- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- 1-608-1078/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04052-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Advokatai
- Kęstutis Žvinys
- Kategorijos
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Agnei Audickaitei, Gražinai Osinskajai, Julijai Tiukšai, Linai Sadovskai, Aušrai Razutienei, Dianai Kiverytei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:
jis, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 4 d. iki 2011 m. kovo 30 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei vieninteliu įmonės akcininku, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas: 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.”, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą dėl privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, t. y. „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinio“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 4 straipsnio reikalavimus, kad ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, apgaulingai organizuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą, siekdamas sutrukdyti nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, įformino UAB „(duomenys neskelbtini)“ anglies pirkimų dokumentus - sąskaitas faktūras (invoice):
viso už 150 018 JAV dolerių (106202,56 Eur), iš (duomenys neskelbtini) , kuri, remiantis R. F. vieningo valstybinio juridinių asmenų registro duomenimis išregistruota 2009 m. gegužės 12 d.,
o 2011 m. sausio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė keturšalę Įskaitymų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su išregistruota įmone (duomenys neskelbtini) ,
taip iškreipdamas duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir įsipareigojimus, sumažino bendrovės turtą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. K. nurodė, kad kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo tvarka buvo sudaryta, visą buhalteriją tvarkė buhalterė ir buvo atsakinga už tvarkymą. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytos anglies prekybos J. K. nurodė, kad anglis buvo vežama iš Rusijos, iš Donbaso, su tiekėju taip pat supažindino R. R. Anglies tiekėjų buvo iš Rusijos du arba trys, tiksliai nepamena. Anglį iškraudavo Panerių geležinkelio stotyje ir Marijampolės geležinkelio stotyje, o iš ten išveždavo mašinomis. Jis arba R. R., kuris dirbo įmonėje pavaduotoju, informuodavo pirkėjus, kada atvyks traukinys su anglimi. Anglį parduodavo Lietuvos bendrovėms bei Lenkijos bendrovei. Nurodė, kad bendrovės už anglį atsiskaitydavo pavedimais, o gyventojai – grynaisiais pinigais. Dėl keturšalės įskaitymo sutarties pasirašymo nurodė, kad šią sutartį pasirašė ir jis, ten buvo keturių kompanijų susitarimas, kas atstovavo (duomenys neskelbtini) nepamena, kad (duomenys neskelbtini) šio susitarimo pasirašymo metu jau buvo išregistruota, nežinojo, tą sužinojo tik iš prokuratūros arba iš civilinės bylos. 2011 m. sausio 19 d. įskaitymo susitarimas buvo pasirašytas (duomenys neskelbtini), susitarimą pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo J. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo R. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamo jo (J. K.), (duomenys neskelbtini) atstovavo V., pavardės nepamena. Susiklostė taip, kad pažįstami buvo ir vieni kitiems skolingi buvo, „(duomenys neskelbtini)“, atrodo, buvo skolingi, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems, neatsimena. Buvo skolų užskaitymas su „(duomenys neskelbtini)“ už anglį, su (duomenys neskelbtini) – už anglį, su „(duomenys neskelbtini)“ už restorano įrangą. Bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, nes buvo finansiniai sunkumai tiek jam kaip fiziniam asmeniui, tiek ir bendrovei, jis investavo daug pinigų, Kazachstane užstrigo pinigai, B. M. pasiūlė viską sutvarkyti, todėl jis (kaltinamasis) jam pasiūlė pusę kompanijos dalies, B. M. prašė perrašyti kompaniją jo vardu, paskui jam įmonę ir pardavė. Atsakydamas į gynėjo klausimus, kaltinamasis nurodė, jog jis pagal specialybę yra pedagogas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje pinigų trūkumo nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. K. nurodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku nuo 2009 m. kovo 4 d., o iki kada – neatsimena. Neatsimena, kada pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas B. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė prekyba rapsų sėklomis, rapsų aliejumi, akmens anglimi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė, adresu „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių sekėsi gerai, vėliau maždaug 2011 m. pradžioje, tikslios datos neprisimena, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė tiekėjai iš Kazachstano. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtis pradėjo blogėti. Bendrovės finansinei padėčiai pablogėjus ir supratus, kad nepavyks atsiskaityti su visais kreditoriais, nusprendė įmonę parduoti. Su B. M. kažkur 2010 m., tikslios datos neprisimena, supažindino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. R. B. M. žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra prasta finansinė padėtis ir pasiūlė jam parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis sutiko tai padaryti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir buhalterinės apskaitos dokumentus B. M. atidavė pagal priėmimo-perdavimo aktus, kurių išsaugojęs neturi. Jis nepripažįsta, kad apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, jis buvo pasamdęs buhalterę J. S., kuriai atiduodavo visus dokumentus ir ji tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tikrųjų prekiavo su (duomenys neskelbtini) . Jis nežinojo, kad ši įmonė yra neegzistuojanti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai su ja prekiavo. Šiuo metu jau neatsimena aplinkybių, kaip buvo įforminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ anglies pirkimų dokumentai, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) už 366 696,23 Lt ( 106 202,56 Eur) pirko anglį, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo išrašyti apmokėjimo dokumentai įmonei (duomenys neskelbtini) 789,04 Lt (41 064,94 Eur) sumai, dėl kokių konkrečiai priežasčių buvo pasirašyta 2011 m. sausio 19 d. Įskaitymų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“. Jis galvojo, kad jo vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu įmonėje buhalterinė apskaita buvo tvarkinga (t. 7, b.l. 24-25) .
