Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virginijui Viduoliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui V. N. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. N. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, teismo šaukimas įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) išvadoje bei jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Skyriaus darbuotojai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), bendravo su ieškove E. D., kuri paaiškino, kad taikos sutartimi nustatyto išlaikymo dydžio nebepakanka dukros poreikiams patenkinti, nes pasikeitė pragyvenimo lygis bei nepilnamečio vaiko poreikiai. Dukra vystymosi laikotarpiu greitai auga, padidėjo išlaidos jos aprangai, laisvalaikiui, lėšų reikia vaiko sveikatos priežiūrai. Mergaitė mokosi Alytaus (duomenys neskelbtini) klasėje, jai reikalingos priemonės mokymuisi, kompiuteris, telefonas. Vaikui reikalingus daiktus, aprangą, avalynę ji perka viena, atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko poreikių tenkinimo. Ieškovė su dviem dukromis gyvena nuomojamame 2 kambarių apie 47 kv. m. bute su visais patogumais. Ieškovės teigimu, atsakovas nors ir dirba Norvegijoje, išlaikymo dukrai R. neteikė ir neteikia, o jos gaunamų darbinių pajamų nebeužtenka vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė šiuo metu dirba, gauna apie 760,00 eurų pajamų dviejose darbovietėse, 70,00 eurų vaiko pinigus ir 68,50 eurų SODRA išmoką dėl negaunamo išlaikymo vaikui. Nepilnametė R. D. Skyriaus darbuotojams paaiškino, kad tėtį matė 2020 metų žiemą, kai jis buvo pas jas atėjęs, kartu buvo nuėję pirkti jai batų, žadėjo ateiti ir kitą dieną, tačiau neatėjo. Iki šiol jo nematė, nežino nei kur jis gyvena, nei kur dirba. Tėtis jos nesveikina nei per gimtadienius, nei per šventes, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nesusisiekia, nebendrauja. Pinigų nesiunčia, rūbų, avalynės, reikalingų daiktų neperka, viską, ko jai reikia, perka mama. R. norėtų su tėčiu bendrauti, bet negalinti nieko padaryti, kad ir jis to paties norėtų. Jeigu tėtis su ja bendrautų, tai ir ji su juo bendrautų. Skyriaus darbuotojams 2022-01-19 nuvykus ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Skyriaus darbuotojus pasitikusi V. N. motina paaiškino, kad sūnus dirba Norvegijoje, žadėjo skyriaus darbuotojo kontaktus persiųsti sūnui, tačiau iki išvados pateikimo teismui dienos, atsakovas ryšio priemonėmis nesusisiekė ir savo nuomonės dėl ieškinio reikalavimo neišsakė. Mano, kad jeigu teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių, patvirtinančių šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius visumą bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais nuspręs, kad atsakovas V. N. yra pajėgus teikti ieškovės prašomą išlaikymą nepilnametei R. D., tai toks išlaikymo dydis šiuo metu atitiks nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos medžiaga nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3392-292/2012 patvirtinta ieškovės E. D. ir atsakovo V. N. 2012-12-05 sudaryta taikos sutartis, nustatant, kad V. N. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai R. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-12-01 iki dukros pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise motiną E. D.. Išlaikymui skirtos lėšos mokamos už einamąjį mėnesį iki jo paskutinės dienos, pervedant lėšas į E. D. nurodytą banko sąskaitą. Nuo to laiko iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Mergaitė yra paauglė, padidėjo jos priežiūros, lavinimo, gyvybiškai būtinų poreikių užtikrinimo išlaidos. Mergaitė lanko mokyklą. Vaiko išlaikymui minimaliai per mėnesį reikalinga virš 600,00 Eur: maistui – 270,00 Eur, mokymo priemonėms, ugdymui – 50,00 Eur, vaistams, vitaminams, gydymo išlaidoms – 20,00 Eur, higienos priemonėms – 30,00 Eur, aprangai, avalynei – 100,00 Eur, transporto išlaidoms – 20,00 Eur, telefoninio ir internetinio ryšio užtikrinimui – 15,00 Eur, būsto išlaikymo dalis – 100,00 Eur, laisvalaikis, kitos nenumatytos išlaidos – 30,00 Eur. Mergaitė specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė dirba dvejose darbovietėse: AB „S.“ ir UAB „S.“, pajamos per mėnesį yra apie 900,00 Eur, taip pat gauna išmokas iš Vaikų fondo bei valstybės skiriamus vaiko pinigus. Ieškovė turi dar vieną dukrą K., su kurios tėvu yra išsituokusi, tėvas išlaikymo dukrai neteikia. Ji gyvena nuomojamame 2 kambarių apie 47 kv. m. bute su visais patogumais. Yra paveldėjusi dalį negyvenamojo pastato, kuris yra apleistas, daugiau jokio kito nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi.

