- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-20
- Bylos Nr.
- 1-1271-1072/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- R. M.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja E.glė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje:
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuva, pilietybė Lietuvos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , nevedęs, bedarbis, teistas: 2013 m. lapkričio 6 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK)178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 2 dalį ir 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį paskirta 60 parų arešto bausmė; teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. M. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, o būtent:
jis, 2018 m. gegužės 12 d., apie 20 val. 00 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.00 promilių neblaivumas), konflikto su savo broliu A. A., gim. 2005 m., metu, tyčia suėmė pastarajam už dešinės rankos ties riešu ir ją suko, kas A. A. sukėlė fizinį skausmą, po to R. M. griūdamas užkabino A. A., dėl ko pastarasis nugriuvo ant lovos ir A. A., gulinčiam ant lovos, jis, t. y. R. M., kumščiu tris kartus sudavė į veido sritį ir, dėl veido sumušimo, pasireiškusio minkštųjų audinių patinimu kaktoje virš kairiojo antakio ir kairiojo paakio srityse, nukentėjusiajam savo mažamečiui broliui A. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu jis laikinai gyvena su motina namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) r., kadangi jis pats būsto neturi. Tačiau, kur gyvens vėliau, nurodyti negali. 2018 m. žiemą jis dirbo Vokietijoje, kur tuo metu ir gyveno. 2018 m. gegužės 12 d., dienos metu, jis su pažįstamais prie minėto namo lauke išgėrinėjo alų, jis išgėrė apie 5-6 litrus alaus, 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Begeriant alų pro langą jo netikras brolis A. A. jį erzino. Vėliau, vakare, tikslios valandos pasakyti negali, R. M. užėjo į namą ir nuėjo į kambarį, kur ant lovos sėdėjo A. A., jie tarpusavyje apsižodžiavo, ir tada jis nesusivaldė ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu broliui trenkė į galvą, pataikė kažkur prie skruosto. Po to, kai sudavė smūgį, R. M. išėjo į lauką, ar brolis verkė, jis nematė. Po kurio laiko prie namo privažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į komisariatą. Komisariate jam buvo nustatytas 3,00 promilės neblaivumas, nustatyto girtumo neginčija. R. M. atrodo, kad A. A. trenkė tik vieną kartą, neprisimena, kad būtų trenkęs daugiau kartų. Anksčiau nėra teistas dėl smurto prieš šeimos narius, dėl savo poelgio gailisi, nori atsiprašyti brolio ir motinos V. M.. Mano, kad niekas negalėjo matyti, kaip jis trenkė A. A., nes tuo metu kambaryje jie buvo tik dviese. Papildomos apklausos metu R. M. parodė, kad A. A. sudavė ne daugiau kaip du kartus į veidą. Ar tuo metu kambaryje buvo brolio draugas E. U., jis to neprisimena. Pamena, kad į kambarį buvo įėjusi jų mama, o R. M. tuo metu išėjo į lauką. Ar mama jį varė lauk, jis to neprisimena. Išėjęs į lauką, draugams, su kuriais kartu gėrė alų, prisipažino, kad blogai padarė, t. y. sumušė savo brolį. R. M. suvokdamas, kad blogai padarė, pats iš savo telefono paskambino į 112 ir pranešė, jog sumušė savo brolį. Dėl to, kad sumušė brolį jis labai gailisi. Papildomos apklausos metu R. M. parodė, kad mano, kad galėjo suduoti ir daugiau smūgių, kadangi tuo metu buvo girtas, todėl visko gerai iš to vakaro nepamena. R. M. pamena, kad 2018 m. gegužės 12 d. dirbo iki 17 val. 00 min., o po darbo „baliavojo“ su draugais netoli namų, esančių (duomenys