- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 1-405-963/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42800-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- I. P.
- Civilinis atsakovas
- AAS „(duomenys neskelbtini)”
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius, Arūnas Devėnas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
civilinio atsakovo keleivių transporto kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” atstovui A. J.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, teistas 2012 m. birželio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, aštuonių mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. D. 2018 m. rugsėjo mėn. 3 d., apie 13 val. 02 min., Klaipėdos mieste, Vingio gatvėje, ties pastatu Nr. 23, vairuodamas autobusą Man, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalėdamas imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, autobusų stotelės „Vyturio stotelė“ laipinimo aikštelėje, neįsitikino, kad visi keleiviai išlipo iš autobuso, uždarydamas galines autobuso duris, jomis kliudė išlipančią keleivę J. P., prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti, dėl to J. P. pargriuvo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiais veiksmais A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 18 p. (Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti), 101. (Prieš pradėdamas važiuoti <...>, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu <...>), reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo mėn. 3 d. dirbo (duomenys neskelbtini) maršrutu. Atvažiavęs į galinę stotelę, sustojo, išleido žmones, kurių buvo 5-6. Pažymėjo, kad jis gerai mato išlipančius keleivius. Jis matė nukentėjusiąją stovinčią prie durų ir kitus keleivius, susigrūdusius prie durų. Kai keleiviai išlipo, jis uždarė duris, pažiūrėjo į vidurinį veidrodį, pažiūrėjo į šoną, pradėjo važiuoti, pavažiavo porą metrų. Tuo metu išgirdo, kaip gale buvusi moteris šaukė, kad nugriuvo moteris. Jis sustojo, nuėjo prie moters. Ji pusiau sėdėjo ant grindų, lazda ir maišelis buvo šalia. Jis paklausė moters, kas nutiko. Ji pasakė, kad skauda. Tada jis iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir policiją. Pažymėjo, kas autobuse yra sistema, kuri užtikrina, kad durims esant atidarytoms, autobusas nevažiuoja. Šis mechanizmas nebuvo sugedęs, veikė. Autobusas važiuoja palietus akseleratoriaus pedalą. Mano, kad jis moterį autobusu galėjo kliudyti tik užsidarant durims, bet ne važiuojant. Be to, mano, kad keleiviai galėjo susistumdyti autobuse. To jis tiksliai nematė, bet matė, kad prie durų autobuse nieko nėra. Į lauko veidrodį jis nežiūrėjo, nematė, kas buvo iš lauko pusės. Nurodė, kad jis stotelėje stovėjo apie vieną minutę laiko, gal daugiau, nes pagal grafiką skirtas laikas važiuoti nuo stotelės iki stotelės yra 1 minutė. Autobuse tuo metu buvo 10 ar 9 žmonės. Tai buvo priešpaskutinė stotelė. Toje stotelėje išlipo ne visi keleiviai, dar liko gale keli žmonės ir priekyje vyras sėdėjo šalia jo. Nurodė, kad video registratorius lauką filmavo, o vidaus kamera buvo sulūžusi. Apie tai buvo pasakyta administracijai.
