Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. eB2-3993-232/2018 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lakargas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – A. G., Valstybinio socialinio drausimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. UAB „Lakargas“ atžvilgiu 2017 m. gegužės 25 d. pradėtas bankroto procesas, šios įmonės bankroto procedūros vykdomos ne teismo tvarka. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kreipėsi į teismą prašydama BUAB „Lakargas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė esanti BUAB „Lakargas“ kreditorė, turinti 153 710,59 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Pažymėjo, kad kreditoriai, kurių reikalavimai yra patvirtinti, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, iš jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

2. BUAB „Lakargas“ bankroto administratorė UAB „Geraldis“ prašė pareiškimo nenagrinėti, o tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų pareiškimą nagrinėti – jo netenkinti. Nurodė, kad BUAB „Lakargas“ bankroto procedūros vykdomos ne teismo tvarka, todėl tyčinio bankroto klausimas pirmiausiai turėtų būti sprendžiamas kreditorių susirinkime.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos dublikas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutraukta civilinė pagal kreditorės pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl rašytinių paaiškinimų

10. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė dubliką, kuriame išdėstyta pareiškėjos nuomonė dėl apskųstosios nutarties, teikiami atsikirtimai į bankroto administratorės pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus. Apeliacinės instancijos teismas laiko ši pareiškėjos procesinį dokumentą rašytiniais paaiškinimais ir sprendžia dėl jų pridėjimo prie bylos.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai iš esmės nekeičia jos atskirajame skunde išdėstytų argumentų, jie iš esmės pakartojami. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai paaiškinimai iš esmės nepažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo, todėl jie priimami (CPK 42, 323 straipsniai).

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tvarkos, kai bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka

12. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) ketvirtasis skirsnis reglamentuoja bankroto procesą ne teismo tvarka. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu; teismo kompetencijai priskirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas.

13. Toks teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka, šiai procedūrai yra taikomas Įmonių bankroto įstatyme nustatytas reglamentavimas, t. y. vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka turi būti laikomasi ĮBĮ nustatytų procedūrų ir tvarkos, išskyrus išimtį – įstatyme teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas.

14. Esant tokiam įstatyme įtvirtintam bankroto proceso ne teismo tvarka reguliavimui, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalį ir pagrįstai nurodė, kad klausimas dėl įmonės privedimo prie bankroto tyčia visų pirma nagrinėtinas kreditorių susirinkime ir tik nesutikdami su kreditorių susirinkimo nutarimu dėl tyčinio bankroto pripažinimo ar atsisakymo bankrotą pripažinti tyčiniu suinteresuoti asmenys turi teisę tokį kreditorių susirinkimo nutarimą skųsti teismui.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog teisė skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus išplaukia iš ĮBĮ 13 straipsnio bendrosios nuostatos, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis ĮBĮ, o šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalis nustato, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti apskųsti teismui. Kad kreditorių susirinkimo nutarimai vykdant bankroto procedūras ne teismo tvarka gali būti skundžiami teismui, nustato ir ĮBĮ 12 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinta, kad jei kreditorių susirinkimas nepriima nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016).

16. Nutarties 15 punkte nurodytoje kasacinio teismo nutartyje taip pat išaiškinta, kad įstatymo reguliavimas vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka užtikrina suinteresuotiems asmenims teisę kreiptis į teismą, jeigu jų netenkina kreditorių susirinkimo priimami nutarimai. Tačiau bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo ypatumas ir yra tas, kad visi klausimai pirmiausia turi būti sprendžiami kreditorių susirinkime.

17. Taigi, nors ĮBĮ 20 straipsnyje ir nurodyta, kad (tik) teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu, pažymėtina, jog ĮBĮ 20 straipsnis, reglamentuojantis tyčinį bankrotą, yra bendroji ĮBĮ norma, tuo tarpu šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, reglamentuojanti bankroto procesą ne teismo tvarka ir nustatanti, kad teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas.

18. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą nutraukti pareiškėjos pareiškimo pagrindu pradėtą civilinę bylą dėl BUAB „Lakargas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, akcentavo aplinkybę, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog tyčinio bankroto klausimas buvo inicijuotas kreditorių susirinkime. Pareiškėja, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde tvirtino inicijavusi šį (tyčinio bankroto) klausimą 2017 m. spalio 11 d. kreditorių susirinkime. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo pareiškėjos argumentu.

19. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimo) patvirtinti kreditorių reikalavimai bei jų suma turi būti sumažinami iki susirinkimo jau išmokėtų sumų dydžiu. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis).

20. Pareiškėja tvirtina, kad 2017 m. spalio 11 d. buvo šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl BUAB „Lakargas“ bankroto pabaigos. Kreditorių susirinkime pareiškėja nesutiko patvirtinti pateiktus bankroto administratorės veiklos ataskaitą ir sprendimą dėl BUAB „Lakargas“ pabaigos. Pateiktose pastabose pareiškėja nurodė, kad yra pagrindas kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

21. Apeliacinio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad klausimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu 2017 m. spalio 11 d. kreditorių susirinkime nebuvo sprendžiamas. Šią aplinkybę patvirtina ir bankroto administratorė. Pareiškėjos akcentuojamos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėja susirinkimo metu pateikė pastabas dėl šiame kreditorių susirinkime svarstyto įmonės bankroto pabaigos klausimo. Taigi, kreditorių susirinkime pareiškėja realizavo savo teisę teikti pastabas ir pasiūlymus dėl susirinkime svarstomų klausimų – nagrinėjamu atveju dėl bankroto proceso baigties. Pareiškėjos pastabų ir siūlymų pagrindu kreditorių susirinkime nebuvo priimtas nutarimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Kadangi kreditorių susirinkime nebuvo priimtas nutarimas dėl įmonės bankroto pripažinimo (ar atsisakymo pripažinti) tyčiniu, konstatuotina, kad įstatymo reikalavimas, jog tyčinio bankroto klausimas turėjo būti išsprendžiamas kreditorių susirinkime, o tik tuomet (kreditoriams ar suinteresuotiems asmenims su atitinkamu nutarimu nesutinkant) teismui teikiamas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo tuo klausimu, nebuvo įvykdytas.

22. Aplinkybę, jog analizuojamu atveju nebuvo įvykdyta sąlyga dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo sprendimo kreditorių susirinkime, netiesiogiai patvirtina ir kreditorių susirinkimui pareiškėjos pateiktų pastabų turinys, iš kurio matyti, kad kreditorė ragino bankroto administratorę pateikti teismui procesinį prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir ieškinį dėl žalos atlyginimo. Apeliacinis teismas pažymi, jog pastabos ar raginimas kreiptis į teismą su nurodytais procesiniais prašymais pareiškėjos nepagrįstai tapatinamas su tyčinio bankroto klausimo išsprendimu (iš esmės) kreditorių susirinkime. Kita vertus, toks pastabų turinys patvirtina, kad jų pateikimo metu pareiškėja buvo įsitikinusi, jog tyčinio bankroto klausimą turi spręsti teismas (ne kreditorių susirinkimas), o tai prieštarauja pirmiau analizuotam teisiniam reguliavimui.

23. Esant nustatytai aplinkybei, jog klausimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nebuvo išspręstas kreditorių susirinkime, teisinės reikšmės netenka ir pareiškėjos akcentuojama aplinkybė, jog ji, kaip didžiausia įmonės kreditorė, viena gali nulemti atitinkamų nutarimų priėmimą kreditorių susirinkime. Ši aplinkybė savaime nepaneigia to, jog priimant apskųstąją nutartį, kreditorių susirinkime nebuvo priimtas nutarimas įmonės tyčinio bankroto klausimu, o pareiškėja su prašymu bankrotą pripažinti tyčiniu kreipėsi tiesiogiai, tokiu būdu vengdama šio klausimo svarstymo kreditorių susirinkime.

24. Konstatavus, kad civilinė byla nutraukta pagrįstai dėl to, jog pareiškėjai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu reikėjo pirmiausia kreiptis į kreditorių susirinkimą, kuriame šiuo klausimu turėjo būti priimtas nutarimas, o ne į teismą, kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.

25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė teisingą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.