neskelbtini) Jis išgėrė nemažai, jautėsi apsvaigęs. Vakaro metu, tikslios valandos nežino, jis nuėjo į savo patėvio namus, esančius (duomenys neskelbtini) Ko jis ten ėjo, nepamena. Jis nuėjo į savo ir brolio A. A. kambarį. Ateidamas į namus, motinos jis nematė, jauniausio brolio taip pat nematė, patėvio irgi nematė. Tik kambaryje rado A. A., daugiau nepamena, kad ką namuose būtų sutikęs, bet jam sakė, kad tame kambaryje dar buvo brolio bendraamžis draugas, jo vardo nežino. R. M. buvo piktas ant brolio, kad jis maivėsi pro kambario langą ir dėl to prie jo prikibo. R. M. nepamena, kas tarp jų įvyko, ką jie vienas kitam sakė ar darė. R. M. nepamena, kad broliui būtų suėmęs už jo dešinės rankos ir ją sukęs, tačiau sutinka, kad taip galėjo būti, juk jis buvo blaivus, o R. M. buvo girtas. R. M. nepamena, kad brolis jį būtų pastūmęs ar jam sudavęs, gal taip ir galėjo būti, nežino. R. M. neatsimena, ar brolis stovėjo ar sėdėjo, ar gulėjo ant lovos, kai jam sudavė. R. M. realiai atsimena, kad broliui sudavė į veidą lyg tais vieną smūgį, bet sutinka, kad galėjo suduoti ir tris smūgius, juk tuo metu jis buvo labai girtas. Pareigūnams atvykus pripūtė apie 3 promiles, todėl išvis keista, kad kažką atsimena. R. M. nežino, su kuo sudavė, gal iš kumščio, nežino. Atsimena, kad jam sudavus A. A. į veidą, jis pamatė kambaryje mamą ir išėjo iš namų. Kas vyko toliau, R. M. nieko nežino. Išėjęs į lauką, pats išsikvietė pareigūnus. R. M. dar kartą pasikartojo, kad buvo girtas ir visų įvykio aplinkybių tiksliai nurodyti negali. Gailisi, kad sudavė broliui, čia pirmas kartas kaip jis jam sudavė. R. M. broliui parašė SMS žinutę, kad jo atsiprašo (b. l. 76, 78-79, 85-86).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. A. parodė, kad jis tą dieną buvo lauke su draugu E. U., kuriam yra trylika metų. Jie lauke žaidė. Į namus grįžo apie pietus, tikslios valandos nurodyti negali, bet dar buvo diena. Jiems atėjus į namus, mama buvo savo kambaryje, užsidariusi žiūrėjo televizorių, o jis su E. U. nuėjo į jo kambarį. A. A. tėčio namuose tuo metu nebuvo, jis buvo išėjęs. Jie kambaryje taip sėdėjo, su telefonais pažaidė. Jiems besėdint kambaryje ir praėjus kokių 30 minučių, atėjo jo brolis R. M., kuriam yra 25 metai. Jis yra ne jo tėčio sūnus, yra jo mamos sūnus. R. M. pas juos negyvena, tik taip ateina, atsigeria arbatos, jis gyvena pas draugą. R. M. atėjęs buvo neblaivus, tai A. A. pamatė iš jo veido. A. A. žino, kad jis prieš ateinant, gėrė lauke už namo. Kai R. M. atėjo į jo kambarį, jis pradėjo prie A. A. kabinėtis. Jis pradėjo vadinti jį narkomanu, sakė, kad jo vyzdžiai išsiplėtę. A. A. tada pasiūlė draugui eiti į lauką, kad kam čia su broliu prasidėti. Tada brolis pasakė ,,niekur tu neisi“ ir suėmė jam už rankos. Jis suėmė už šitos vietos (A. A. rodė į dešinę ranką ties riešu). Rankos jis A. A. už nugaros neužkišo, tik suėmęs už jos, ją suko į vidų (į pilvo pusę). A. A. truputį skaudėjo, kai brolis taip suko ranką. Jam sukant jo ranką, A. A. bandė atsitraukti ir su kaire ranka jį pastūmė. A. A. jį stūmė į krūtinę. Tada jis pradėjo ant A. A. griūti. Tuo metu A. A. dešinė ranka jau buvo atlaisvinta, bet jis kairės rankos kumščiu sudavė jam į dešinį šoną. Brolis jam nieko nesakė, kai sudavė jam į šoną. Tada brolis, kai jam trenkė, griuvo į A. A. pusę ir griūdamas jį užkabino, dėl ko jis nugriuvo ant lovos. A. A. ant lovos nugriuvo ant nugaros. Tada brolis pradėjo jį pulti ir jam gulinčiam ant lovos kumščiu, kurios rankos, neatsimena, sudavė į veidą tris smūgius. Du smūgius jis jam sudavė virš kairiojo antakio ir vieną smūgį po kaire akimi. Visus