Nukentėjusioji I. P. parodė, kad mamai buvo 90 metų. Mama buvo labai aktyvi, dieną daug kur eidavo. Vakare jai pranešė, kad nėra mamos. Jai mama prieš dvi dienas sakė, kad bus bažnyčioje, nes iškilmės. Todėl ji nepagalvojo, kad kažkas nutiko. Kai 23.00 val. mamos dar nebuvo namuose, jis suprato, kad kažkas nenormalaus. Tada skambino į ligonines ir rado mamą traumatologiniame skyriuje. Kitą rytą ji susitiko su mama. Pažymėjo, kad mama niekada nesiskundė, sportuodavo, vaikščiodavo pajūriu. Ji paklausė mamos, kas nutiko. Mama jai papasakojo, kad autobusu važiavo namo. Norėjo išlipti iš autobuso, bet jame buvo daug keleivių, daug vaikų, nes pirmoji mokslo metų diena buvo. Ji palaukė, kol visi keleiviai išlips, nes norėjo ramiai su lazda išlipti. Po to mama nieko neprisiminė, kas nutiko, tik pasakė, kad buvo įsikabinusi į autobuso rankeną. Pasakė, kad ją pasodino ant suoliuko. Pažymėjo, kad mama ir šiaip judėjo lėtai, šlubavo. Mano, kad mamą sutrenkė durys ir ji iškrito. Anksčiau mama ligoninėje nėra buvusi. Ligoninėje mamai leido raminančius vaistus. Iki tol ji jokių vaistų nevartojo. Pažymėjo, kad mama nejautė, kad jos koja sužalota. Mamai neleido stotis, bet ji naktį keldavosi ir eidavo į tualetą. Ji pati kalbėjo su kardiologais dėl mamos operacijos. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. mamai darė kojos operaciją, nes buvo stipriai sutrupėjęs kaulas. Mano, kad tai nebuvo tiesiog nukritimas. Po operacijos mamai įvyko insultas, paralyžius. Turėjo vežti mamą į slaugos ligoninę, bet mama mirė. Palaiko civilinį ieškinį. Iš darbdavio ir civilinio atsakovo prašo priteisti moralinę žalą, kurią įvertino 6000 eurų. Pažymėjo, kad jos mama 2018 m. rugsėjo 3 d. pateko į ligoninę, o 2018 m. rugsėjo 17 d. mirė. Ji mamą lankė kiekvieną dieną, nors pati dirba dviejuose darbuose. Mama sirgo aritmija, gėrė atsakingai vaistus ilgalaikius, jokių raminančių vaistų, nei vaistų nuo spaudimo negėrė.
Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu pagarsintame nukentėjusiosios J. P. paaiškinime užfiksuota, kad J. P. paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 13.00 val., Klaipėdoje, Vingio g., Vyturio stotelėje, išlipdama iš autobuso žengė viena koja ant grindinio, kita koja buvo autobuse ir staiga autobusui pajudėjus ji pargriuvo ant grindinio. Pargriuvusi negalėjo pajudėti, todėl su greitąja išvažiavo į ligoninę. (b. l. 43)
Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis važiavo iš turgaus, stovėjo autobuso viduryje. Prieš išlipdamas priėjo prie autobuso durų, priešais jį stovėjo jaunimas ir sena moteriškė. Jis stovėjo tai moteriškei už nugaros. Kai autobusas sustojo, išlipo jaunimas, 3 ar 4 vaikinai. Jaunimas lipo pro kairę pusę, moteriškė lipo pro dešinę pusę. Moteriškė buvo su lazda, įsikibusi dešine ranka, o kairę koją padėjo ant tako, dešinė jos koja liko autobuse. Tuo metu autobusas pajudėjo neuždaręs durų ir nubloškė moterį. Moteris iškrito iš autobuso. Pažymėjo, kad kai autobusas truktelėjo, moteriškė staigiai pasileido, ją susuko ir ji bloškėsi ant šono. Kažkas pradėjo šaukti, kad žmogus iškrito. Kai moteriškė iškrito, durys užsidarė. Tada jis pamatė autobuso vairuotoją, kuris buvo šlapias, suprakaitavęs, išsigandęs. Vairuotojas su vienu vyruku pavedė moteriškę į stotelę.