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas J. K. nurodė, kad sutinka su savo parodymais duotais ankstesnės apklausos metu. Į klausimą, iš kur sužinojo apie įmonę O., įtariamasis parodė, jog apie šią įmonę sužinojo iš R. R. Į klausimą, kas rekomendavo įmonę O., J. K. parodė, kad R. R. užsiiminėjo prekyba anglimi ir jam pasiūlė pabandyti su įmone O. Į klausimą, su kuo iš įmonės O. bendravo, derino sandorio sąlygas, įtariamasis parodė, jog bendravo su įmonės O. atstovu D., pavardės nežino. Į klausimą, ar buvo pasirašoma sutartis su įmone O., kur ji buvo pasirašoma, įtariamasis parodė, kad sutartis buvo pasirašyta, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ofise, jis buvo atvykęs į Vilnių. Į klausimą, kas dalyvavo pasirašant sutartį, J. K. parodė, kad pasirašant sutartį dalyvavo D. ir dar du atstovai iš jų pusės, jis, R. R. Į klausimą, kiek buvo sandorių su įmone O., J. K. parodė, jog kiek buvo sudaryta sutarčių su šia įmone ir kiek kartų buvo pristatomos prekės, neprisimena. Į klausimą, kas pristatydavo prekes, kur jos būdavo sandėliuojamos, įtariamasis parodė, jog prekes pristatydavo Lietuvos geležinkeliai, jos būdavo sandėliuojamos Paneriuose prekių sandėlyje arba būdavo peradresuojama pirkėjams į kitus miestus. Sutartys buvo sudarytos su Lietuvos geležinkeliais ir Prekių sandėliu. Anglies krovinius visada iškraudavo tik Lietuvos geležinkelių darbuotojai, niekas kitas negalėdavo atlikti šių darbų. Į klausimą, kam buvo parduotos iš įmonės O. nupirktos prekės, J. K. parodė, jog anglis parduodavo Į Lenkiją, Latviją, Estiją, o Lietuvoje parduodavo gyventojams, buvo kelios katilinės, kurios pirkdavo. Kai kurie pirkėjai pasiimdavo prekes patys, o kai kuriems nuveždavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kadangi įmonė turėjo krovininį automobilį, kuriuo išvežiodavo klientams. Pakraudavo taip pat UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Apie tai, kad įmonė O. buvo išregistruota, nežinojo, kadangi anglis atvyko nuo šios įmonės. Kodėl muitinėje nebuvo įforminta iš įmonės O. atvežta anglis, nežino, turėjo būti viskas atlikta. Atvežus anglies krovinį Lietuvos geležinkeliai telefonu arba el. paštu informuodavo, kad atvažiavo vagonai su anglies kroviniu. Nuvažiuodavo į Lietuvos geležinkelius, kur jie išrašydavo sąskaitas už vagonų pakrovimą, iškrovimą, sandėliavimą ir muitinės procedūras. Tik apmokėjus pateiktas sąskaitas Lietuvos geležinkeliai atiduodavo krovinį. Visus šiuos su dokumentų forminimu susijusius klausimus spręsdavo R. R., todėl jis galėtų viską paaiškinti detaliau. Visi pirkimo - pardavimo sandoriai buvo forminami dokumentaliai ir dokumentai perduodami buhalterijai. Visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai pardavus įmonę buvo perduoti naujajam direktoriui, kuris viską turėjo perduoti bankroto administratoriui ( t. 7, b. l. 37-39 ).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas bankroto administratorius B. V., nurodė kad jis pažįsta kaltinamąjį nuo 2011 m., kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, iškėlus bankroto bylą J. K. prisistatė kaip buvęs vadovas ir akcininkas. Visa bankroto bylos medžiaga yra aprašyta teismo nutartyse, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Liudytojas nurodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas B. V. nurodė, kad 2011 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose ir yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo. Į klausimą, ar atlikus 36 mėn. BUAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), veiklos patikrinimą, buvo nustatyti kokie nors neatitikimai ar teisės aktų pažeidimai, liudytojas parodė, kad nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. K. neveikė bendrovės ir kreditorių naudai, sudarydamas neteisėtus, apgaulingus sandorius, kurie privedė bendrovę prie bankroto. Nustatytas aplinkybes ieškinių pagrindu pateikė Vilniaus apygardos teismui, kuris nutartimis pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu. Liudytojas parodė, jog perėmė finansinę atskaitomybę iš tuometinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo B. M., 2011 metų sausio-vasario mėn., tikslios datos neprisimena, J. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas pardavė įmonę B. M. Nuo tada bendrovė jokios veiklos nevykdė. Į klausimą, kaip nustatė, kad nuo 2011 m. sausio-vasario mėn. įmonė veiklos nevykdo, liudytojas parodė, jog nustatė pagal turimus buhalterinės apskaitos dokumentus, susijusius su pirkimais-pardavimais ir kitais dokumentais (t. 1, b.l. 65-67).
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. S. nurodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere nuo įsteigimo dienos iki bankroto dienos, vedė visą finansinę atsakomybę, pagal tuos dokumentus, kurie buvo teikiami į buhalteriją. Dokumentus teikė pagrinde direktorius. Ji patikrindavo jai pateikiamus dokumentus, kad juose būtų visi rekvizitai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė prekyba – Baltarusijoje pirko rapsą, o Lietuvoje pirko anglį ir parduodavo, anglies tiekėjai buvo Lietuvoje. Anglimi buvo prekiaujama neilgai, tik pačioje bendrovės veiklos pabaigoje, maždaug apie metus iki bankroto bylos iškėlimo (2011 m. gruodžio 8 d.). (duomenys neskelbtini) bendrovė girdėta, tai tiekėjas, bet ką tiekė – nepamena. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko funkcijas atlikinėjo direktorius, bendrovės pinigai buvo laikomi seife, direktorius galėjo atsiskaityti grynaisiais, turėjo surašyti kasos pajamų orderį ir visada jį surašydavo. Direktorius mokėjo surašyti dokumentus, tiesiog paklausdavo, kokia sąskaita uždaroma, kokia suma, visko klausdavo buhalterijoje. Kai jos nebuvo, buhalterinius dokumentus surašydavo direktorius, nes, žinoma, jis tai mokėjo padaryti. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, kad ji nepamena, jog būtų vykdoma prekyba anglimi su Rusija.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2011 m. pabaigos, t. y. iki bankroto bylos iškėlimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių užsiėmė tik didmenine rapsų prekyba, o nuo 2010 m. liepos mėn. dar papildomai užsiėmė didmenine prekyba anglimi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo tada, kai pradėjo dirbti, iki 2011 m. pradžios buvo J. K., o paskutiniais metais - 2011 m. buvo B. M. Iš pradžių, apie metus laiko, iki 2010 m. birželio-liepos mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sekėsi gerai, įmonė turėjo tiekėją iš Baltarusijos, kuris tiekė rapsus ir pirkėjus rapsui turėjo. Vėliau dėl muitinės procedūrų ir mokesčių pasikeitimų Baltarusijoje, su Baltarusija bendradarbiauti buvo nebepatogu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo ieškoti kito tiekėjo. Nežino, kokiomis aplinkybėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ surado rapsų tiekėją Kazachstane, o pirkėją Lietuvoje. Su Kazachstano tiekėju buvo sutarta, kad už rapsą bus atsiskaityta akredityvu. Kazachstano bendrovei buvo pervesti pinigai, tačiau prekė gauta nebuvo. Nuo tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtis tapo labai prasta, žaliavos nebuvo, pinigų nebuvo, nebuvo iš ko mokėti darbuotojams atlyginimus, mokėti mokesčius, įmonė veiklos nebevykdė. J. K. reikėjo grąžinti kreditą, bankui buvo užstatytas jam nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), todėl jis išėjo iš direktoriaus pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įsidarbino tolimųjų reisų vairuotoju. Tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo B. M. (t. 1, b.l. 74-76 ).