Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams; pagal BK 161 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams; pagal BK 159 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams.

Bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi. Esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės, paskirtos už BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 159 straipsnyje numatytus nusikaltimus, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 161 straipsnio 1 dalį iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Paskirta bausmė subendrinta su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas sudedant iš dalies, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, P. K. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. kovo 24 d., taip pat įkalinimo įstaigose nuo 2016 m. kovo 25 d. išbūtas laikas pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendį.

Iš P. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 1896,87 Eur žalai už nukentėjusiojo A. Ž. gydymą atlyginti; nukentėjusiajam A. Ž. 1211,60 Eur turtinei žalai atlyginti ir 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš P. K. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nukentėjusiojo A. Ž. advokato išlaidoms atlyginti priteista 162,12 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. nuteistas: už tai, kad 2015 m. gruodžio 7 d. apie 22 val. 00 min., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) upelio užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, netoli gyvenamojo namo Nr. 11, veikdamas kartu su nepilnamečiais L. S., gimusiu 2001 metais, S. S., gimusia 1999 metais, ir mažamečiu R. K., gimusiu 2003 metais, kurie buvo ne subjektai dėl amžiaus, tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad be priežasties prikibo prie pėsčiųjų takeliu einančio A. Ž., t. y., jis (P. K.) sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam A. Ž. į galvos sritį, ko pasėkoje nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su L. S., S. S. ir R. K. apstojo nukentėjusįjį A. Ž. bei kojomis ir rankomis sudavė A. Ž. bendrai ne mažiau kaip 36 smūgius į galvos, krūtinės ir kitas kūno sritis, iš kurių P. K. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 11 smūgių, L. S. – ne mažiau 10 smūgių, R. K. – ne mažiau 10 smūgių, S. S. – ne mažiau kaip 5 smūgius. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (P. K.), patyčiomis, siekdamas A. Ž. sukelti fizinį skausmą, rastą nukentėjusiojo A. Ž. elektros impulsinį prietaisą panaudojo A. Ž. atžvilgiu, t. y. elektros impulsinio prietaiso elektros iškrovą nukreipė į A. Ž. įvairias kūno vietas – kojas, pašones, lytinius organus ir kitas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam didelius fizinius skausmus. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su L. S., S. S. ir R. K., nurengė nukentėjusiojo A. Ž. drabužius ir jį (A. Ž.) nuogą nutempė į vandens telkinį bei palaikę vandens telkinyje partempė į krantą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (P. K.), vandališkai veiksmais, sumetė į vandens telkinį nukentėjusiojo A. Ž. dėvėtus drabužius ir turėtus daiktus – vyrišką juodos spalvos medžiaginę rankinę 10 Eur vertės, A. Ž. neįgaliojo pažymėjimą ir ,,Swedbank” mokėjimo kortelę, 5 vnt. įvairius durų spynos raktus, 1 vnt. vertė 4,6 Eur, bendrai 23 Eur vertės, akinių dėklą 3 Eur vertės, akinius 50 Eur vertės, vyrišką piniginę 6 Eur vertės, baltos spalvos apatinius marškinėlius 3 Eur vertės, marškinius 8 Eur vertės, megztinį 15 Eur vertės, striukę su užtrauktuku 45 Eur vertės, kelnaites 3 Eur vertės, sportines kelnes 13 Eur vertės, kostiumo kelnes 25 Eur vertės, odinį diržą 5 Eur vertės, kojines 1 Eur vertės, odinius batus 8 Eur vertės, kepurę 4 Eur vertės, pirštines 2 Eur vertės, tuo bendrai sunaikindamas turto, kurio vertė 224 Eur t. y., tuo paminėtais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam A. Ž. sukeldami fizinį skausmą ir padarydami sužalojimus – odos nubrozdinimus galvos plaukuotosios dalies srityje, nosies srityje, veide, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus abiejose pusėse, kraujosruvas odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, dešinės pusės IV ir XII šonkaulių lūžimus bei lydimus pneumotorakso kairėje ir pneumomediastinumo kairės pusės V, VI ir XI