smūgius sudavė iš kumščio. A. A. skaudėjo, kai brolis jam sudavė, bet neverkė. Tuo metu, kai A. A. su broliu sukonfliktavo, kambaryje buvo jo draugas E. U., bet jis visko nematė, nes jis iškarto nubėgo pas A. A. mamą į kambarį pasakyti, kas vyksta. Mama greitai atbėgo į kambarį ir broliui sudavus A. A. į veidą, ji paėmė ir patraukė brolį nuo jo. Mama pasakė A. A. broliui eiti iš namų, o jam liepė eiti į jos kambarį. Po visko matėsi, kad A. A. virš kairiojo antakio yra guzas, o po kaire akimi buvo mažai matoma mėlynė. Policiją iškvietė sau pats brolis. Pradžioje A. A. pyko ant brolio dėl tokio jo elgesio, dabar jau nebe, kadangi jis A. A. atsiprašė. Jų santykiai su R. M. yra geri, bet kai jis prisigeria kai ,,kominis“, tai jau negeri. A. A. nenori, kad jo brolis būtų nubaustas už tai, kad jį sumušė (b. l. 31-32).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. M. parodė, kad gyvena savo uošvienei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) . Kartu gyvena ir jos sugyventinis E. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir jų sūnūs A. A., gim. 2005 m., J. A., gim. 2014 m. 2018 m. gegužės 12 d., apie 20 val. 00 min., ji buvo namuose, kambaryje žiūrėjo televizorių ir gėrė alų. Kambario duris buvo užsidariusi. Tada į kambarį atėjo jos sūnaus A. A. draugas E. U., apie 14 metų amžiaus, kurio daugiau anketinių duomenų nežino, ir pasakė, kad ji eitų į kitą kambarį, kur R. M. muša A. A.. R. M., gim. (duomenys neskelbtini) yra jos sūnus iš ankstesnės santuokos. V. M. nubėgo į kitą kambarį ir pamatė, kad ant sofos sėdi A. A., o R. M. stovėdamas priešais A. A. buvo sugniaužęs kumščius, supykęs. V. M. tada iš karto stojo tarp jų ir išvijo R. M. į lauką. Po to A. A. jai pasakė, kad jį R. M. primušė, dėl ko mušė, nesakė. A. A. verkė. Taip pat jis sakė, kad R. M. sudaužė jo telefoną. V. M. tada išėjo į lauką ir paklausė R. M., kodėl jis sumušė A. A., o jis atsakė, kad nenorėjo. Kada į namus atėjo R. M., V. M. net nepastebėjo. Įvykio metu J. A. žaidė lauke. Jos sugyventinio įvykio metu namuose nebuvo. Mano, kad įvykio metu R. M. buvo neblaivus (b. l. 51-52).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. A. parodė, kad apie 20 metų gyvena kartu su V. M., gim(duomenys neskelbtini) Jie nesusituokę, bet turi bendrus du sūnus A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini) V. M. dar turi sūnų iš ankstesnės santuokos – R. M. 25 ar 26 metų amžiaus. R. M. paskutinius 4 ar 5 metus pas juos kartu kaip ir negyvena, bet labai dažnai būna pas juos, kartais ir nakvoja. Jie gyvena keturių kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) r. 2018 m. gegužės 12 d., apie 16 val. 00 min. E. A. išėjo iš namų. Namie buvo V. M. ir J. A., A. A. tuo metu buvo kažkur lauke. Apie 20 val. 30 min. grįžtant namo, E. A. kieme pamatė policijos mašiną. Užėjęs į laiptinę pamatė R. M., A. A. ir policininkus. R. M. atrodė neblaivus. E. A. iš karto nei klausė, nei ką, kas čia atsitiko, o ėjo namo. R. M. tik pasakė: ,,tėvai, prisidirbau“. E. A. atsakė: ,,ir vėl“, daugiau nieko nesakęs, nuėjo į namus. Po kiek laiko atėjo A. A.. Tada E. A. pamatė, kad jo kairys paakys patinęs, kaktos kairėje pusėje matėsi guzas. E. A. tada pradėjo jo klausinėti, kas atsitiko. A. A. pasakė, kad susimušė su broliu, kad susimušė kambaryje. Kiek sūnui ir kur sudavė, E. A. nepasakė. E. A. paklausus, kodėl susimušė, A. A. pasakė, kad kažkaip sulaužė R. M. cigaretę, todėl ir įvyko konfliktas. Daugiau E. A. apie šį įvykį nieko nežino ir išsamiau papasakoti negali. Tai pirmas kartas, kai R. M. smurtavo namuose prieš šeimos narius, anksčiau to nėra buvę. Šiaip, kaip R. M. būna girtas, jis gana dažnai susimuša, bet ne namuose. Kai E. A. grįžo namo, J. A. buvo lauke, namuose buvo tik V. M., bet su ja nespėjo pakalbėti ir nežino, ar ji matė įvykį ar ne (b. l. 54-55).