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. R. nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra dirbę kartu - J. K. buvo direktorius, jis dirbo vadybininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi rapso prekyba ir anglies prekyba. Liudytojas nurodė, kad tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė prekyba su F., jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau su J. K. sėdėjo viename kabinete, todėl matė, kaip buvo atsiskaitinėjama su F. atstovu. Kasininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal visas tvarkas buvo direktorius, jis buvo atsakingas. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko anglį iš (duomenys neskelbtini) , jam atrodo, kad buvo pirkta tik vieną kartą, buvo tokia situacija, kad anglis buvo peradresuota į Estiją, buvo atsiskaityta ir anglis buvo grąžinta. Buhalterei turėjo būti žinoma apie visus sandorius. Liudytojas taip pat nurodė, kad buvo gautas leidimas prekiauti anglimi nuliniu akcizu, VMI turėjo būti žinoma apie tokius sandorius. Dėl keturšalės įskaitymo sutarties liudytojas nurodė, kad ši sutartis buvo sudaryta su (duomenys neskelbtini) , kurią atstovavo D., T., kurią atstovavo direktorius, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas, tai buvo sudaryta sutartis, kad skola būtų perkelta iš „O.“ į „T“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokiame sandoryje nedalyvavo. Kai buvo sudaryta sutartis, nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra išregistruota.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. R., parodė, kad tikslių datų šiuo metu neprisimena, bet buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonė užsiėmė prekyba anglimi, prekiavo su Estijos įmone. Praėjus kuriam laikui jis prarado įmonės akcijas. Tuo metu Estijos įmonės, kurios šiuo metu pavadinimo neprisimena, atstovas D. S. jam kaip pažįstamam pasiūlė nupirkti iš įmonės ,,O.“ anglies, bet kadangi tuo metu jis įmonės neturėjo, pasiūlė pažįstamam J. K., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu nupirkti siūlomą anglį. Krovinio kaina, anglies markė ir apmokėjimo sąlygos buvo suderintos su D. S. Sąlygas derino kartu su J. K. Kai visa tai buvo aptarta D. su (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kurio pavardės šiuo metu neprisimena, atvyko į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ofisą, kur buvo pasirašyta sutartis, pasirašant sutartį dalyvavo J. K., jei gerai prisimena, ir jis. Iki pasirašant bendradarbiavimo sutartį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo kreiptis į VMI, kad gauti leidimą prekiauti su nuliniu akcizu. Šis leidimas galioja, kol dirbi. Pasirašant sutartį, taip pat reikėjo turėti geležinkelio kodą, kurį išduoda Lietuvos geležinkeliai, po to sudaroma sutartis su Lietuvos geležinkeliais dėl krovinio pristatymo ir krovos darbų. Taip pat reikia sudaryti sutartį su muitinės tarpininkais dėl krovinio išmuitinimo. Šiuo atveju UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartis su Panerių geležinkelio stotimi. Anglies krovinys buvo pristatytas iš veikiančios įmonės (duomenys neskelbtini) . Jei įmonė būtų neveikianti, tai krovinys būtų neatvažiavęs. Atvykęs krovinys buvo išmuitintas, muitinėje lieka importo deklaracija, anglies pirkimo sutartis, Invoisas, geležinkelio važtaraštis ir dar gali būti prekės kokybės sertifikatas. Atlikus išmuitinimą, muitinė ant geležinkelio važtaraščio uždeda antspaudą ,,Iškrauti galima". Po to Lietuvos geležinkelių darbuotojai iškrauna krovinį iš vagonų. Tik išmuitintą krovinį galima parduoti. Kiek jam žinoma, krovinys turėjo būti parduotas daugeliui pirkėjų, tai turėtų patvirtinti pirkėjams išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose turi būti nurodytas leidimo prekiauti su nuliniu akcizu numeris. Krovinį galėjo išsivežti ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ samdytu transportu ir pasiimti pirkėjai. Pakrovimo metu turėjo dalyvauti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas, o anglį į automobilius pakraudavo Lietuvos geležinkelių darbuotojai- pakrovėjai. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskelbus bankrotą, žino, kad įmonės buhalterė J. S. pakavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, darė apyrašus, kas perdavė dokumentus bankroto administratoriui, nežino. Dokumentai buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ofise (duomenys neskelbtini)“ / (duomenys neskelbtini)“. (t. 1, b.l. 84-85 ).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė L. N. nurodė, kad ji patvirtina savo byloje pateiktą specialisto išvadą. Paaiškino, jog kategoriški teiginiai, nurodyti Išvados 5 punkte (Išvados 17 lapas) „iš tikrųjų pinigų mokėjimo operacijos tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įvykusios“, daromi dėl to, kad įmonė (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota iš Rusijos juridinių asmenų registro. Išvada buvo daroma pagal pateiktus dokumentus. Išvados 16 lape įrašyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo 45 tūkst. JAV dolerių, nurodant įmonės pavadinimą (duomenys neskelbtini) ir banko sąskaitos numerius, kurie nesutampa su pirkimų dokumentuose nurodyta sąskaita, išvardinti šie dokumentai ir dar dalį šios sumos sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius kaip atskaitingas asmuo įmonei T. I. už (duomenys neskelbtini) . Be to iš dokumentų (įskaitymo sutarties) matyti, kad buvo mažinama skola UAB „M“, kuri buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įskaitymo sutartyje skola nenurodyta, tačiau ji paskaičiavo skolos dydį (nurodytas išvadoje), ir darant įskaitymus, kuriuose dalyvavo ir neegzistuojanti bendrovė (duomenys neskelbtini) , buvo mažinamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas (mažinama UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola). Vadovaujantis tuo, kad „(duomenys neskelbtini)“ realiai neegzistuoja, sprendžiama, jog šie dokumentai neatitinka tikrovės, todėl vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsniu, ir buvo padaryta išvada. Specialistė pažymėjo, kad, jeigu įmonė yra išregistruota, ji jokios ūkinės komercinės veiklos vykdyti negali ir jos nevykdo. D. I. 1 punkto specialistė nurodė, kad dėl kvitų, susijusių su (duomenys neskelbtini) padaryta tik sąlyginė išvada (16 lape, 1 pastraipa), nes užsienio kvitai yra išimtis iš tų taisyklių, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje išrašytiems kvitams. Nors teismas civilinėje byloje nustatė, kad kvituose nurodyta informacija neatitinka tikrovės, tačiau, atsižvelgiant į Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytas išimtis dėl iš užsienio subjektų gautų kvitų, ji pateikė tik sąlyginę išvadą, jog nustačius, kad tiriami (duomenys neskelbtini) šeši kvitai už 79869,38 Lt neturi visų privalomų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės komercinės operacijos tapatumo, iš tikrųjų piniginės operacijos nebuvo įvykusios, būtų pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimas dėl „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinio“. Pateikti kvitai kaip ir turi privalomus rekvizitus. Pagal įstatymą, Užsienio subjekto pateiktiems kvitams netaikomi reikalavimai tokie kaip Lietuvos subjektams išduodami kvitai. Atsižvelgiant į visa tai, padarė tik sąlyginę išvadą, jog tie orderiai neturi juridinės galios. Ar buvo gautos prekės pagal tuos orderius, ji netikrino. Specialistė taip pat nurodė, jog anglies sandoris, apie kurį kalbama išvadoje, realiai neįvyko, nes buvo įforminta sutartis su realiai neegzistuojančia bendrove. Pateiktoje specialisto išvadoje, tik 1 išvada (Dėl kvitų (duomenys neskelbtini)) yra sąlyginė, antroji išvada – griežtai nustatyta. Specialistė taip pat nurodė, kad sąlyginėje išvadoje nurodytais 5 kvitais iš esmės buvo sumažintas J. K. įsiskolinimas įmonei. Specialistė teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus.