šonkaulių lūžimus, kairio plaučio sumušimą, nosies kaulų lūžimą, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kurie kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei tuo, t. y. paminėtais – įžūliu elgesiu, patyčiomis ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.už tai, kad jis, 2015 m. gruodžio 7 d. apie 22 val. 00 min., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) upelio užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, netoli gyvenamojo namo Nr. 11, veikdamas kartu su nepilnamečiais L. S., gimusiu 2001 metais, S. S., gimusia 1999 metais, ir mažamečiu R. K., gimusiu 2003 metais, kurie buvo ne subjektai dėl amžiaus, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų – A. Ž., o būtent, be priežasties prikibdamas prie pėsčiųjų takeliu einančio A. Ž., t. y. jis (P. K.) suduodamas ranka vieną smūgį nukentėjusiajam A. Ž. į galvos sritį, ko pasėkoje nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su L. S., S. S. ir R. K. apstodami nukentėjusįjį A. Ž. bei kojomis ir rankomis suduodami A. Ž. bendrai ne mažiau kaip 36 smūgius į galvos, krūtinės ir kitas kūno sritis, iš kurių P. K. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 11 smūgių, L. S. – ne mažiau 10 smūgių, R. K. – ne mažiau 10 smūgių, S. S. – ne mažiau kaip 5 smūgius, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (P. K.), rastą nukentėjusiojo A. Ž. elektros impulsinį prietaisą naudodamas A. Ž. atžvilgiu, t. y. elektros impulsinio prietaiso elektros iškrovą nukreipdamas į A. Ž. įvairias kūno vietas – kojas, pašones, lytinius organus ir kitas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam didelius fizinius skausmus, t. y. bendrai padarydami sužalojimus – odos nubrozdinimus galvos plaukuotosios dalies srityje, nosies srityje, veide, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus abiejose pusėse, kraujosruvas odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, dešinės pusės IV ir XII šonkaulių lūžimus bei lydimus pneumotorakso kairėje ir pneumomediastinumo kairės pusės V, VI ir XI šonkaulių lūžimus, kairio plaučio sumušimą, nosies kaulų lūžimą, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kurie kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės IV ir XII šonkaulių lūžimų bei lydimų pneumotorakso kairėje ir pneumomediastinumo kairės pusės V, VI ir XI šonkaulių lūžimų, nosies kaulų lūžimo nukentėjusiojo A. Ž. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų – nukentėjusįjį A. Ž.. Šiais savo veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.už tai, kad jis, 2015 m. gruodžio 7 d. apie 22 val. 15 min., prie (duomenys neskelbtini) upelio užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, netoli gyvenamojo namo Nr. 11, su nepilnamečiais L. S., gimusiu 2001 metais, S. S., gimusia 1999 metais, ir mažamečiu R. K., gimusiu 2003 metais, kurie buvo ne subjektai dėl amžiaus, panaudoto A. Ž. atžvilgiu fizinio smurto, kurio metu jis (P. K.) sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam A. Ž. į galvos sritį, ko pasėkoje nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su L. S., S. S. ir R. K. apstoję nukentėjusįjį A. Ž. kojomis ir rankomis sudavė A. Ž. bendrai ne mažiau kaip 36 smūgius į galvos, krūtinės ir kitas kūno sritis, t. y. iš kurių P. K. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 11 smūgių, L. S. – ne mažiau 10 smūgių, R. K. – ne mažiau 10 smūgių, S. S. – ne mažiau kaip 5 smūgius, po to, po jo (P. K.) panaudoto nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu elektros impulsinio prietaiso, kurio metu elektros impulsinio prietaiso elektros iškrovą buvo nukreipęs į A. Ž. įvairias kūno vietas – kojas, pašones, lytinius organus ir kitas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam didelius fizinius skausmus, tuo nukentėjusiajam A. Ž. padarydami sužalojimus – odos nubrozdinimus galvos plaukuotosios dalies srityje, nosies srityje, veide, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus abiejose pusėse, kraujosruvas odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, dešinės pusės IV ir XII šonkaulių lūžimus bei lydimus pneumotorakso kairėje ir pneumomediastinumo kairės pusės V, VI ir XI šonkaulių lūžimus, kairio plaučio sumušimą, nosies kaulų lūžimą, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, po ko