CPK 279 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas akcentuoja galimybę ne bet kada sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, bet tik tuo atveju, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasis vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tačiau ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, mažai uždirba ir neieško geriau apmokamo darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti (didinti) išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė su dukra gyvena nuomojamame būste, yra dirbanti, gaunanti pastovų darbo užmokestį, išmoką vaikui. Yra paveldėjusi dalį negyvenamojo pastato, kuris yra apleistas, daugiau jokio kito nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad tam tėvui, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimu. Tuo tarpu vertinant atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad jis gyvena Norvegijoje, duomenų apie turimą nuosavybės teise registruotiną kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, byloje nėra, taip pat nėra duomenų apie kitus išlaikytinius ar sveikatos problemas. Jis yra darbingo amžiaus, atsiliepimo neteikė, į teismo posėdį neatvyko, nors procesiniai dokumentai įteikti tinkamai jo motinai, kuri pažadėjo informuoti sūnų apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą. Atsakovas su dukra nebendrauja, priteisto išlaikymo niekada neteikė, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas.

Teismų praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, kad vaikui augant jo poreikiai tik didėja. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu, todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog atsakovas gali ir turi imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas ir prisidėtų prie dukters išlaikymo, ir jis yra pajėgus teikti dukrai didesnį išlaikymą.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pagrindas yra vaiko poreikiai. Todėl siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Prašydama padidinti vaikui priteistą išlaikymą, ieškovė savo reikalavimą grindė išaugusiais vaiko poreikiais, pasikeitusia ekonomine situacija. Teismas sutinka, kad praėjus 8 metams nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti padidėjo, todėl natūralu, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo gali nepakakti ir yra būtina didinti nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamas lėšas. Ieškovė pateikė išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, nurodydama, kad prisiima didesnę išlaikymui tenkančią išlaidų dalį. Ieškovė prašo padidinti vaiko išlaikymą iki 250,00 Eur, nors vaiko išlaikymui reikalinga virš 600,00 Eur suma.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, į bendrą pragyvenimo, infliacijos lygį, Lietuvoje nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį atskaičius mokesčius, bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, jog atsakovas būdama sveikas ir darbingas turi galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikui, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, sprendžia, jog ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3392-292/2012 nustatytas šalių nepilnametei dukrai išlaikymo dydis nuo 200,00 litų padidinamas iki 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą 2021 m. gruodžio 21 d. iki dukters pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).

Priteistas išlaikymas indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė E. D. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti R. D. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

Pažymėtina, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo žyminis mokestis atsakovo atžvilgiu sudaro 51,84 Eur (192 Eur (250,00 Eur – 58,00 Eur (200,00 litų) x 12 mėn. = 2 304,00 x 3 % = 69,12 Eur x 75 % = 51,84 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 550,00 Eur. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos jos turėtos 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurių dydžiai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių ir yra realios ir pagristos, o taip pat 8,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-12-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3392-292/2012 patvirtintos taikos sutarties sąlygą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir šią sąlygą išdėstyti taip: V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą nepilnametei dukrai R. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą 2021-12-21 iki dukros pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise motiną E. D.. Išlaikymui skirtos lėšos mokamos už einamąjį mėnesį iki jo paskutinės dienos, pervedant lėšas į E. D. nurodytą banko sąskaitą.

Priteisti iš V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51,84 Eur žyminį mokestį valstybei, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660 ir paskirtį – už žyminį mokestį.

Priteisti iš V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662 ir paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.