Ikiteisminio tyrimo metu davė paaiškinimus specialistė L. N., kuri atsakė į pateiktus klausimus, jos atsakymai užfiksuoti Specialisto paaiškinimų protokole (t. 1, b.l. 92 -93).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas B. M., parodė, kad jis buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nes jo to paprašė R. R.. Su juo jis susipažino 2011 m. pradžioje, tikslios datos neprisimena. Jis buvo formalus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nei turto, nei dokumentų iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. K. jis neperėmė. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo likę ofise, (duomenys neskelbtini)“, tikslaus adreso neprisimena. Jis perdavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus bankroto administratoriui B. V. Dėl kokių priežasčių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, jis neatsimena (t. 1, b. l. 79 -80).
Ikiteisminio tyri liudytoja apklausta I. A. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji jau nebedirba maždaug 10 metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo sandėlininke. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė akmens anglies pardavimu ( t. 1, b.l.88).
2018-02-15 specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini), atlikus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nurodyta, jog tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2009-03-04 iki 2011-12-31. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta:
Pagal Registrų centro juridinių asmenų išplėstinio išrašo informaciją uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)” (toliau - UAB „ (duomenys neskelbtini)” arba bendrovė „ (duomenys neskelbtini)”) įregistruota Vilniaus m. savivaldybės rejestro tarnyboje nuo (duomenys neskelbtini). Buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iš PVM mokėtojų registro išregistruota. Nuo (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį. Teismo nutarties įsiteisėjimo data (duomenys neskelbtini) įregistruotas teisinis statusas „bankrutuojantis”. Bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)“) nuo 2012-03-08. Paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai ir metinė pelno mokesčio deklaracija pateikti už 2011 metus (b/b segtuvas 96-98 lapas,). Pagal Registrų centro juridinių asmenų išplėstinio išrašo informaciją UAB „ (duomenys neskelbtini)” vadovo pareigas nuo (duomenys neskelbtini) ėjo J. K. pagal 2009-03-09 darbo sutartį (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) B. M. pagal 2011-03-21 darbo sutartį (duomenys neskelbtini). Apskaitą tiriamuoju laikotarpiu tvarkantis asmuo vyriausioji buhalterė J. S. nuo (duomenys neskelbtini) pagal 2009-03-09 darbo sutartį (duomenys neskelbtini).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) turėjo sąskaitas (b/b segtuvas 105-106 lapai): -AB „Citadele“ banke (buvęs Parex bankas) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)“ (LTL, USD, EUR) ir debetinės mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)“ (LTL);-AB „Swedbank“ banke atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)“ (LTL, EUR);-AB DNB banke atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)“ (LTL, EUR, USD), nuo 2010-11-09 iki 2011-12-31 operacijos sąskaitoje nebuvo atliekamos; -Lietuvos Kredito unijoje („Vilniaus taupomoji kasa“) atsiskaitomąsias sąskaitas; Nr. (duomenys neskelbtini)“ (LTL); Nr. (duomenys neskelbtini)“ (LTL), Nr. (duomenys neskelbtini)“ (LTL) nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31 operacijos sąskaitoje nebuvo atliekamos; paskolinę (duomenys neskelbtini)“ (LTL). -UAB Medicinos banke sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)“ (LTL, EUR, USD) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)“ (EUR ir USD) laikotarpiu nuo 2010-09-29 iki 2011-12-31 piniginės operacijos nebuvo vykdytos.
Bendrovės įregistruota ir vykdoma veikla — kietojo kuro didmeninė ir mažmeninė prekyba, rapsų sėklų didmeninės prekybos veikla. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir išvados, suformuluojant atsakymus į pateiktus klausimus:
1. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ekonominė padėtis tapo sunki, įmonė tapo nemoki arba įmonei akivaizdžiai pradėjo grėsti bankrotas, jeigu taip, tai nuo kada?
Išvada. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. sausio 1 dienai veikė pelningai, tačiau vykdant trumpalaikius įsipareigojimus turėjo 1 325 Lt piniginių lėšų, t. y. nepakankamai, kad galėtų vykdyti visus savo turimus įsipareigojimus, užtikrintų stabilios veiklos vykdymą ateityje. Įmonė realiai nedisponavo tokio dydžio turtu ir piniginėmis lėšomis, kad būtų užtikrinta reikalavimų patenkinimo galimybė ateityje, nes jos dviejų finansinių rodiklių reikšmės nepatenkinamos: bendras skolos koeficientas 0,96 viršijo saugią ribą (0,7) ir einamojo mokumo rodiklio reikšmė 0,94 viršijo saugią ribą (mažiau kaip 1,2). Todėl daroma išvada, kad 2009 m. pabaigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo artima nemokumui. <...>
3. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės reikalavimų? Jeigu ne, kokie Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės reikalavimai buvo pažeisti, kas už tai atsakingas, ar dėl nustatytų pažeidimų galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros?
Tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-2011 m. apskaitos dokumentai, kurių duomenys apskaityti 2009-2011 m. didžiosiose knygose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės duomenys sutampa su 2009-2011 m. didžiosiose knygose apskaitytais turto ir įsipareigojimų likučiais. Tačiau nustatyti du atvejai, kuomet buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės reikalavimų.
1. Dėl atsiskaitymų su Rusijos įmone F. C. LTD per atskaitingą asmenį J. K..
Tyrimui pateikti F. (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini) vardu bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. lapkričio, 2010 m. vasario ir lapkričio mėnesiais išrašyti kvitai, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. K., kaip atskaitingas asmuo, pateikė 23 131,77 Eur (79 869,38 Lt) grynų pinigų panaudojimui pagrįsti;
-2009-11-17 kvitas be numerio - 5 060 EUR (17 471,17 Lt), kvite įrašyta, kad kvitas išrašytas kasos pajamų orderio Nr. 25 pagrindu, nurodytas mokėjimo pagrindas - už transporto paslaugas BY-Lt, sąskaitos ar kito dokumento Nr. nenurodytas, paslaugos įsigijimą pagrindžiantis dokumentas neįrašytas.