nukentėjusiajam A. Ž. po patirtų sužalojimų negalint priešintis, praradus laikinai sąmonę, t. y. kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam A. Ž. priešintis, pagrobė baltos spalvos metalo grandinėlę 10 Eur vertės bei iš surastos rankinės 10 Eur grynais, 1 plokštelę vaistų ,,Clonazepam”, kurių dalį suvartojo įvykio vietoje, 3,30 Eur vertės, tuo nukentėjusiajam A. Ž. padarydamas 23,30 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.už tai, kad jis, 2015 m. gruodžio 7 d. apie 20.00 – 22.00 val., žinodamas, kad L. S., gimęs 2001 metais, S. S., gimusi 1999 metais, yra nepilnamečiai, o R. K., gimęs 2003 metais, yra mažametis, (duomenys neskelbtini) mieste įtraukė paminėtus vaikus girtauti, t. y. nupirkęs 6 butelius alaus „Tauras tradicinis“ (1 litro talpos) ir kitokių alkoholinių gėrimų pasiūlęs įtikino vaikus L. S., gimusį 2001 metais, S. S., gimusią 1999 metais, ir mažametį R. K., gimusį 2003 metais, juos vartoti, t. y. 2015 m. gruodžio 7 d. apie 20.00 – 22.00 val., nepilnamečius L. S., gimusį 2001 metais, S. S., gimusią 1999 metais, ir mažametį R. K., gimusį 2003 metais, įtraukė (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) upelio užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli gyvenamojo namo Nr. 11, girtauti. Šiais savo veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 161 straipsnio 1 dalyje.už tai, kad, jis, 2015 m. gruodžio 7 d. apie 22.00 – 22.15 val., žinodamas, kad L. S., gimęs 2001 metais, S. S., gimusi 1999 metais, yra nepilnamečiai, o R. K., gimęs 2003 metais, yra mažametis, kitokiu būdu įtraukė paminėtus vaikus į nusikalstamą veiką, o būtent, 2015 m. gruodžio 7 d. apie 22.00 val. L. S., S. S. ir R. K. esant neblaiviems, jis (P. K.), paminėtiems asmenims stebint, viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) upelio užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, netoli gyvenamojo namo Nr. 11, be priežasties prikibo prie pėsčiųjų takeliu einančio A. Ž., t. y., jis (P. K.) sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam A. Ž. į galvos sritį, ko pasėkoje nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, tokiu būdu savo veiksmais paragindamas L. S., gimusį 2001 metais, S. S., gimusią 1999 metais, ir mažametį R. K., gimusį 2003 metais, prisidėti prie fizinio smurto naudojimo A. Ž. atžvilgiu, po ko, kartu su minėtais vaikais L. S., S. S. ir R. K. apstojo nukentėjusįjį A. Ž. bei kojomis ir rankomis sudavė A. Ž. bendrai ne mažiau kaip 36 smūgius į galvos, krūtinės ir kitas kūno sritis, iš kurių P. K. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 11 smūgių, L. S. – ne mažiau 10 smūgių, R. K. – ne mažiau 10 smūgių, S. S. – ne mažiau kaip 5 smūgius, tuo paminėtais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam A. Ž. sukeldami fizinį skausmą ir padarydami sužalojimus – odos nubrozdinimus galvos plaukuotosios dalies srityje, nosies srityje, veide, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus abiejose pusėse, kraujosruvas odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, dešinės pusės IV ir XII šonkaulių lūžimus bei lydimus pneumotorakso kairėje ir pneumomediastinumo kairės pusės V, VI ir XI šonkaulių lūžimus, kairio plaučio sumušimą, nosies kaulų lūžimą, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kurie kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. kitokiu būdu įtraukė vaikus – L. S., gimusį 2001 metais, S. S., gimusią 1999 metais ir mažametį R. K., gimusį 2003 metais, į nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje. Šiais savo veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 159 straipsnyje.Nuteistasis P. K. skundžia Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti – sumažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį. Skunde nuteistasis nurodo, kad yra jaunas ir neturi tokios sumos, kuria galėtų padengti priteistą ieškinį, todėl prašo sumažinti jo sumą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo P. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis P. K. apeliaciniame skunde prašo sumažinti nukentėjusiajam A. Ž. priteistos neturtinės žalos dydį.Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų atveju nukentėjusiajam paprastai priteisiama nuo 2027 Eur iki 4344 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2014, 2K-314/2012, 2K-181/2012, 2K-140/2012, 2K-497/2011). