Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-02-20 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2016-11-10 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, jog jis, būdamas A. J. įmonės, į. k. (duomenys neskelbtini), savininkas, tai yra darbdavys, neužtikrino, kad įmonėje dirbantys asmenys būtų įdarbinami įstatymo nustatyta tvarka, tai yra leido S. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2016-10-25 dirbti medelių sodinimo darbus (duomenys neskelbtini) girininkijos 26 kvartale (sklypo Nr. 29), adresu Mišučių k., Šilalės r. sav., ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudaręs su jais rašytinės darbo sutarties, neišdavęs jiems antrojo darbo sutarties egzemplioriaus ir nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. M. M. ir R. S. atliko miško darbininkų funkcijas, tai yra A. J. pavedimu vykdė miško sodinimo darbus. Tokiais veiksmais A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 99 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 dalies, 5 dalies, 6 dalies reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje. Šilalės rajono apylinkės teismas 2017-02-20 priėmė nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylą A. J. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus vedėjas R. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-02-20 nutarimą ir A. J. skirti nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.Pasak Institucijos, teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą A. J., padarė išvadą, kad minėtu atveju S. M. ir R. S. siejo civiliniai teisiniai santykiai su S. J., o ne darbo santykiai su A. J. įmone. Nurodo, kad nesutinka su teismo padaryta išvada.Institucija akcentuoja, kad 2016-10-25 atlikto patikrinimo metu darbo vietoje buvo rasti M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini). Minimi asmenys paaiškinimuose nepaminėjo, kad yra atvykę dirbti pagal rangos sutartis, sudarytas su S. J.. Pasak apeliantės, tai, kad į darbo vietą atvyko pagal A. J. nurodymą, patvirtino kartu su S. M. ir R. S. įvykio vietoje buvę A. B. ir V. J.. Pažymi, kad M. M. vengė duoti parodymus, negalėjo pasakyti, kokiu tikslu atvyko, o A. B., su kuriuo kartu atvyko M. M., neslėpė, kad į medelių sodinimo vietą atvyko pagal A. J. nurodymą, nes jis ir organizuoja medelių sodinimo darbus. V. J. taip pat patvirtino, kad visi asmenys, t. y. jis, M. M., R. S. ir A. B., atvyko sodinti medelių, jis už darbą atlygį būtų gavęs iš A. J.. Apeliantės manymu, aptarti asmenų parodymai įrodo, kad visi jie atvyko sodinti medelių pagal A. J. nurodymą. Tai, kad M. M. ir R. S. atvyko dirbti pagal A. J. nurodymą, pastarieji nurodė teismo posėdžio metu. Asmenys nenurodė, kad atvyko dirbti pagal rangos sutartis, sudarytas su S. J., nors turėjo žinoti, kad tokios sutartys yra sudarytos.Pasak Institucijos, 2016-11-07 papildomai apklausti A. B. ir V. J. nurodė, kad dirba pagal verslo liudijimą miško darbus. Darbams atlikti naudoja asmenines darbo priemones. A. J. jiems parodo, kokius reikia atlikti darbus, ir A. J. už atliktus darbus jiems sumoka. Už atliktą darbą A. J. įmonei išrašydavo apskaitos dokumentus. Pasak apeliantės, analizuojant V. J. ir A. B. papildomos apklausos duomenis, matyti, kad V. J. ir A. B. jokių teisinių santykių su S. J. neturi. Teigia, kad galima suprasti, jog jų santykiai dėl miško ruošos darbų išimtinai yra su A. J., kaip įmonės vadovu. Jis jiems nurodo, ką reikia dirbti, su jais už atliktą darbą atsiskaito pagal jų išrašytus apskaitos dokumentus, kurie nebuvo pateikti nei Inspekcijai, nei teismui. Apeliantė nurodo, kad teisme V. J. ir A. B. savo parodymus pakeitė, nurodydami, kad miško darbus atlieka pagal rangos sutartį, sudarytą su S. J., o Inspekcijos atstovą apkaltino neteisingai surašius jų parodymus.Institucija pažymi, kad 2016-10-25 A. J. parodė, kad 2016-10-25, apie 9.00 