Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1591-390/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-21
Bylos Nr.
2A-1591-390/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09844-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Atsakovas
N. J.
Ieškovas
UAB „ALTA transportas“
Civilinė byla Nr. 2A-1591-390/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09844-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 16.5.3.; 16.8.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-672-191/2014 pagal ieškovo UAB „ALTA transportas“ ieškinį atsakovui N. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „ALTA transportas“ mažindamas ieškininius reikalavimus prašė priteisti iš atsakovo N. J., negrąžinto avanso likutį ir baudą 2002,62Lt, priteisti ieškovo UAB „ALTĄ transportas“ naudai iš atsakovo N. J. penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad yra visos sąlygos žalos atlyginimui: atsakovo N. J. neteisėti veiksmai (pasisavinti įmonei priklausantys pinigai - avansas už komandiruotą, į kurią neišvyko, atsakovo ankstesnis nesaugus vairavimas, viršytas greitis, pažeistos saugaus eismo taisyklės, dėl kurių skirta bauda), atsakovas kaltas dėl padarytos žalos, veikė sąmoningai, tyčia. Atsakovas suprato, kad jis neteisėtai pasisavino įmonei priklausančius pinigus, tyčia taip darė, siekdamas naudos sau. Atsakovas žinojo, kad negalima viršyti leistino greičio, suprato kelių eismo taisykles, tačiau vis tiek padarė pažeidimą ir ne kartą, kaip matyti iš pridedamos sąskaitos, pranešimo (b. l. 114.). Įmonei UAB „ALTA transportas“ dėl atsakovo kaltės padaryta turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad dalį sumos 132,65 Lt atsakovas atlygino iš atsakovo priteistina 2002,62 Lt.

Atsakovas N. J. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovo kaltės, kad būtent jis vairavo transporto priemone su priekabomis, neaišku ar baudas sumokėjo ieškovas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo N. J. ieškovo UAB „ALTA transportas“ naudai 2002,62 Lt, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2013-09-30 iki sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo N. J. ieškovo UAB „ALTA transportas naudai bylinėjimosi, atstovavimo, antstolio išlaidas viso: 2 772 Lt, priteisė iš atsakovo N. J. 14,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (1 t. 128–131). Teismas nustatė, kad žalos atsiradimas yra susijęs su atsakovo atlikta darbine veikla, t. y žala ieškovui buvo padaryta, viršijus leistiną greitį, atsakovui vairuojant, jam paskirtą vilkiką, atsakovas yra materialiai atsakingas ieškovui ir turi atlyginti ieškovui patirtą 580 eurų (2002, 62 Lt) turtinę žalą. Taip pat nustatė, kad atsakovui turi būti taikoma visiška materialinė atsakomybė, todėl atsakovas pagal sutartį privalo atlyginti visą ieškovo sumokėtą baudos už greičio viršijimą sumą (DK 255, 253 str. 3 p.). Teismas atmetė atsakovo teiginius, jog ieškovas praleidęs terminą reikalauti nuostolių atlyginimo, kadangi ieškiniams dėl žalos atlyginimo yra taikomas trejų metų senaties terminas, kurio ieškovas nepraleido (LR CK 1.125 str. 8 d.). Teismas atmetė ir kitus atsakovo teiginius (kad vilkikus vairavo ne jis, puspriekabės galėjo būti pritvirtintos prie kitų vilkikų ir kt.), kadangi šiuos teiginius paneigė byloje surinkti įrodymai. Teismas nustatė, kad atsakovas, sumokėdamas likusią avanso dalį, pripažino ieškinį iš dalies, tačiau, teismas darė išvadą, kad esant visoms sąlygoms visiškai materialinei atsakomybei kilti, atsakovas privalo pilnai atlyginti turtinę žalą ieškovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas N. J. apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, 2014-03-24 Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, iš ieškovo priteisti turėtas išlaidas dėl žyminio mokesčio, advokatės paslaugų (1 t. b. l. 134–137). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Kadangi nebuvo į bylą pateikti atsakovo reikalauti dokumentai, nebuvo išsiaiškintos ginčui svarbios aplinkybės, t. y. iš ieškovo teismui pateiktų dokumentų taip ir liko neaišku, ar N. J. tikrai vairavo nurodytas puspriekabes, su kuriomis buvo viršytas greitis Olandijoje.