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą 20000 Eur, nepakankamai motyvavo, kodėl taip ženkliai nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose.Vertindamas nukentėjusiojo A. Ž. patirtą neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis P. K. ne tik sužalojo nukentėjusįjį, bet ir į tai, kad padarė tai ypatingai cinišku, žeminančiu orumą būdu, įtraukė į nusikalstamą veiką nepilnamečius, jų akivaizdoje tyčiojosi iš nukentėjusiojo, žiemos metu išrengė nukentėjusįjį nuogai, įmetė į upelį, jo atžvilgiu panaudojo elektrošoką, sukeldamas ne tik fizinį skausmą, bet ir pažemindamas nukentėjusįjį. Šiuo atveju pats nusikalstamos veikos padarymo būdas, pasireiškęs ypatingu cinizmu ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų negerbimu, sudaro pagrindą manyti, kad nukentėjusiajam padaryta didesnė moralinė žala, nei įprastiniais atvejais, kada asmuo, prieš kurį smurtaujama, turi galimybę gintis ar bent suvokia jį užpuolusio asmens paskatas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis buvo užpultas visiškai netikėtai, viešoje miesto vietoje išrengtas nuogai, žiemos metu įmestas į upelį, iš jo buvo tyčiojamasi ir jis kankinamas naudojant elektros impulsinį prietaisą, nukreipiant jį į įvairias, tarp jų ir intymias kūno vietas, nuogas turėjo pareiti namo. Nukentėjusysis sumuštas buvo paliktas gulėti, taigi jo gyvybei grėsė realus pavojus. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo dar prieš įvykį turėtas sveikatos problemas, šios aplinkybės nekelia abejonių, kad nukentėjusysis pasijuto ypatingai pažemintas bei išgąsdintas, kas lemia jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų pasekmes iki šiol. Vis dėlto ne su visais pirmosios instancijos teismo motyvais galima sutikti, kadangi spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgė ir į tai, kad P. K. tokio pobūdžio nusikaltimus padarė nebe pirmą kartą, jo daromos veikos įžūlėja, iš ankstesnių teistumų jis išvadų nedaro. Tokios aplinkybės vertintinos skiriant bausmę, tuo tarpu neturtinės žalos priteisimas kaltininko nubaudimo funkcijos neatlieka ir neturi atlikti, kadangi šio instituto paskirtis yra visai kita – kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą skausmą, išgyvenimus ir nepatogumus, kuriuos jam sukėlė padaryta nusikalstama veika.Pagal teismų praktiką, absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Tačiau pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis P. K. yra jauno amžiaus, iki suėmimo nedirbo ir nesimokė, buvo išlaikomas tėvų. Šiuo metu jis atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, taigi jo galimybės dengti priteistą ieškinį yra labai ribotos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydį, tačiau neužkerta kelio nagrinėjamu atveju nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje priteistinos žalos dydis mažintinas iki 10000 Eur. Nors ši suma taip pat viršija teismų praktikoje paprastai nustatomos neturtinės žalos dydį nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, tačiau tam pagrindą sudaro dėl itin ciniško ir žiauraus nusikalstamų veikų pobūdžio nukentėjusiojo patirti išgyvenimai, kurių pasekmes jis jaučia iki šiol. Aplinkybės, kad nukentėjusiajam dar iki įvykio buvo nustatytas 35 procentų darbingumas, jis vartojo receptinius raminamuosius vaistus, naudojosi klausos aparatu, sudaro pagrindą spręsti, kad įvykio metu patirti neigiami išgyvenimai turėjo labai didelę įtaką nukentėjusiojo psichinei ir fizinei būklei. Nors nėra duomenų, kad nukentėjusiojo patirtos fizinės traumos turės negrįžtamų pasekmių, tačiau atstatyti psichologinę būklę į normalią patyrus tokius išgyvenimus gali būti labai sudėtinga ar net ir neįmanoma, juolab, kad nukentėjusiajam nustatytas potrauminio streso sutrikimas, ką patvirtina byloje esantis medicinos dokumentų išrašas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, atsižvelgdama į konkrečias bylos aplinkybes ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, daro išvadą, kad 10000 Eur sudarančios neturtinės žalos priteisimas nukentėjusiajam A. Ž. atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei užtikrins abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš P. K. nukentėjusiajam A. Ž. 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.