val., prie (duomenys neskelbtini) girininkijos pastato susitiko su S. M., R. S., V. J. ir A. B.. Minėtiems vyrams nurodė vykti į medelių sodinimo vietą ir savo nuožiūra apsispręsti, ar pradėti sodinti medelius ar ne. Darbams atlikti davė du kastuvus, kitus du kastuvus minėti asmenys turėjo patys. A. J. taip pat nurodė, kad nė su vienu iš šių asmenų nėra sudaryta darbo sutartis, žino, kad A. B. ir V. J. dirba pagal verslo liudijimus, o S. M. verslo liudijimo galiojimo laikas neseniai pasibaigė. Už darbą A. B. ir V. J. būtų sumokėjęs jis. Apeliantės teigimu, A. J. paaiškinimas parodo, kad jis pripažįsta 2016-10-25 organizavęs medelių sodinimo darbus. Darbams atlikti būtent jis į pagalbą pasitelkė keturis vyrus, tarp jų ir S. M. bei R. S.. Prie girininkijos pastato minėti vyrai susirinko A. J. nurodymu. A. J. iš dalies vyrus aprūpino darbo įrankiais, tai yra davė jiems du kastuvus. A. J. Inspekcijos pareigūnams nenurodė, kad medelių sodinimo darbus šiuo atveju organizuoja jo sutuoktinė S. J., su vyrais ji yra sudariusi rangos sutartis. A. J. tvirtai pareiškė, kad už atliktus darbus V. J. ir A. B. būtų sumokėjęs jis. Darbo santykius jo vadovaujamoje įmonėje su S. M. ir R. S. neigė, nes neva jie dar nebuvo realiai pradėję dirbti.Apeliantės manymu, nelegalaus darbo faktas A. J. įmonėje įrodytas. Institucijos teigimu, tai įrodo šios aplinkybės: A. J. nurodymu R. S. ir M. M. atvyko į darbo vietą, jų darbo laikas, vadovaujantis DK 173 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prasidėjo 2016-10-25 9.00 val., kai pastarieji atvyko prie (duomenys neskelbtini) girininkijos pastato, o vėliau nuvyko į medelių sodinimo vietą, kur apie 10.00 val. juos rado Inspekcijos pareigūnai; A. J. R. S. ir S. M. aprūpino kastuvais, reikalingais medeliams sodinti, o A. B. ir V. J. teigė, kad jie turėjo savo darbo priemones; R. S. ir S. M. darbas buvo atliekamas A. J. įmonės naudai, nes A. J. įmonė už medelių pasodinimą būtų gavusi apmokėjimą iš Tauragės miškų urėdijos pagal sudarytą Medienos ruošos ir miško ūkinių paslaugų teikimo sutartį; R. S. ir M. M. darbo sutarties su A. J. įmone sudarę nebuvo.Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje dėl nelegalaus darbo laikomasi principo, jog įvykio vietoje teikti asmenų parodymai yra patys nuosekliausi ir aiškiausiai apibūdinantys konkrečią situaciją. Tačiau, pasak apeliantės, šiuo atveju teismas rėmėsi ne pirminiais A. J., S. M., R. S., V. J. ir A. B. parodymais, o parodymais, duotais teismo posėdžio metu, kur visi vienodai teigė, kad dirbo pagal rangos sutartį, sudarytą su S. J.. Inspekcijos manymu, 2016-10-25 M. M. ir R. S. dirbo A. J. įmonėje, nes tokie buvo jų pirminiai parodymai.Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. J. prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir objektyviai ištyrus visus į bylą pateiktus įrodymus.

Apeliacinis skundas netenkintinas.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nenurodė, jog Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, ir nepasisakė dėl veikų perkvalifikavimo, tačiau bylą išnagrinėjo remdamasis ATPK normomis pagrįstai. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017-01-01 padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Šiuo atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalis atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalį. ANK už analogišką pažeidimą numatyta griežtesnė nuobauda nei ATPK. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi byla nagrinėjama pagal ATPK, galiojusį iki 2017-01-01. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama pagal ATPK normas.Apeliantė nesutinka dėl bylos nutraukimo pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, prašo nutarimą panaikinti ir A. J. skirti nuobaudą. Nurodo, kad A. J. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį buvo nutraukta nepagrįstai. Mano, kad faktiniai santykiai, susiklostę tarp A. J. ir S. M. bei R. S., atitinka visus nelegalaus darbo santykių požymius. Institucijos teigimu, tai įrodo pastarųjų asmenų paaiškinimai, duoti įvykio metu, o teismas vadovavosi teismo posėdžio metu duotais parodymais, kuriuos, pasak Institucijos, asmenys pakeitė.Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, mano, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog A. J. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, todėl konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagristas. Nors apeliantė teigia, kad faktiniai santykiai, susiklostę tarp A. J. ir S. M. bei R. S., atitinka visus nelegalaus darbo santykių požymius, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos padarytai išvadai, jog byloje nėra neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kad tarp A. J. ir S. M. bei R. S. buvo darbdavio ir darbuotojo santykiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad byloje nėra surinkta patikimų ir nenuginčijamų įrodymų nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, faktui konstatuoti. Byloje nustatyta, kad patikrinimo metu asmenys buvo rasti medelių sodinimo vietoje, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, jog patikrinimo dieną M. M. bei R. S. būtų realiai dirbę, byloje nėra. 2016-10-25 paaiškinime A. J. nurodė, kad su V. J., S. M., R. S., A. B. aptarė medelių sodinimo planą, terminą ir nurodė, jog nuvyktų apžiūrėti medelių sodinimo vietą ir įvertintų galimybes. Nurodė ir tai, jog nežino, ar pastarieji būtų dirbę. Minėtiems asmenims jis leido apsispręsti, ar sodins medelius (b. l. 7). A. B. 2016-10-25 paaiškinime nurodė, kad dirba pagal verslo liudijimą. Atvyko sodinti medelių A. J. nurodymu. Kiek būtų uždirbęs nežino, kiek laiko būtų dirbęs, nežino (b. l. 11). M. M. 2016-10-25 paaiškinime nurodė, jog tą dieną medelių nebūtų sodinęs (b. l. 9). R. S. 2016-10-25 paaiškinime taip pat nurodė, jog į medelių sodinimo vietą atvyko pažiūrėti, ar didelis darbų mastas. Tą dieną nebūtų dirbęs (b. l. 10). V. J. 2016-10-25 paaiškinime nurodė, jog kiti vyrai atvyko apžiūrėti darbo vietos (b. l. 13). Paties darbo fakto 2016-10-25 paaiškinimuose nepatvirtino ir (duomenys neskelbtini) girininkijos girininkas Ž. S. bei (duomenys neskelbtini) girininkijos girininko pavaduotojas M. P.. Pastarieji nurodė, kad matė asmenis prie girininkijos pastato, matė ir miško sodinimo vietoje. Nurodė, kad medeliai turėjo būti pradėti sodinti, tačiau realiai darbai nebuvo pradėti (b. l. 15, 16). 2016-12-08 teismo posėdžio metu apylinkės teisme liudytojas M. M. parodė, kad 2016-10-25 medelių nesodino, o tik apžiūrėjo. Medelių nesodino, nes buvo blogas oras ir neturėjo verslo liudijimo. Apžiūrėję biržę turėjo grįžti į Tauragę išsiimti verslo liudijimo, todėl jei ir būtų buvęs geras oras, nebūtų sodinęs. Jis turėjo verslo liudijimą, bet buvo pasibaigęs laikas, turėjo prasitęsti (b. l. 48). 2016-12-08 teismo posėdžio metu apylinkės teisme liudytojas R. S. parodė, kad A. J. jam paskambino dėl medelių sodinimo, tačiau 2016-10-25 jis neturėjo verslo liudijimo. Nuvyko į medelių sodinimo vietą ir laukė, kol atveš medelius, galvojo, kuriam laikui pasiimti verslo liudijimą. Grįžęs jis išsiėmė verslo liudijimą ir kitą dieną medelius sodino. Tą dieną medelių tikrai nesodino. Inspektoriui minėjo, jog atvažiavo apsižiūrėti (b. l. 49). 