Liudytojas V. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su sutuoktine ėjo pro stotelę, kai įvykis jau buvo įvykęs. Stotelėje matė dvi pažįstamas močiutes, autobuso vairuotoją ir dar vieną liudytoją, kuris matė visą eigą. Autobusas stovėjo. Vairuotojas padėjo močiutei ateiti stotelės link. Išoriškai jokių sužalojimų nebuvo matyti, bet močiutė skundėsi kojų skausmais. Jis suprato, kad įvyko įvykis, todėl skambino 112, netrukus atvyko policija. Prieš skambindamas policijai, paklausė liudytojo, ar jis sutiks duoti parodymus. Liudytojas sutiko. Iki policijos atvykimo, vairuotojas norėjo kažką pasakyti liudytojui, o liudytojas pasakė: „Ko tu man aiškini, aš žinau, kaip viskas įvyko“. Liudytojas kaltino vairuotoją. Vairuotojas nesiginčijo, matėsi, kad labai pergyveno, buvo šoko būsenoje. Liudytojas buvo pyktelėjęs, nes sakė, kad viską matė, buvo šalia. Liudytojas jam nieko nepasakojo. Močiutė nekaltino vairuotojo, nešaukė, skundėsi skausmais. Jos draugė pasakė, kad vairuotojas buvo neatidus. Greitoji neskubėjo važiuoti. Atvažiavusi greitoji išsivežė močiutę, policija bendravo su vairuotoju. Močiutė sakė, kad niekada neturėjo problemų su sveikata, kad nesitikėjo, kad taip atsitiks. Mano, kad taip ji kaltino vairuotoją.
2018 m. rugsėjo 4 d. tyrėjo A. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 13.13 val. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Klaipėdoje, Vingio g., Vyturio stotelėje, važiuojant miesto autobusui Nr. (duomenys neskelbtini), moteris iškrito iš autobuso. Atvykus į įvykio vieta pasitiko autobuso MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad sustojus stotelėje, išlaipinti keleivius, moteris lipdama nugriuvo. Liudininkas R. M., paaiškino, kad autobuso vairuotojui sustojus stotelėje, moteris (J. P.) lipo iš autobuso, padėjo koją ant šaligatvio ir autobuso vairuotojas pradėjo važiuoti, todėl ji nugriuvo. J. P. teigė, jog nespėjo išlipti iš autobuso, kai šis pradėjo judėti ir ji nugriuvo. J. P. greitoji medicininė pagalba išvežė į ligoninę. Autobuso vairuotojui A. D. nustatytas 0,00 prom. blaivumas. (b. l. 1-3).
2018 m. rugsėjo 3 d. Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko „Vyturio“ autobusų stotelėje, esančioje Vingio gatvėje, ties pastatu Nr. 23, Klaipėdoje. Autobusas MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra autobusų stotelėje, 57 m atstumu nuo įvažiavimo į važiuojamosios dalies praplatėjimą pradžios, priekine dalimi nukreiptas Jūrininkų prospekto kryptimi. Nuo autobuso priekinio dešinio rato ašies iki dešinio važiuojamosios dalies krašto yra 1,9 m atstumas, nuo galinio rato ašies - 1,05 m atstumas. (b. l. 13-18).
2018 m. rugsėjo 3 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad autobusui MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų nenustatyta. (b. l. 19-23).
2018 m. rugsėjo 23 d. Apžiūros protokole užfiksuota, kad autobuso MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grindų aukštis atidarius duris yra 37 cm nuo pagrindo. Durų įlipimo anga 123 cm pločio. Atidarius duris į angos vidų, ant durų pritvirtinti turėklai, kurių priekinis kraštas yra 110,5 cm aukštyje, galinis kraštas 66,5 cm aukštyje. Turėklai lanko formos, turėklų spindulys 55,5 cm. Esant užvestam autobusui, uždarant duris ir ties durimis esant žmogaus kūnui, jaučiamas durų poveikis į žmogų, tačiau durims įsirėmus į asmenį suveikia apsaugos mechanizmas ir durys atsidaro. Autobusu važiuojant „D“ pavara ir sustojus, neįjungus rankinio stabdžio atidarius duris bei nuspaudus akseleratoriaus pedalą autobusas nežymiai sulinguoja, tačiau dėl veikiančio stabdžio ratai neprasisuka, pakartotinai nuspaudus akseleratoriaus pedalą autobusas nereaguoja. Esant atidarytoms priekinėms durims autobusui judėti į priekį galima. Esant atidarytoms durims apie 23 cm nuo atidarytų durų krašto yra vertikalūs apie 12 cm diametro, ryškiai geltoni turėklai. Tarp salono vidinės pusės kairio šono ir galinių durų įlipimo angos krašto yra apie 243 cm atstumas. Sėdint vairuotojo vietoje per dešinį galinio vaizdo veidrodį matomas visas autobuso šonas. Greta šio veidrodžio pritvirtintas mažesnis sferinis veidrodis, kuris padidina dešiniojo autobuso šono apžvelgiamąją dalį iš išorės. Per viduje esantį galinio vaizdo veidrodį ties galinėmis durimis salonas matomas visu pločiu, taip pat matomi ir ties durimis stovintys asmenys. (b. l. 31-33).