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. U. parodė, kad 2018 m. gegužės 12 dieną, vakaro metu, tikslios valandos nurodyti negali, jis buvo savo draugo A. A. namuose, kurie yra Jaunimo gatvėje, namo numerio nepamena, Vepriuose. Jiems su A. A. būnant namuose, tame bute buvo A. A. mama su savo kaimyne, tik kitame kambaryje. Tuo tarpu jis su A. A. tuo metu buvo A. A. kambaryje. Jie tiesiog buvo kambaryje, žiūrėjo į už lango esančius žmones. Tada į A. A. kambarį atėjo jo brolis R. M., kuriam yra 24 ar tai 25 metai, tiksliai nepamena. R. M. buvo visiškai neblaivus. Jis vos ant kojų pastovėjo ir iš jo kalbėsenos suprato, kad jis buvo neblaivus. R. M. pradėjo kabinėtis prie jų, tačiau jie jį iš pradžių ignoravo, jis tuo metu buvo su cigarete burnoje, ir su ta cigarete dėl girtumo nenulaikydamas galvos tą cigaretę atrėmė į A. A., lyg tais, pakaušį. Tada R. M. jiems sakė, kad jie abu su A. A. apsirūkę žolės, juos tikrino, žiūrėjo, ar jų vyzdžiai išsiplėtę. Jie abu su A. A. viską broliui neigė, kadangi jie tikrai nebuvo apsirūkę. Jo brolis pamanė, kad jie meluoja ir jis čiupo A. A. už jo kaklo ar tai rankos, tiksliai nebepamena ir jie pradėjo muštis. E. U. tada iš karto nubėgo pas A. A. mamą, kuri buvo kitame kambaryje. E. U. nubėgęs pas jo mamą, iškarto jai pasakė, kad A. A. su savo broliu susimušė. Tada ji iškarto atbėgo išskirti A. A. ir R. M.. E. U. į tą jų kambarį, kur mušėsi A. A. su R. M., nėjo. E. U. tiesiog išėjo namo. E. U. negali tiksliai nupasakoti, kaip jie vienas kitą mušė, kadangi iškarto išbėgo pakviesti jų mamą, o paskui išėjo namo. E. U. tą patį vakarą buvo dar nuėjęs pas A. A. pažiūrėti, kaip jis laikosi, kol pas juos važiavo vaikų teisės. E. U. po A. A. kaire akimi matė mėlynę ir ties kairiu smilkiniu guzą. Jis E. U. nieko daugiau nesakė. R. M. tuo metu namuose nebuvo, kiek E. U. žino, jis buvo išėjęs ir pats sau išsikvietė policiją (b. l. 60-61).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad 2018 m. gegužės 12 d. atvykstama į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) . Butas yra antroje daugiabučio namo laiptinėje, pirmame aukšte, kairėje pusėje. Įėjus pro buto duris patenkama į koridorių. Koridoriaus kairėje sienoje yra durys, vedančios į kambarį Nr. 1, taip pat kairėje sienoje yra durys, vedančios į virtuvę, priekinėje sienoje – durys, vedančios į tualetą, dešinėje sienoje – durys, vedančios į kambarį Nr. 2 ir Nr. 3. Kambaryje Nr. 1 prie kairės sienos stovi spinta, kairės ir priekinės sienų kampe stovi kampinė sofa, prie dešinės kambario sienos stovi sekcija, kambario viduryje – stalas. Virtuvėje prie kairės sienos stovi virtuvės baldai, šaldytuvas, prie dešinės sienos stovi taip pat virtuvės baldai, stalas, skalbimo mašina. Virtuvėje visur pridėta nešvarių indų, maisto likučių. Kambaryje Nr. 2 pridėta įvairių daiktų, neturinčių reikšmės įvykiui tirti. Šio kambario kairėje sienoje yra durys, vedančios į kambarį Nr. 3, kur buvo sumuštas A. A.. Šiame kambaryje prie priekinės sienos stovi rašomasis stalas, prie jo – kėdė. Kambario dešinės ir galinės sienų kampe stovi kampinė sofa. Šiame kambaryje grumtynių pėdsakų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta. Visumoje butas netvarkingas, aplinka asociali (b. l. 20-22).
