręs nusikaltimą, todėl M. B. prisipažinimas pasisavinus turtą nepripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat nenustatyta M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus paminėtas aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais M. B. buvo paskirtos piniginės bausmės – baudos, tačiau jos vykdymo eigoje buvo pakeistos areštu, todėl kolegija daro išvadą, kad apeliantui skirtina griežtesnė nei bauda bausmė – laisvės apribojimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p.

nuspr endžia:

Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendį pakeisti: M. B. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir M. B. vietoj paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.