Ieškovo pateiktas pranešimas iš Olandijos įmonės L. L. Autotransport B.V įmonei UAB „ALTA transportas“, kuriame yra nurodyti puspriekabių valstybiniai numeriai ir inventoriniai-garažiniai numeriai, neįrodo, kad būtent N. J. vairavo nurodytus vilkikus su puspriekabėmis. Pagal N. J. parodymus, kelionės lapuose buvo žymimi tik vilkikų valstybiniai numeriai ir jų inventoriniai-garažiniai numeriai, todėl iš pranešime pateikto puspriekabių sąrašo su tariamais inventoriniais numeriais nėra aišku, kokie vilkikai jas vilko.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas netenkino atsakovo prašymo dėl priekabų ir puspriekabių inventorinių numerių pateikimo. Nesant byloje greičio viršijimo nuotraukų, nesant vilkikų, puspriekabių inventorinių numerių, jų kabinimo tvarkos, nebuvo galima nustatyti tiksliai asmenį, važiavusį su atitinkamai prikabinta priekaba.

Pats ieškovas negalėjo nurodyti ir patvirtinti konkrečios inventorinių numerių suteikimo tvarkos ir tai, ar tikrai kelionės lapuose yra vilkikų ar priekabų numeriai. Tai yra labai svarbu norint išsiaiškinti N. J. kaltę. Šių aplinkybių teismas nesiaiškino ir nenagrinėjo, todėl buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo principas.

Teismui ieškovas pateikė L. L. Autotransport B.V. sąskaitą ir aktą dėl skolų suderinimo. Remdamasis šiais dokumentais, teismas priteisė tariamą skolą iš N. J.. Tačiau dokumentų, rodančių, kaip susijusios įmonės L. L. Autotransport B.V ir UAB „ ALTA transportas“ ieškovas nepateikė, nenurodė, kokiu pagrindu N. J. buvo išsiųstas į komandiruotę L. L. Autotransport B.V. įmonėje. Įmonė L. L. Autotransport B.V. į nagrinėjamą bylą nėra įtraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu.

Be to, keletas sprendimų dėl baudos paskyrimo, kuriuos pateikė ieškovas, yra išrašyti Zegwaard Materialen B.V. įmonei. Kaip ši įmonė susijusi su L. L. Autotransport B.V. ir UAB,, ALTA transportas“ ieškovas taip pat nepaaiškino ir nepateikė sutarčių, teismas atsisakė taip pareikalauti dokumentus. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir nenagrinėjo.

Materialinės atsakomybės sutartis juk pasirašyta ne su Olandijos įmone, o su ieškovu, neaišku kokiu pagrindu ieškovas prisiėmė savo rizika atsakomybę. Teismas be pagrindo vadovavosi ieškovo susirašinėjimo su byloje neįtrauktu asmeniu medžiaga, kurios patikimumo net nesiekė patikrinti, o atsakovo prašymus netenkino.

Ieškovas dokumentų, patvirtinančių, kad L. L. Autotransport B.V. įmonė yra sumokėjusi jai paskirtas baudas už greičio viršijimą, nepateikė. Ieškovas pateikė tik aktą dėl skolų suderinimo, tačiau šis aktas nepatvirtina aplinkybės, kad baudos buvo sumokėtos Olandijos valstybei. Teismas taip pat nesiaiškino šių aplinkybių ir neišreikalavo iš ieškovo prašomų dokumentų.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos dokumentai patvirtina, kad ieškovas priėmė įsakymą tik dėl avanso grąžinimo. Po atleidimo iš darbo taip pat nebuvo priimtas įsakymas dėl materialinės atsakomybės dalyje dėl baudų, o buvo parengta 2013 m. gegužės mėn. tik pretenzija, kuri įteikta tik 2013 m. rugpjūčio mėn. Terminas, numatytas DK 258 str. materialinei atsakomybei spręsti akivaizdžiai praleistas.