Iš alkotesterio kvito nustatyta, kad R. M. 2018 m. gegužės 12 d. nustatytas 3,00 promilės neblaivumas (b. l. 19).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2018 m. gegužės 25 d. kitų objektų apžiūros metu specialistas R. L. susipažinęs su jam pateiktais med. dokumentais ir nurodytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, padarė išvadą, kad A. A., gim. 2005 m., nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu kaktoje virš kairiojo antakio ir kairiojo paakio srityse, padarytas paveikus kietu buku daiktu, galimai dviem trauminiais poveikiais aptariamojo įvykio metu, ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 42).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis R. M. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametį ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų (nuketėjusiojo, liudytojų parodymai ir kita) pagrįsti R. M. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis R. M. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 125-128).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo R. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 101-113), baustas administracine (b. l. 114-115). R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta, gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Yra nedirbantis (b. l. 116), registruojasi darbo biržoje (b. l. 117). Duomenų apie tai, kad R. M. būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar priklausomybės ligų gydytojo įskaitą, nėra. Įvertinus aptartas aplinkybes, R. M. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda, paliekant prokuroro siūlomą skirti šios bausmės rūšies dydį (BK 47 straipsnis).
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo R. M. asmenybę, padarytos veikos, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš mažametį asmenį, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu pagal kuriuos vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, į paskirtiną bausmės – baudos dydį įskaitytinas R. M. laikinas sulaikymas nuo 2018 m. gegužės 12 d., 20 val. 35 min., iki 2018 m. gegužės 14 d., 14 val. 00 min. (b. l. 70), t. y. dvi dienos, dvi sulaikymo dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai.
2018 m. gegužės 14 d. R. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 87-88).
2018 m. gegužės 14 d. R. M. skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (paimta asmens tapatybės kortelė Nr. 12587577) – baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 89-90).
2018 m. gegužės 21 d. R. M. skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (paimtas pasas Nr. 24259463) – baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktiniai įrodymai – kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais (viso 3 vienetai), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750,00 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt) eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, R. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 50 MGL (2 500,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų) dydžio baudą.
Paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės dydį įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2018 m. gegužės 12 d., 20 val. 35 min., iki 2018 m. gegužės 14 d., 14 val. 00 min. (b. l. 70), t. y. dvi dienos, dvi sulaikymo dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (paimta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (paimtas pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ) – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais (viso 3 vienetai), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadelė“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB DNB banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.