-2009-11-19 kvitas be numerio - 2 013 EUR (6 950,49 Lt), kvite įrašyta, kad kvitas išrašytas kasos pajamų orderio Nr. 6 pagrindu, nurodytas mokėjimo pagrindas - už rapsą, sąskaitos ar kito dokumento Nr. nenurodytas, paslaugos įsigijimą pagrindžiantis dokumentas neįrašytas;
-2009-11-19 kvitas be numerio - 2 000 EUR (6 905,60 Lt), kvite įrašyta, kad kvitas išrašytas kasos pajamų orderio Nr. 5 pagrindu, nurodytas mokėjimo pagrindas - už rapsą, sąskaitos ar kito dokumento Nr. nenurodytas, paslaugos įsigijimą pagrindžiantis dokumentas neįrašytas;
-2010-02-17 kvitas be numerio - 1 874,50 EUR (6 472,27 Lt), kvite įrašyta, kad kvitas išrašytas kasos pajamų orderio Nr. 25 pagrindu, nurodytas mokėjimo pagrindas - už transporto paslaugas BY-LT bei įrašyti sąskaitų, kurių pagrindu priskaičiuota mokėjimo suma numeriai ir nurodyti automobilių valst. Nr,, data, suma už paslaugą, t.y a) (duomenys neskelbtini), Invoice Nr. 2, 2010-01-22 - 493,35 EUR, b) (duomenys neskelbtini), Invoice Nr. 1, 2010-01-22 - 461,15 EUR, c) (duomenys neskelbtini), Invoice Nr. 6, 2010-01-22 - 460 EUR, d) (duomenys neskelbtini) Nr. 4, 2010-01-22-460 EUR.
-2010-02-17 kvitas be numerio - 460 EUR (1 588,29 Lt), kvite įrašyta, kad kvitas išrašytas kasos pajamų orderio Nr. 28 pagrindu, nurodytas mokėjimo pagrindas - už transporto paslaugas BY-LT bei įrašytas sąskaitos, t.y.: (duomenys neskelbtini) - 460 EUR;
-2010-11-26 kvitas be numerio - 11 724,27 EUR (40 481,56 Lt) (kvite įrašyta, kad kvitas išrašytas kasos pajamų orderio Nr. 57 pagrindu, nurodytas mokėjimo pagrindas - už rapsą).
Visuose aukščiau minėtuose F. vardu bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytuose kvituose eilutėje ties įrašu Vyriausiasis buhalteris yra apvalus (duomenys neskelbtini) spaudas ir parašas, pasirašiusio asmens pavardė, inicialai neįrašyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. S. šiuos dokumentus įtraukė į atskaitingų asmenų apskaitos registrą „Nr. 256 - J. K.“ mažindama atskaitingo asmens įsiskolinimą bendrovei 79 869,38 Lt (iš tikrųjų apskaitoje sumažinta 81 509,44 Lt).
2016-01-11 Vilniaus apygardos teismo nutartyje dėl J. K. pareikšto kreditorinio reikalavimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įrašyta: „UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniuose dokumentuose piniginiai mokėjimai nurodytai sumai yra nepagrįsti, nes pateikti mokėjimo dokumentai, tai yra kvitai prie kasos pajamų orderių nepatvirtina prekių (paslaugų) pirkimo ūkinės operacijos įvykdymo fakto. Tikėtina, kad piniginės lėšos 79 873,13 Lt sumai nurašytos nuo atskaitingo asmens J. K. be jokio teisinio pagrindo“ . 2012-08-14 apygardos teismo nutartyje įrašyta: „UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniuose dokumentuose piniginiai mokėjimai 80 059,06 Lt sumai yra nepagrįsti, nes pateikti mokėjimo dokumentai, t. y. kvitai prie kasos pajamų orderių nepatvirtina prekių (paslaugų) pirkimo ūkinės operacijos įvykdymo fakto - pateiktuose kvituose nenurodyta, kas mokėjo pinigus, o būtent, kad pinigus sumokėjo J. K., nėra atžymėta kas gavo pinigus (nenurodyta vyr. buhalterio ir kasininko pavardė ir vardas, nėra kasininko parašo, nežinia kieno parašas patvirtintas antspaudu <...> Dėl to darytina išvada, jog nurodyti atsiskaitymai yra fiktyvūs, skolos bendrovei padengimas yra neteisėtas“ . 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalis reglamentuoja buhalterinę apskaitą pagal dokumentus gautus iš užsienio: „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“. Tolimesnio tyrimo metu nustačius, kad minėti (duomenys neskelbtini) šeši kvitai už 79 869,38 Lt neturi visų privalomų rekvizitų, pagal kurios negalima nustatyti ūkinės finansinės operacijos tapatumo, iš tikrųjų pinigų mokėjimo operacijos nebuvo įvykusios, būtų pažeistas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimas dėl „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinio“.
2. Dėl ūkinių finansinių operacijų su Rusijos įmone (duomenys neskelbtini) .
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, nustatyta, kad įforminti trys anglies pirkimo dokumentai iš (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini):
Žemesnės instancijos teismas
-2009-07-30 Nr.(duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini)
-2009-07-30 Nr.(duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini)
-2010-02-01 Nr.(duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini)
UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo (duomenys neskelbtini) dolerių nurodant įmonės pavadinimą (duomenys neskelbtini) ir banko sąskaitos numerius, kurie nesutampa su pirkimų dokumentuose nurodyta sąskaita (duomenys neskelbtini) :
2009-09-01 -(duomenys neskelbtini)
2009-10-09, 2009-10-20 - (duomenys neskelbtini));
2010-04-09 - (duomenys neskelbtini)
Dalį skolos 13 018 JAV dolerių (34 094,14 Lt) sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kaip atskaitingas asmuo, iš sąskaitos (duomenys neskelbtini)“ įmonei (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) .
Iš viso įforminta mokėjimų už (duomenys neskelbtini)
Tyrimui pateikta 2011-01-19 Įskaitymų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią keturios įmonės susitarė įskaityti tarpusavio įsiskolinimus;
-UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (suma neįrašyta), pagal didžiąją knygą 2010-12-31 dienai skola (duomenys neskelbtini) Lt už kavinės įrangą + (duomenys neskelbtini) Lt už kitą ilgalaikį turtą);
-UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga įmonei (duomenys neskelbtini) pagal 2009-06-01 kontraktą Nr.(duomenys neskelbtini) 92 000 JAV dolerių už anglį;
- (duomenys neskelbtini) skolinga įmonei (duomenys neskelbtini) (suma neįrašyta);
Žemesnės instancijos teismas
- įmonė (duomenys neskelbtini) skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) JAV dolerių.
Po tarpusavio įskaitymų (duomenys neskelbtini) JAV dolerių sumai:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumažėjo pagal didžiosios knygos registrą 240 ,,Pirkėjų skolos“ 156 132,87 Lt (144 959,01 Lt už kavinės įrangą + 11 173,86 Lt už kitą ilgalaikį turtą) sumai ir apskaityta, kad už pirktą kavinės įrangą atsiskaitė pilnai;
Žemesnės instancijos teismas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola įmonei (duomenys neskelbtini) sumažėjo 60 362,30 JAV dolerių (156 132,87 Lt) sumai ir sudaro 31 637,80 JAV dolerių (68 767,05 Lt);
(duomenys neskelbtini) skola įmonei T. sumažėjo 60 362,30 JAV dolerių (likučio suma neįrašyta);
Žemesnės instancijos teismas
Į. (duomenys neskelbtini) nebeskolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“.
T. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šia sutartimi sumažino (duomenys neskelbtini)“ skolą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.
Įskaitymų sutartyje nenurodytas įsiskolinimo tarp bendrovių teisinis pagrindas, nėra įvardintas tarpusavio įsipareigojimų dydis, todėl nėra galimybės nustatyti, ar apskritai egzistavo teisinės prielaidos atlikti įskaitymą. 2012-12-18 Vilniaus apygardos teismo sprendime įrašyta:
„Nors 2011-01-19 buvo sudaryta įskaitymų sutartis, tačiau realiai ji neturi teisinės galios, nes, pirma nebuvo pateikta įrodymų, remiantis kuriais būtų galima spręsti apie tarpusavio įsipareigojimų dydį ir realumą, antra, byloje pateikti duomenys, jog (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota iš Rusijos juridinių asmenų registro dar 2009-05-12, taigi, Įskaitymų sutartimi nebuvo atlikti jokie galiojantys tarpusavio įskaitymai ar kitokie mokėjimai.
Pasirašius 2011-01-19 Įskaitymų sutartį su neegzistuojančią įmone ir atlikus atitinkamus įrašus buhalterinėje apskaitoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškreipiant duomenis apie turtą ir įsipareigojimus sumažino bendrovės turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ‘‘ skolą 2009-08-31 pirktą kavinės įrangą už 156 132,87 Lt (144 959,01 Lt už kavines įrangą + 11 173,86 Lt už kitą ilgalaikį turtą) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skola įmonei (duomenys neskelbtini) .
Įforminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ anglies pirkimų dokumentai iš (duomenys neskelbtini) už 150 018 JAV dolerių (366 696,23 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimo dokumentai įmonei (duomenys neskelbtini) už 58 018 JAV dolerių (141 789,04 Lt) ir 2011-01-19 Įskaitymo sutarties 60 362,30 JAV dolerių (156 132,87 Lt) neturi visų privalomų rekvizitų (įmonės pavadinimas neatitinka tikrovės), pagal kurios negalima nustatyti ūkinės finansinės operacijos tapatumo. Iš tikrųjų, pirkimų ir pinigų mokėjimo operacijos tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įvykusios. Pagal dokumentus, kurie neturi visų privalomų rekvizitų, su (duomenys neskelbtini) neįvykusios ūkinės finansinės operacijos užfiksuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. Dėl to pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimas dėl „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinio“ ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimai „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: „1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“
Žemesnės instancijos teismas
Išvada. Dėl nustatytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4, 6.2 ir 13 straipsnių reikalavimų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2009-07-30 iki 2011-12-31.
Motyvuojamoji dalis
Pagal 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX~574 21 straipsnio 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 11 straipsnį „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku“ (6 t., b.l. 16-204).
Iš į byloje esančios juridinių asmenų registrui pateiktos formos JAT-VO-V nustatyta, kad J. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu paskirtas 2009 m. vasario 24 d. (t. 4, b. l. 42). Darbo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. K. dėl jo įdarbinimo bendrovės direktoriumi buvo pasirašyta 2009 m. kovo 9 d. (t. 6, b. l. 44-45). Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. kovo 22 d. Vienintelio akcininko sprendimo Nr. 025 nustatyta, jog J. K. nuo 2011 m. kovo 22 d. atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2011 m. kovo 22 d. paskirtas B. M. (t. 3, b. l. 165).
Iš į bylą pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“, nustatyta, jog šia nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)““ (t. 3, b. l. 4-6). Iš į bylą pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu (t. 1, b. l. 6-7). Šioje nutartyje be kita ko konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis 2009 metų pabaigoje ir 2010 metų pradžioje buvo artima nemokumui, o nuo 2010 m. vidurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo kreditoriams privalomų įmokų. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta pasibaigusia likvidavimui dėl bankroto (t. 3, b. l. 106).
Iš byloje esančio Vieningo valstybinio juridinių asmenų registro išrašo (R. F.) nustatyta, jog (duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš Rusijos juridinių asmenų registro 2009 m. gegužės 12 d., minėtame išraše taip pat pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini)“ jos veiklos vykdymo laikotarpiu (t.5, b. l. 6-19).
Iš byloje esančio Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2018 m. gruodžio mėn. rašto Nr. (19.20-10E) R-nustatyta, jog VMI prie FM turimoje Akcizų informacinėje sistemoje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)“) 2009 – 2010 metais būtų įsigijusi akmens anglies iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 4, b. l. 123). Iš byloje esančio VMI prie FM 2018 m. gruodžio mėn. rašto Nr. (19.20-10E)R nustatyta, kad pagal VMI prie FM Akcizų informacinės sistemos duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas tiekti skirtų akmens anglių, kokso ir/ar lignito įsigijimo be akcizų leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuris galiojo nuo 2009 m. kovo 26 d.(t. 4, b. l. 205).
Iš byloje esančio 2018 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. R. rašto, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, jog buvo kreiptasi į minėtą bendrovę prašant informuoti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m.-2010 m. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ pristatyto anglies krovinio ir, galimai, Baltarusijos vežėjų pristatytų rapsų sėklų, išmuitinimo procedūrų (t. 4, b. l. 124). Elektroniniu būdu atsakydami į šį užklausimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, jog ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė importo procedūrų įforminimo paslaugas ir pateikė visas su tuo susijusias turimas deklaracijas (t. 4, b. l. 126, 128-142).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. R. rašto, adresuoto AB „Lietuvos geležinkeliai“ nustatyta, jog buvo kreiptasi į minėtą bendrovę prašant informuoti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m.-2010 m. pateikė prašymą AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl anglies krovinio pristatymo ir krovos darbų (t. 4, b. l. 143), Elektroniniu būdu atsakydami į šį užklausimą AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė turimus dokumentus, susijusius su minėta užklausa (t. 4, b. l. 146-158) bei 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitų- faktūrų kopijas (t. 4, b. l. 159-162).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. R. rašto, adresuoto Panerių geležinkelio stoties Muitinės tarpininkams prašant pranešti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-2010 metais kreipėsi į Muitinės tarpininkus dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ pristatyto anglies krovinio išmuitinimo procedūrų (t. 4, b. l. 163). Atsakydami į pateiktą užklausą AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 - 2010 metais sutarčių dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo su AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesudarinėjo, išmuitinimo paslaugos neteiktos (t. 4, b. l. 165).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. R. rašto, adresuoto Vilniaus teritorinei muitinei prašant pranešti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-2010 metais deklaravo įvežamas į Lietuvos Respublikos prekes (t. 4, b. l. 166). Atsakydama į minėtą užklausą 2018 m. gruodžio 7 d. Vilniaus teritorinė muitinė pateikė elektroninių importo deklaracijų išrašus (t. 4, b. l. 169-202), tarp kurių ir 2009 m. rugpjūčio 4 d., 2009 m. rugpjūčio 5 d., 2009 m. rugpjūčio 12 d., 2009 m. rugpjūčio 7 d., 2009 m. rugpjūčio 10 d., 2009 m. rugpjūčio 11 d., kuriose siuntėju/eksportuotoju nurodomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)““, šalies siuntėjo/eksportuotojo kodas RU (t. 4, b. l. 174-179).