Ieškovas, neįrodęs, kad pats patyrė žalą sumokėdamas baudas, negali remtis tuo, kad N. J. jam padarė žalą, kuri priteistina kitu nei materialinės atsakomybės įstatymu ( DK 257 str.) Aktas dėl įskaitymo nėra pakankamas, patikimas įrodymas, kad pripažinti N. J. kaltę, tiesioginius nuostolius ir priežastinį ryšį.

Bylinėjimosi išlaidos privalėjo būti pripažintos nepagrįstai didelės įvertinus ginčo esmę, bylos eigos trumpą procesą ir mažintinos ieškinio patenkinimo atveju.

Byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes pirmos instancijos teisme neišsiaiškinta labai daug svarbių bylai aplinkybių, neišreikalauti rašytiniai įrodymai.

Ieškovas UAB „ALTA transportas“, atstovaujamas advokatės K. G., atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti galioti 2014-03-24 Kauno apylinkės teismo sprendimą, atlyginti ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje (2 t. b. l. 3–7). Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas 2014-03-24 sprendimu tenkindamas ieškinį, pagrįstai laikė, kad atsakovas atitinka visas sąlygas materialinės atsakomybės taikymui.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas neteisingai ir nepagrįstai nurodo, neva nebuvo išsiaiškintos ginčui svarbios aplinkybės, neaišku ar atsakovas vairavo nurodytas puspriekabes, su kuriomis buvo viršytas greitis Olandijoje. Kaip teisingai nurodė teismas sprendime, šiuos atsakovo teiginius paneigia ieškovo pateikti dokumentai. Pats atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad pildė kelionės lapus, jų neginčija, tačiau akivaizdžiai klaidina teismą, nurodydamas neva kelionės lapuose nebuvę nurodyti puspriekabių inventoriniai numeriai, o tik vilkikų valstybiniai numeriai.

Pats apeliantas neneigia, kad kai buvo padaryti pažeidimai, jis ieškovo buvo išsiųstas į komandiruotes Olandijoje, taip pat kad jo darbo sutartyje nurodyta jo darbo vieta Olandijoje L. L. Autotransport B.V., atsakovas taip pat patvirtina kelionės lapų Olandijoje su juose nurodytais vilkikų valst. numeriais ir puspriekabių inventoriniais numeriais pildymą, faktą kaip buvo fiksuojamas greičio viršijimas.

Kadangi sprendimai dėl baudų išrašomi transporto priemonės savininkui, o ne naudotojui, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, neva neaišku, kodėl dalis sprendimų buvo išrašyti Zegwaard Materialen B.V.

Su atsakovu sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis atitinka tiek formai, tiek turiniui keliamus reikalavimus, dėl to ji yra galiojanti ir pagal ją atsakovui kyla visiška materialinė atsakomybė už patirtus darbdavio nuostolius dėl baudos sumokėjimo. Atsakovas pagal minėtą sutartį privalo atlyginti visą ieškovo sumokėtą baudos už greičio viršijimą sumą, t. y 580 eurus.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, jog regresinis reikalavimas darbuotojui gali būti pareikštas, jeigu yra nustatomas bent vienas darbuotojo materialinės atsakomybės už žalą atvejis pagal DK 253 straipsnį. Baudos sumokėjimas už ieškovo padarytą administracinės teisės pažeidimą atitinka DK 253 straipsnio 3 punkte numatytą atvejį, t. y. darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių įmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės.

Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, ieškovas nepraleido termino reikalauti nuostolių atlyginimo. Ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo yra numatytas CK 1.125 straipsnio 8 d. Ieškiniams dėl žalos atlyginimo yra taikomas trejų metų senaties terminas, kurio ieškovas nepraleido. Apeliantas visai nemotyvuotai ir nepagrįstai siūlo taikyti DK 258 str., tačiau šiame straipsnyje nėra numatytas senaties terminas ieškiniui teisme dėl žalos atlyginimo. Šiame straipsnyje yra numatytas vieno mėnesio nuo žalos paaiškėjimo dienos terminas darbdavio nurodymui administracine tvarka, o ne teismine tvarka išieškoti žalą iš darbuotojo.