2019 m. vasario 18 d. Apžiūros protokole užfiksuota, kad vaizdo įraše iš autobuso MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo registratoriaus, užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 13 val. 02 min. 17 sek., autobusas sustoja „Vyturio“ stotelėje ir 13 val. 02 min. 22 sek., vėl pradeda važiuoti, t. y. sustojimas trunka 5 sek. 13 val. 02 min. 30 sek., neišvažiavęs iš stotelės autobusas sustoja. (b. l. 41-42).
2018 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1990/2018(03) nurodyta, kad J. P. nustatytas kairiojo šlaunikaulio petrochanterinis (pergūbrinis) skevelkdrinis lūžimas. Sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, būdingas griuvimui. J. P. mirė Klaipėdos universitetinės ligoninės insultų skyriuje 2018 m. rugsėjo 17 d. 16.45 val. nuo galvos smegenų infarkto (išeminio insulto). Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1, J. P. patirtas šlaunikaulio pertrochanterinis lūžimas vertinamas kaip sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. J. P. sirgo lėtinėmis širdies ir inkstų ligomis, lėtiniu prieširdžių virpėjimu, mažakraujyste, kas turėjo įtakos sveikatos būklės pablogėjimui ir blogai išeičiai. Tarp J. P. patirto šlaunikaulio pertochanterinio lūžio ir mirties tiesioginio priežastinio ryšio nėra. (b. l. 53-54).
Motyvuojamoji dalis
Nors A. D. kaltės nepripažino, tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. D. 2018 m. rugsėjo mėn. 3 d., apie 13 val. 02 min., Klaipėdos mieste, Vingio gatvėje, ties pastatu Nr. 23, vairuodamas autobusą Man, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalėdamas imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, autobusų stotelės „Vyturio stotelė“ laipinimo aikštelėje, neįsitikino, kad visi keleiviai išlipo iš autobuso, uždarydamas galines autobuso duris, jomis kliudė išlipančią keleivę J. P., prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti, dėl to J. P. pargriuvo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9toliau –kelių eismo taisyklės) 18 p. (Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti), 101. (Prieš pradėdamas važiuoti <...>, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu <...>), reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą. Teismo posėdžio metu A. D. teigė, kad atvažiavęs į „Vyturio“ autobusų stotelę, pastovėjo apie 1 minutę, po to uždarė autobuso duris ir pažiūrėjęs į vidinius veidrodžius ir pradėjo judėti. Šiuos jo teiginius paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad autobusas stotelėje stovi tik 5 sekundes (b. l. 41-42). A. D. teiginius, kad autobusas nevažiuoja, jeigu yra atidarytos durys, paneigia byloje esantis 2018 m. rugsėjo 23 d. Apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad: „esant užvestam autobusui, uždarant duris ir ties durimis esant žmogaus kūnui, jaučiamas durų poveikis į žmogų, tačiau durims įsirėmus į asmenį suveikia apsaugos mechanizmas ir durys atsidaro.... Esant atidarytoms priekinėms durims autobusui judėti į priekį galima“ (b. l. 31-33). A. D. versiją, kad jis pajudėjo esant uždarytoms durims, paneigia liudytojo R. M. parodymai ir nukentėjusiosios J. P. paaiškinimas apie tai, kad autobusas pajudėjo su neuždarytomis durimis. Be to, teisiamojo posėdžio A. D. pats pripažino, kad į išorinius veidrodėlius, pro kuriuos galėjo matyti dešinį išorinį autobuso šoną, prieš pajudėdamas nepasižiūrėjo. Dėl tokio jo neatsakingo ir neatidaus elgesio, vykdant savo tiesiogines darbines funkcijas, įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios J. P. sveikata. Be šių nurodytų įrodymų, A. D. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais: teisiamojo posėdžio metu pagarsintu mirusios J. P. paaiškinimu, kad Vyturio stotelėje, išlipdama iš autobuso ji žengė viena koja ant grindinio, kita koja buvo autobuse ir staiga autobusui pajudėjus ji pargriuvo ant grindinio; pargriuvusi negalėjo pajudėti, todėl su greitąja išvažiavo į ligoninę. (b. l. 43); 2018 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 1-3), 2018 m. rugsėjo 3 d. Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 13-18), 2018 m. rugsėjo 3 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b. l. 19-23), 2018 m. rugsėjo 23 d. Apžiūros protokolu (b. l. 31-33), 2018 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1990/2018(03) (b. l. 53-54). Taigi, nurodyti ir byloje ištirti įrodymai, teismo vertinimu neabejotinai įrodo, kad A. D., vairuodamas autobusą Man, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojęs autobusų stotelėje „Vyturio stotelė“ ir joje stovėdamas tik 5 sekundes, neužtikrino keleivių saugumo kelionės metu, nes pajudėjo iš vietos neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, kadangi prieš pajudėdamas jis nepasižiūrėjo per išorinį vaizdo veidrodėlį, pro kurį matosi dešinysis autobuso šonas ir išlipantys keleiviai, ir dėl to 90 metų amžiaus nukentėjusioji J. P., kuri sunkiai vaikščiojo ir naudojosi lazdele, nespėjo išlipti iš autobuso, kuris pajudėjo jai lipant, dėl ko užsidarydamos autobuso durys ją kliudė ir dėl to J. P. nukrito ir patyrė šlaunikaulio pertrochanterinį lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 ir 101 punktus. Kaltinamojo A. D. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis A. D., veikdamas neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, sukėlė eismo įvykį, kuris esant būtinajam priežastiniam ryšiui, lėmė baudžiamajame įstatyme įtvirtintų padarinių – nesunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo - kilimą, ir taip padarė nusikalstamą veiką.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. D. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kurio metu nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrė vienas žmogus. Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – jis yra vyresnio amžiaus, jam yra 61 metai, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju (b. l. 145-146), yra vedęs, pagrindinio išsilavinimo, anksčiau teistas vieną kartą, bet teistumas išnykęs (b. l. 143144), baustas administracine tvarka tris kartus (b. l. 141-142), kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam A. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nustatant jos dydį artimą minimaliam dydžiui, numatytam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte.
Teismas, pasisakydamas dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo kaltinamajam A. D. vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo, šioje byloje, vadovaujasi teismų praktika, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, be to, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs. Kaltinamasis A. D. 2018 m. rugsėjo 3 d. 13.02 val. įvykusio eismo įvykio metu buvo blaivus, jo anksčiau padaryti trys KET pažeidimai, už kuriuos jis yra baustas administracine tvarka, nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių pasekmių, bylos duomenys nepatvirtina, jog kaltinamasis šį neatsargų nusikaltimą padarė itin šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, kaltinamajam netaiko.
Kaltinamajam A. D. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.
Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios I. P. civilinis ieškinys dėl 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš civilinių atsakovų AAS „(duomenys neskelbtini)” ir Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)”. Civiliniame ieškinyje I. P. nurodė, kad dėl mamos patirtos traumos ji kasdien turėjo vykti į ligoninę, tam turėjo atsiprašinėti iš darbo ir dėl to patyrė didelių nepatogumų. Dėl patirtos traumos mamai buvo padaryta operacija, po kurios netrukus mamą ištiko insultas, koma. Reikėjo rūpintis jos slauga. Galiausiai mama mirė. Mano, kad jei ne šis nelaimingas atsitikimas, jos mama būtų buvusi gyva. Iš viso jis net septyniolika parų gyveno kančiose, nežinioje dėl tolesnio mamos likimo, nes jos kartu gyveno, jų santykiai buvo artimi. Tuo jai buvo padaryta didelė moralinė žala. (b. l. 76-78).
Civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)” atstovas teisiamojo posėdžio metu su civiliniu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad transporto priemonės autobuso Man valdytoja civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta buvo AAS „(duomenys neskelbtini)”, jeigu būtų padaryta žala dėl eismo įvykio būtent valdytojo veiksmais, todėl kiltų prievolė bendrovei atlyginti žalą dėl įvykio. Šis įvykis pagal atitinkamą straipsnį pareikštas yra dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Yra specialistų išvada byloje, kad mirtis nukentėjusiosios neturi jokio priežastinio ryšio su eismo įvykiu. Tas yra įrodyta išvadoje, kuri byloje, todėl vertinant patirtą pareikštą reikalavimą į tai reikia atsižvelgti. Nurodo, jog mano, kad nukentėjusioji I. P. neįgijo teisės į neturtinį žalos atlyginimą dėl šio eismo įvykio, nes nors ir yra nustatyta, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)” atstovo nuomone šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta ypatingų aplinkybių.
Civilinio atsakovo Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” atstovas A. J. teisiamojo posėdžio metu prašė civilinį ieškinį civilinio atsakovo Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad jų nuomone nukentėjusioji I. P. neturi teisės į civilinį ieškinį, nes ji nėra pagrindusi savo kaip ieškovo teisinio statuso, t.y. nėra pateikta duomenų, kad mirusios J. P. materialinių subjektinių teisių perėmimas įvykęs. O jei būtų nuspręsta tenkinti civilinį ieškinį, prašo vadovaujantis privalomojo draudimo sutartimi NR. 127920329, jį priteisti tik iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)”.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji I. P. dėl jos mamos nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė moralinę žalą - ji turėjo rūpintis mama, kuri dėl patirtos traumos gulėjo ligoninėje, jai buvo atlikta operacija, dėl to atsiprašinėti iš darbo, išgyveno kančią, nežinomybę.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad autobusas Man, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė J. R. individualiai įmonei, autobuso valdytojas - Keleivių transporto kooperatinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 34). Taip pat nustatyta, kad autobusas Man, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio dienai buvo apdraustas AAS „(duomenys neskelbtini)“ filiale Lietuvoje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas- (duomenys neskelbtini) (b. l. 37). Civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)” atstovas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji I. P. neįgijo teisės į neturtinį žalos atlyginimą dėl šio eismo įvykio. Teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje baudžiamosiose bylose pažymima, kad įstatymas nedraudžia nukentėjusiaisiais ir atitinkamai civiliniais ieškovais pripažinti asmenų, kurių artimam asmeniui dėl nusikaltimo sutrikdoma sveikata. Taigi, nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokia žalą patyrė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenis gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Taigi, teismas mano, kad šiuo atveju nukentėjusiosios I. P. civilinis ieškinys yra visiškai pagrįstas, nes kaip ji nurodo civiliniame ieškinyje bei teisiamojo posėdžio metu dėl mamos patirtos traumos ji kasdien turėjo vykti į ligoninę, tam turėjo atsiprašinėti iš darbo ir dėl to patyrė didelių nepatogumų bei išgyvenimų. Dėl patirtos traumos mamai buvo padaryta operacija, po kurios netrukus mamą ištiko insultas, koma. Reikėjo rūpintis jos slauga. Galiausiai mama mirė. Mano, kad jei ne šis nelaimingas atsitikimas, jos mama būtų buvusi gyva. Iš viso jis net septyniolika parų gyveno kančiose, nežinioje dėl tolesnio mamos likimo, nes jos kartu gyveno, jų santykiai buvo artimi. Tuo jai buvo padaryta didelė moralinė žala. (b. l. 76-78).