Iš byloje esančių Sąskaitų (Invoce) nustatyta, jog minėtais dokumentais 2009 m. liepos 30 d., 2009 m. liepos 30 d., 2010 m. vasario 1 d. buvo įforminti trys anglies pirkimo dokumentai iš (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini).
Iš byloje esančios 2011 m. sausio 19 d. Sutarties su „(duomenys neskelbtini) „Dėl skolų užskaitymo“ (t. 6, b. l. 199, t. 8, b. l. 57) nustatyta, kad šia sutartimi buvo atliktas savitarpio skolų užskaitymas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus J. K., (duomenys neskelbtini) , atstovaujamos generalinio direktoriaus V. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamo direktoriaus I. M. ir T., Talinas, Estija, atstovaujamos valdybos nario S. B.
Iš byloje esančio tarptautinio mokėjimo pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog J. K. 2010 m. gruodžio 3 d., pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) JAV dolerių, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokama už (duomenys neskelbtini)“ pagal 2010 m. lapkričio 19 d. nuo (duomenys neskelbtini)“.
Iš Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. kovo 26 d. Sprendimo „Dėl akmens anglių, kokso, lignito tiekimo, naudojimo leidimo“ nustatyta, jog buvo tenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl įregistravimo registruotu akmens anglių, kokso ir/ar lignito tiekėju ir išduotas FR1016 formos leidimas (t. 8, b. l. 68)
Iš Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Leidimo tiekti skirtų asmens anglių, kokso ir/ar lignito įsigijimo be akcizų nustatyta, kad nuo 2009 m. kovo 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas leidimas įsigyti akcizines prekes leidime nurodytomis sąlygomis (t. 8, b. l. 67).
Iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikta teisė verstis tarptautiniu krovinių gabenimu keliais samdos ar atlyginimo pagrindu Bendrijos teritorijoje vykdomų kelionių ar kelionių dalių maršrutais, kurias važinėjama samdos ar atlyginimo pagrindu, laikantis 1992 m. kovo 26 d. priimto Tarybos reglamento (EEB) Nr. 881/92 ir bendrųjų šio leidimo nuostatų (t. 8, b. l. 69)
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas ir panašiai). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014).
Teismų praktikoje taip pat suformuota pozicija, jog pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į apskaitą privalu įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Be to, šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos tvarkymas yra ne tas pats. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ši juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalterė apie tai neinformuojama. Tokiu atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterės rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-325-895/2018).
2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau ir BAĮ) 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Šio įstatymo 4 straipsnyje įtvirtina ūkio subjektų pareiga apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: „1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog vienu iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, o šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. K. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, teigdamas, jog tiek įforminant kaltinime nurodytus anglies pirkimo dokumentus (Invoice), kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva iš (duomenys neskelbtini) įgijo akmens anglį, viso už (duomenys neskelbtini) JAV dolerių (duomenys neskelbtini), tiek sudarant kaltinime nurodytą 2011 m. sausio 19 d. keturšalę įskaitymų sutartį, jam nebuvo žinoma, jog (duomenys neskelbtini) buvo neegzistuojanti bendrovė ir tokią savo poziciją jis grindė tuo, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) realiai įvyko sandoriai, kurių pagrindu ir buvo įgyta anglis. Su tokia kaltinamojo pozicija nesutiktina. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dar iki kaltinime nurodytų anglies pirkimo dokumentų įforminimo bei juo labiau iki kaltinime nurodytos 2011 m. sausio 19 d. keturšalės įskaitymo sutarties sudarymo jau buvo išregistruota iš Rusijos (duomenys neskelbtini) asmenų registro, t. y. šių dokumentų, kuriais buvo įformintos atitinkamos ūkinės operacijos, turinčios įtaką UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, įsipareigojimams ar jų struktūrai, sudarymo dienai (duomenys neskelbtini) realiai neegzistavo ir, natūralu, negalėjo atlikti jokių sandorių, įgyti kokių nors teisių ar įsipareigojimų. Taigi, akivaizdu, jog realiai neegzistuojančio juridinio asmens buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodymas, iš esmės atima galimybę nustatyti įvykusios ūkinės operacijos tapatumą, kadangi tokiuose dokumentuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Be to, susipažinus su 2011 m. sausio 19 d. keturšalės įskaitymo sutarties turiniu yra matyti, kad šioje sutartyje, kuria iš esmės buvo sumažintas Bendrovės turtas, taip pat nėra atskleistas ūkinės operacijos turinys ir jame nurodyta apskaitai būtina informacija nėra nei išsami, nei objektyviai palyginama. Kaip teisingai pažymėta byloje esančioje Specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, minėtoje sutartyje nėra nurodomi nei sutartį pasirašiusių subjektų tarpusavio įsiskolinimų dydžiai, nei neva egzistavusių tokių įsiskolinimų teisiniai pagrindai, dėl ko nėra galimybės nustatyti, ar apskritai egzistavo teisinės prielaidos atlikti įskaitymus. Be to, šioje sutartyje kaip viena iš sutarties šalių įvardinta ta pati R. F. bendrovė (duomenys neskelbtini)“, nors ji, akivaizdu, net neegzistavo sutarties sudarymo dienai. Iš to akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pasirašė ir buhalterinei apskaitai pateikė apskaitos dokumentą, kuriame aprašyta ūkinė operacija, keičianti turto ir nuosavybės/įsipareigojimų santykį, tačiau tokio dokumento nei forma, nei turinys neatitinka jam keliamų reikalavimų. Pažymėtina, jog kiekvienas apskaitos dokumentas, nors jis gali būti ir laisvos formos, tačiau jis privalo atitikti įstatymo jam keliamus reikalavimus, o už apskaitos dokumentų surašymą teisingai bei už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys (BAĮ 14 straipsnis). Būtent tokius reikalavimus apskaitos dokumentų turiniui ir formai numato Buhalterinės apskaitos įstatymas bei konkrečiai aukščiau išvardintos jo nuostatos. Akivaizdu, kad kaltinime nurodyti dokumentai – tiek anglies pirkimo dokumentai, tiek ir 2011 m. sausio 19 d. įskaitymo sutartis, neatitiko tokiems dokumentams keliamų reikalavimų, remiantis jais negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Kaip minėta teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, jog minėtais dokumentais paremtos ūkinės operacijos realiai įvyko, t. y. buvo pirkta ir gauta akmens anglis iš (duomenys neskelbtini)“ bei padaryti įskaitymai, numatyti 2011 m. sausio 19 d. sutartimi, tačiau, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados, taip pat iš teisme apklaustos specialistės L. N. paaiškinimų, kuri apklausiama teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo pateiktą išvadą ir atsakė į klausimus, būtent pagal tokius dokumentus, kokie jie yra, nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, aptariamu laikotarpiu nėra galimybės. Kaltinamojo išsakyti teiginiai, jog jis negalėjo žinoti, kad aptariamuose dokumentuose nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys, nes ūkinės operacijos, o būtent akmens anglies pirkimas, realiai įvyko yra laikytini taip pat tik jo gynybine versija, kadangi byloje nėra duomenų pagrindžiančių tokius kaltinamojo teiginius, vien tai, kad į bylą yra pateiktos muitinės deklaracijos, kuriose nurodoma, jog gautas krovinys – akmens anglys, o kilmės šalis R. F., niekaip nepatvirtina, jog tai būtent tas krovinys, kuris buvo įformintas kaltinime nurodytais pirkimo dokumentais, juo labiau, kad teisiamojo posėdžio metu J. K. nurodė, jog akmens anglies tiekėjų iš R. F. buvo ne vienas, be to, minėtose elektroninėse deklaracijose ir pirkimą įforminančiuose kaltinime nurodytuose dokumentuose yra nurodyti visiškai skirtingi tiek vagonų numeriai, tiek ir krovinio vertė, o byloje esančioje VMI prie FM pateiktoje informacijoje nurodoma, kad VMI prie FM turimoje Akcizų informacinėje sistemoje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 2009 – 2010 metais būtų įsigijusi akmens anglies iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. K. proceso metu teigė, jog pagal 2011 m. sausio 19 d. Keturšalę įskaitymo sutartį atsiskaitymai tarp sutartyje nurodytų Bendrovių realiai įvyko, tačiau, vėlgi, šios informacijos, atsižvelgiant į tai, kad sutartyje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys bei pats sutarties turinys neatskleidžia ūkinės operacijos turinio, patikrinti neatliekant kitų veiksmų, o analizuojant tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kaip nurodė teisme apklausta specialistė L. N. ir kaip tai konstatuota byloje esančioje Specialisto išvadoje, nėra galimybės. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog J. K., teisiamojo posėdžio metu teigė, kad įskaitymai buvo realiai įvykdyti, o vienu iš sutarties subjektų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas R. R., ir ši bendrovė turėjo įsiskolinimą būtent už anglį, tačiau kaip matyti iš į bylą pateiktos aptariamos Įskaitymo sutarties, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai nebuvo šios sutarties šalimi, o teisme apklaustas R. R. patvirtino, kad jis tokios sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašė, kas suteikia pagrindą abejoti J. K. teiginiais, apie tai, kad minėta sutartimi apskritai buvo atliktos kokios nors ūkinės operacijos. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog aptariama Keturšalė sutartis, kuria buvo sumažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, bei 2010 m. vasario 1 d. anglies pirkimas iš (duomenys neskelbtini) įformintas tuo metu, kuomet, kaip matyti iš aprašytų byloje įrodymų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau susidūrė su finansiniais sunkumais (UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis 2009 metų pabaigoje ir 2010 metų pradžioje buvo artima nemokumui, o nuo 2010 m. vidurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo kreditoriams privalomų įmokų), kas aukščiau aptartų aplinkybių kontekste leidžia spręsti, jog J. K. suprato ir žinojo, kad minėtuose dokumentuose yra nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės ir norėjo taip elgtis. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog kaltinime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, J. K. veiksmai, kuomet jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėdamas tikslą nuslėpti realių UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, iškraipyti tikruosius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos rezultatus ir suprasdamas, jog dėl tokių jo veiksmų nebus įmanoma nustatyti tikrosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės padėties, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 4 d. iki 2011 m. kovo 30 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi bei vieninteliu įmonės akcininku, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas: 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.”, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą dėl privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, t. y. „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinio“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 4 straipsnio reikalavimus, kad ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, apgaulingai organizuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą, siekdamas sutrukdyti nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, įformino UAB „(duomenys neskelbtini)“ anglies pirkimų dokumentus - sąskaitas faktūras (invoice): 2009 m. liepos 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sumai, 2009 m. liepos 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sumai, 2010 m. vasario (duomenys neskelbtini) sumai, viso už (duomenys neskelbtini) JAV dolerių (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), kuri, remiantis (duomenys neskelbtini) vieningo valstybinio juridinių asmenų registro duomenimis išregistruota (duomenys neskelbtini)., o 2011 m. sausio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė keturšalę Įskaitymų sutartį (duomenys neskelbtini) su išregistruota įmone (duomenys neskelbtini) , ir taip iškreipdamas duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir įsipareigojimus, sumažino bendrovės turtą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Dėl kaltinimo tikslinimo
Šioje baudžiamojoje byloje J. K. buvo pareikštas kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį be jau aptartų veiksmų, susijusių su ūkinių operacijų įforminimu su R. F. išregistruotu juridiniu asmeniu (duomenys neskelbtini) , ir dėl to, kad jis, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 4 d. iki 2011 m. kovo 30 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi bei vieninteliu įmonės akcininku, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas: 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad "Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“ apgaulingai organizuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą, siekdamas sutrukdyti nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašė šešis kvitus (duomenys neskelbtini) 23 131,77 Eur sumai: 2009-11-17 kasos pajamų orderio Nr. 25 kvitą 5 060 eurų sumai, 2009-11-19 kasos pajamų orderio Nr. 5 kvitą 2 000 eurų sumai, 2009-11-19 kasos pajamų orderio Nr. 6 kvitą (duomenys neskelbtini)eurų sumai, 2010-02-17 kasos pajamų orderio Nr. 25 kvitą 1 874,50 eurų sumai, 2010-02-17 kasos pajamų orderio Nr. 28 kvitą 460 eurų sumai, 2010-11-26 kasos pajamų orderio Nr. 57 kvitą 11 724,27 eurų sumai, kurie neturi visų privalomų rekvizitų ir pagal kuriuos negalima nustatyti finansinės operacijos tapatumo.
Teisiamojo posėdžio metu savo baigiamąja kalba prokurorė šios dalies kaltinimo atsisakė, taip pakeisdama kaltinimą, sumažinant jo apimtį. Atsižvelgiant į tai, minėtos aplinkybės šalintinos iš kaltinimo ir teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje, yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. J. K. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikaltimą kaltinamasis padarė neišnykus ankstesniam teistumui, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbantis ir turintis legalų pragyvenimo šaltinį, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam J. K. už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Jos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio nuostatas, galiojusias nusikaltimo padarymo metu (įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.), kurio 2 dalies 3 punkte numatyta bauda už apysunkį nusikaltimą – iki 200 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, baigtas 2011 m. sausio 19 d., o tuo metu įstatymu buvo nustatytas 1 MGL dydis 130 litai, bei vadovaujantis BK kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, nustatant bausmės baudos dydį kaltinamajam taikomas 130 litų (37,66 Eur) MGL dydis. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo bei kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas skiria kaltinamajam bausmę, artimą sankcijos vidurkiui, numatytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 7, b. l. 29), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 80 MGL (3012,80 eurų) baudą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam J. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank F. P.“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistajai, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.