Ieškovo pateiktos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, teisingos ir protingos atsižvelgiant į ruoštus procesinius dokumentus bei atitinka LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.lR-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.6, 8.16, 8.17, 8.18, 10,11 punktus, CPK 98 str., teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Taip pat ieškovas patyrė išlaidų antstoliui 100 Lt bei žyminio mokesčio išlaidas. Todėl teismas, tenkindamas ieškinį, atitinkamai pagrįstai ieškovo bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.

Šalies argumentai

Apeliantas visai nemotyvavo prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, nenurodė, dėl kokių išimties tvarka svarbių aplinkybių turėtų būti taikomas ne įprastinis rašytinis bylos nagrinėjimas apeliacines tvarka, bet išimtinis žodinis bylos nagrinėjimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų C P K 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.). Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą Centrinės baudų išieškojimo agentūros 2014-04-04 pranešimą apie kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jo vertimą į lietuvių kalbą. Nurodo, kad tai yra pavyzdys pranešimo apie paskirtą nuobaudą už greičio viršijimą. Teigia, kad toks dokumentas patvirtina N. J. kaltę, o nagrinėjamu atveju nuotraukos dėl ginčytinų kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo pateiktos ir teismo nepareikalautos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas apelianto pranešimas nepatvirtina reikšmingų bylai spręsti aplinkybių, todėl atsisako jį priimti (CPK 180 str., 314 str.).

Dėl apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, į tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo apeliantas iš esmės niekaip nepagrindė, o naujos aplinkybės nagrinėjant apeliacinį skundą netiriamos, konstatuoja, jog nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 str. numatytą išimtį ir apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Byloje nustatyta, kad atsakovas N. J. dirbo ieškovo įmonėje UAB „ALTA transportas" vairuotoju-ekspeditoriumi nuo 2012-02-18 iki 2013-04-26 (1 t. b. l. 52). Atsakovas buvo pasirašęs su ieškovu 2012-02-14 visiškos materialinės atsakomybės sutartį (1 t. b. l. 42), pagal kurią įsipareigojo atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius, atsiradusius dėl jo kaltės neišsaugojus perduoto darbdavio turto, baudų, kompensacijų, kurias darbuotojas privalėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Ieškovas teigia, kad dėl atsakovo patyrė 580 eurų (2002,62 Lt) nuostolių, nes sumokėtos baudos už atsakovo padarytą administracinį teisės pažeidimą, greičio viršijimą Olandijoje, buvo išskaičiuotos iš ieškovo įmonės UAB „ALTA transportas" atlygio už transportavimo paslaugas.

Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus aktų, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-446/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civ. byloje 3K-3-125/2012). Taigi, materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Pagal DK 253 straipsnio 3 punktą darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, jei – žala padaryta tyčia (DK 255 straipsnio 1 punktas), jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 straipsnio 3 punktas). Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad yra visos sąlygos atsirasti atsakovo materialinei atsakomybei, nes byloje nėra pakankamų įrodymų, kad būtent atsakovas vairavo tas transporto priemones, kurias valdant buvo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai – leistino greičio viršijimas. N. J. manymu, nesant byloje greičio viršijimo nuotraukų, nesant vilkikų, puspriekabių inventorinių numerių, jų kabinimo tvarkos, nebuvo galima nustatyti tiksliai asmenį, važiavusį su atitinkamai prikabinta priekaba. Šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas juos atmeta, nes apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas remiantis ne tik iš Olandijos įmonės L. L. Autotransport B.V įmonei UAB „ALTA transportas“ pateiktus pranešimu, bet byloje pateiktų įrodymų visuma, kurie patvirtino žalos atsiradimo faktą.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aptartus atsakovo argumentus paneigia nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai: atsakovo pildyti kelionės lapai su nurodytais puspriekabių garažiniais-inventoriniais numeriais, bei vilkikų numeriais (b. l. 92-96), ieškovo įsakymai dėl atsakovo siuntimo į komandiruotes Olandijoje (b. l. 97-104), Olandijos Centrinės baudų išieškojimo agentūros prie Saugumo ir Teisingumo ministerijos sprendimai dėl baudų, (b. l. 9-22), taip pat Olandų įmonės L. L. Autotransport B.V. 2014-01-07 ir 2014-02-14 d. rašytiniai patvirtinimai dėl atsakovo Jarmalos baudų, bei jų sumokėjimo (b. l. 69-70), atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijos, 2013-03-06 Olandų įmonės L. L. Autotransport B.V. sąskaita ieškovui dėl baudų ir specifikacija, tame tarpe ir atsakovo Jarmalos viršyto greičio baudų (b. l. 72-75), 2013-11-26 aktas dėl skolų suderinimo (b. l. 76), pridėtos sąskaitos, kurių sumos buvo įskaitytos (b. l. 77-91). Atsakovas pripažįsta, kad pildė kelionės lapus, jų neginčija, tačiau nurodo, kad Olandų įmonės L. L. Autotransport pranešime, tuomet kai nuotraukos padarytos iš priekio, nėra nurodyta vilkiko inventorinio numerio, kuris tikrai sutaptų su kelionės lapu, o tik vilkikų valstybiniai numeriai. Taigi, vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad atsakovas neigia, jog ieškovui nuostoliai atsirado būtent dėl N. J. kaltų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas su tokia argumentacija nesutinka.

Atsikertant į atsakovo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš atsakovo pildytų kelionės lapų (1 t. b. l. 92–96) matyti, jog jų dešinėje pusėje, viršuje nurodomas vilkiko valstybinis numeris, o kairėje pusėje esančiame stulpelyje paties atsakovo surašyti ranka ir nurodyti būtent puspriekabių inventoriniai numeriai. Pavyzdžiui 2012-10-11 atsakovas kelionės lape nurodė vilkiko valstybinį numerį „BR-ZL-59“, o kairėje pusėje puspriekabės inventorinį numerį „126“ (1 t. 93 b. l. ). L. L. Autotransport pranešime nurodo, kad 2012-10-11 užfiksuoti trys greičio viršijimai padaryti N. J. vairuojant šias transporto priemones: vilkikas valst. Nr. BR-ZL-59, bauda 132 Eur, vilkikas valst. Nr. BR-ZL-59, bauda 94 Eur, puspriekabė inventorinis Nr. 126, valst. Nr. WT-JL-31, bauda 186 Eur (1 t. 70 b.l.), o Centrinės baudų išieškojimo agentūros sprendime nurodyta, kad 2012-10-12 pažeidimas padarytas transporto priemone valst. Nr. BR-ZL-59 (1 t. 10 b. l. ir 17 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyti ir kiti atsakovo kelionės lapų duomenys sutampa su L. L. Autotransport B.V. 2014-01-07 ir 2014-02-14 d. rašytiniais patvirtinimais (1 t. b. l. 69-70) bei Olandijos Centrinės baudų išieškojimo agentūros prie Saugumo ir Teisingumo ministerijos sprendimais (1 t. b. l. 9-22), o tai visiškai patvirtina atsakovo kaltę ir padarytus pažeidimus. Be to, pats apeliantas neneigia, kad kai buvo padaryti pažeidimai, kad jis ieškovo buvo išsiųstas į komandiruotes Olandijoje, taip pat kad jo darbo sutartyje nurodyta jo darbo vieta Olandijoje L. L. Autotransport B.V., atsakovas taip pat patvirtina kelionės lapų Olandijoje su juose nurodytais vilkikų valstybiniais numeriais ir puspriekabių inventoriniais numeriais pildymo faktą tuomet, kaip buvo fiksuojamas greičio viršijimas. Taigi, įvertinęs šiuos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei materialinei atsakomybei atsirasti.