2017-02-09 teismo posėdžio metu apylinkės teisme liudytojas Ž. S. parodė, kad jis, pavaduotojas ir du Inspekcijos atstovai atvažiavo į mišką. Miške laukė keturi asmenys. Miške asmenys stovėjo. Nepamena, ar jie padėjo iškrauti iš mašinos daigus. Žmonės nedirbo. Žmonės buvo su darbiniais rūbais, tačiau negali pasakyti, ar jie ruošėsi tą dieną sodinti daigus, nes tikrai nebuvo geras oras. Jei jie būtų sodinę daigus, tai per dieną būtų pasodinę, tačiau tą dieną jie neprivalėjo sodinti. Jeigu jie nebūtų sodinę, tai daigus būtų palikę miške (b. l. 86–87). Kaip liudytojas apklaustas M. P. parodė, kad tą dieną nuvežė vieną tūkstantį sodinukų. Sodinukus krovė jis, taip pat padėjo V. J. ir A. B.. M. M. ir R. S. krauti sodinukų nepadėjo. Sodinukų neprivalo pasodinti tą pačią dieną. Į mišką išvažiavo kartu su inspektoriais. Atvykę rado keturis asmenis. Vyrai nedirbo, nes nebuvo sodinukų. M. M. sakė, kad pasibaigęs verslo liudijimas, o R. S. nebendravo. Kada sodinti sodinukus, sprendžia A. J. su žmonėmis (b. l. 87–88). 2017-02-09 teismo posėdžio metu A. B. patvirtino anksčiau nurodytas aplinkybes, kad tą dieną nebūtų sodinęs, nes buvo blogas oras. Jis turėjo verslo liudijimą. Susirinko prie girininkijos, kad girininkas parodytų darbą. Atvyko apžiūrėti darbo vietos, nes jei netinka, tai nedirba. A. J. net nebuvo. Tą dieną niekas nedirbo, nesodino medelių (b. l. 88). Liudytojas V. J. 2017-02-09 teismo posėdžio metu parodė, kad yra išsipirkęs verslo liudijimą. Atvažiavo prie girininkijos jis, A. B., M. M., R. S.. A. J. nebuvo. Girininkas nurodė, kur yra miškas, jie nuvyko ir laukė. Atvykusiems inspektoriams nurodė, jog atvažiavo apžiūrėti biržės. Pažymėjo, jog jis gal ir būtų dirbęs, nes kiek pasodini, tiek uždirbi, tačiau per lietų nedirba (b. l. 88). Skundą nagrinėjantis teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimų byloje nėra duomenų apie tai, kad 2016-10-25 patikrinimo metu M. M. ir R. S. realiai būtų dirbę. Tai, kad pastarieji miške buvo su guminiais batais ar darbine apranga ar kad į mišką buvo atvežti sodinukai, dar neįrodo, jog asmenys būtų pradėję realiai dirbti. Institucija A. J. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, įrodinėja patikrinimo metu surinktais duomenimis ir teigia, kad nelegalaus darbo faktas įrodytas, nes R. S. ir M. M. M. atvyko į darbo vietą, A. J. aprūpino kastuvais R. S. ir S. M., S. ir S. M. darbas buvo atliekamas A. J. įmonės naudai, R. S. ir M. M. darbo sutarties su A. J. įmone sudarę nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo neginčytinai konstatuoti, jog tarp A. J. ir S. M. bei R. S. susiklostė santykiai, turintys darbo sutarties požymių. Iš apeliacinio skundo matyti, kad Institucija teigdama, jog nelegalaus darbo faktas yra įrodytas, nesutinka su teismo atliktu įrodymų, apklaustų liudytojų parodymų, asmenų duotų paaiškinimų vertinimu, tačiau pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus. Apeliantė, ginčydama administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos A. J. nutraukimą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti priešingą išvadą, nei, remdamasis byloje esančių duomenų visuma, padarė apylinkės teismas. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis. ATPK 256 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis. To, kad patikrinimo metu M. M., R. S. buvo rasti medelių sodinimo vietoje ir pastarieji paaiškinimuose nenurodė aplinkybės, jog atvyko dirbti pagal rangos sutartis, sudarytas su S. J., ar kad A. J. paaiškinime nurodė aplinkybes, jog už atliktus darbus V. J. ir A. B. būtų sumokėjęs jis, neužtenka konstatuoti nelegalaus darbo faktui. Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad tarp A. J. ir S. M. bei R. S. buvo darbdavio ir darbuotojo santykiai. Neįrodžius, jog nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai byloje nustatyti, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi in dubio pro reo principu ir daro išvadą, kad nėra pagrindo A. J. veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Institucijos apeliaciniame skunde jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas, nepateikta.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus apeliacinį skundą atmesti ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-02-20 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.