Teismo posėdžio metu civilinio atsakovo Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” atstovas nurodė, kad nukentėjusioji I. P. nėra tinkamas civilinis ieškovas šioje baudžiamojoje byloje, nes byloje nėra pateikta duomenų, kad I. P. būtų perėmusi mirusiosios J. P. materialines subjektines teise. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji I. P. šioje baudžiamojoje byloje dalyvauja ne kaip mirusios J. P. civilinių teisių perėmėja, o ji yra pripažinta šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju asmeniu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio prasme, ir I. P. reiškia civilinį ieškinį ne dėl mirusios mamos J. P. patirtos moralinės žalos, bet dėl jos pačios patirtos moralinės žalos, kurią ji patyrė kai jos mama J. P. buvo sužalota eismo įvykio metu, ir šią moralinę žalą ji patyrė kaip nukentėjusiosios J. P. dukra ją prižiūrėdama, slaugydama ir pan.
Be to, teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)” atstovas J. K. ir civilinio atsakovo Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” atstovas A. J. prašė civilinį ieškinį atmesti, motyvuodami tuo, kad nukentėjusioji I. P., neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nes ne ji buvo sužalota dėl A. D. padarytos nusikalstamos veikos. Teismas, su tokia civilinių atsakovų atstovų pozicija nesutinka ir sprendžia, kad nukentėjusioji I. P. dėl mamos J. P. 2018 metų rugsėjo 3 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų - šlaunikaulio pertrochanterinį lūžio, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, patyrė moralinę žalą. Ši jos moralinė žala pasireiškė tuo, kad ji slaugė mamą, gulinčią ligoninėje, rūpinosi ja ir po šlaunikaulio operacijos, lankė, dėl ko turėjo atsiprašyti iš darbo. Be abejo, visa ši situacija tikrai I. P. sukėlė ne tik fizinių nepatogumų, bet ir stiprių neigiamų emocinių išgyvenimų, nes jo su mama gyveno kartu, buvo labai artimos, jų tarpusavio santykiai buvo labai glaudūs. Nors nukentėjusioji I. P. savo civiliniame ieškinyje prašomą priteisti neturtinės žalos dydį – 6000,00 Eur, sieja ir su mamos mirtimi, bet teismas spręsdamas dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio atsižvelgia į tai, kad 2018 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1990/2018(03) nurodyta, kad tarp J. P. patirto šlaunikaulio pertochanterinio lūžio ir mirties tiesioginio priežastinio ryšio nėra. (b. l. 53-54), todėl sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio yra atsižvelgiam į tai, kokią moralinę žalą nukentėjusioji I. P. patyrė dėl mamos J. P. patirto nesunkaus sužalojimo.
Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir civilinių atsakovų skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir I. P. priteistina 3000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas. Priteisiant nukentėjusiajai 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp I. P. ir civilinių atsakovų teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams bei esamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (CK 1.5 straipsniai). Kadangi ši suma patenka į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, todėl 3000,00 Eur neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)”. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys kompaktiniai diskai ir viena atminties kortelė su vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis iš įvykio vietos, pridėti prie bylos, po nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų 0 centų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatyti, kad kiekvieną mėnesį turi būti sumokėta po 300 Eur (tris šimtus eurų) baudos. Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas - 6801). Mokėjimo kvitus būtina pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Nukentėjusiosios I. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)” nukentėjusiosios I. P. naudai 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje I. P. civilinį ieškinį atmesti.
Daiktinius įrodymus - tris kompaktinius diskus ir vieną atminties kortelę su vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis iš įvykio vietos, pridėtus prie bylos, po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.