Apeliantas teigia, kad neaišku, kokiu pagrindu jis turi prisiimti atsakomybę dėl baudų už greičio viršijimą sumokėjimą, kadangi jis dirba ieškovo įmonėje, o sąskaitos dėl baudų pateiktos Olandijos įmonės L. L. Autotransport B.V., be to, keletas sprendimų sumokėti baudas išrašyta įmonei Zegwaard Materialen B.V. Atsakovo manymu, teisiniai santykiai tarp įmonių ir sutartinis reglamentavimas nulemia ginčo esmę ir yra svarbus tuo, kaip yra susitarusios įmonės pranešti apie greičio viršijimus, kaip susitarusios atlikti mokėjimus, teikti skundus dėl nuobaudų ginčijimo, kaip yra susitarusios informuoti vairuotoją ar vairuotojo nuomotoją ir pan. Kitaip tariant atsakovas kelia klausimą, ar ieškovas turi regreso teisę iš atsakovo išsireikaluti atlyginti žalą, kai sprendimai išrašyti ne ieškovo įmonei, o minėtoms Olandijos įmonėms ir nėra žinnoma, ar jos yra įvykdžiusios sprendimus dėl baudų sumokėjimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad regresinis reikalavimas darbuotojui gali būti pareikštas, jeigu yra nustatomas bent vienas darbuotojo materialinės atsakomybės už žalą atvejis pagal DK 253 straipsnį. DK 253 straipsnio 3 punkte numatytas atvejis dėl darbuotojo kaltės darbdavio turėtos išmokos, pasireiškusios bauda, atlyginimas darbuotojo materialinės atsakomybės tvarka suprantamas kaip viešosios teisės aktų numatytos baudos atlyginimas. Pagal kasacinio teismo praktiką regresinėje prievolėje kreditorius yra asmuo, kuris turi reikalavimo teisę; tai asmuo, kuris yra sumokėjęs kito asmens padarytus nuostolius ir taip įgijęs reikalavimo teisę; reikalavimui atsirasti yra svarbios dvi aplinkybės: 1) padaryti nuostoliai (išlaidos, negautos pajamos ir kt.); 2) jų atlyginimas nukentėjusiajam ar kitam reikalavimo teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą turinčiam asmeniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Amber cargo v. R. J., bylos Nr. 3K-3-439/2009, kt.). Byloje aišku, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo abi regresinio reikalavimo tenkinimo sąlygas: nustatė nuostolių padarymo faktą, t. y. nuostoliai, atsirado dėl baudos sumokėjimo už atsakovo padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus – leistino greičio viršijimą (apeliantas nuostolių padarymo faktą ginčija), taip pat, ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas atlygino žalą reikalavimo teisę turinčiam asmeniui – Olandijos įmonei L. L. Autotransport B.V. Apylinkės teismui pagrįstai nustačius, kad yra abi regresinio reikalavimo tenkinimo sąlygas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto argumentai, jog neįrodyta apie sumokėtas baudas pagal teismui pateiktus sprendimus ir, kad nenustatyta, kokia yra bendradarbiaujančių įmonių tarpusavio atstiskaitymų už sumokėtas baudas tvarka yra nepakankami ieškovo regresinio reikalavimo pagrįstumui paneigti. Taigi, vien tos aplinkybės, kad ieškovas atlygino žalą, atlygino nuostolius, patirtus dėl baudų, paskirtų už atsakovo kelių eismo taisyklių pažeidimus, Olandijos įmonei L. L. Autotransport B.V. pakanka konstatuoti faktui, jog egzistuoja regresinio reikalavimo sąlyga – žala atlyginta reikalavimo teisę turinčiam asmeniui. Vadinasi, ieškovas pagrįstai pareiškė regreso tvarka atsakovui reikalavimus dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra pasirašęs materialinės atsakomybės sutartį (b.l. 42), pagal kurią įsipareigojo atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius, atsiradusius dėl jo kaltės neišsaugojus perduoto darbdavio turto, baudų, kompensacijų, kurias darbuotojas privalėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės (sutarties 3.2. p.) bei vairuotojo pareiginius nuostatus, kurių įsipareigojo laikytis (b. l. 105-108). Atsakovas viršydamas leistiną greitį, padarė administracinį teisės pažeidimą (b.l. 9-22, 69, 73-75). žala padaryta atsakovui dirbant ieškovo įmonėje (b. l. 9-22, 92-96, 97-104, 72-75, 76, 77-91, 69-70). Ieškovas dėl atsakovo patyrė 580 eurų (2002,62 Lt) nuostolių, nes sumokėtos baudos už atsakovo padarytą administracinį teisės pažeidimą Olandijoje buvo išskaičiuotos iš ieškovo įmonės UAB „ALTA transportas“ atlygio už transportavimo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal savo teisinį pobūdį visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra tęstinė, dvišalė, pagal ją abi šalys (darbuotojas ir darbdavys) turi tam tikras teises ir pareigas (DK 256 straipsnis). Kai reikalaujama materialinės žalos atlyginimo iš darbuotojo, su kuriuo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, darbdaviui tenka pareiga pagrįsti žalos dydį, įrodyti neteisėtus darbuotojo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atitinkamos žalos. Pažymėtina, jog atsakovas, kuris yra sudaręs darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartį, siekdamas paneigti savo kaltę ir pareigą atlyginti visą ar dalį reikalaujamų nuostolių, turi pateikti įrodymus, paneigiančius jo kaltę, t. y. nurodyti tokius faktus, kurie patvirtintų, kad žalos atsiradimas nepriklausė nuo jo valios, ar, kad bauda paskirta ne dėl jo kaltų veiksmų, o dėl materialinės žalos padarymo yra atsakingi kiti asmenys, arba, kad darbdavys nebuvo sudaręs reikiamų darbo sąlygų ir tai reikšmingai lėmė nuostolių atsiradimą. Tačiau kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovas neįrodė anksčiau nustatytų faktų visumos ir nepaneigė kaltės prezumpcijos (CPK 178 straipsnis).

Kiti atsakovo apeliacinio skundo teiginiai dėl ginčo dalyko yra visiškai neįrodyti (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis), todėl atmestini.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą bei į byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas pažeidė darbuotojo pareigą dirbti dorai ir sąžiningai ir imtis priemonių neleidžiančių žalai atsirasti. Atsakovas nuo 2012-08-06 iki 2012-12-19 vykdydamas darbo funkcijas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. elgdamasis nerūpestingai bei neatidžiai pažeidė kelių eismo taisykles, todėl privalo darbdaviui atlyginti visą ieškovui padarytą žalą, atsiradusią iš šalių sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties ( DK 256 straipsnis).

Apeliantas teigia, kad ieškovas praleido terminą, numatytą DK 258 straipsnyje žalai išieškoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal DK 258 straipsnio 1 dalį darbdavys žalą neviršijančią vieną vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio gali išieškoti darbdavio nurodymu. Kitais atvejais ir darbuotojui nesutikus atlyginti žalą bei didesnę nei vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio žalą, darbdavys gali išieškoti teismine tvarka pareikšdamas ieškinį teisme. Pareikšti ieškiniams dėl žalos atlyginimo yra taikomas trejų metų ieškininės senaties terminas, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas ieškiniui pateikti ieškinio senaties termino nepralaido ( DK 27 straipsnio 5 dalis, CK 1. 125 straipsnio 8 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, taip pat tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo visišką materialinę atsakomybę bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad apylinkės teismas, tenkindamas ieškinį, atitinkamai pagrįstai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.

Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš apelianto atsakovui ( CPK 98 straipsnis). Ieškovas prašo priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nustatyta, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų 7 ir 8. 11 punktuose nurodytų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistinos prašomos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „ALTA transportas“ iš atsakovo N. J. priteisti 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Algimantas Kukalis