Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Fima“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Fima“ ieškinį atsakovui UAB „Penki kontinentai“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Titano ranga“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad rangovas (ieškovas) 2008 m. lapkričio 11 d. pradėjo darbų perdavimo procedūrą, kai tuo tarpu galutinis darbų atlikimo terminas šalių pasirašyta sutartimi buvo nustatytas iki 2006 m. kovo 31 d., jog byloje nėra duomenų, kad šis terminas būtų pratęstas iki 2008 metų, pažeidė viso darbo atlikimo galutinį terminą, be to, pagal pateiktus įrodymus 2008 m. vasario 1 d. aktu pastatas, kuriame buvo atliekami darbai buvo pripažintas tinkamu naudoti, sprendė, jog toks darbų perdavimas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis). Minėtos aplinkybės taip pat teismui leido daryti išvadą, kad, ieškovui priduodant darbus 2008 m. lapkričio 11 d., prievoliniai teisiniai santykiai iš 2005 m. gruodžio 2 d. sutarties buvo pasibaigę.

Teismas, priimdamas tokį sprendimą, įvertino tai, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovė negalėjo paaiškinti, kada konkrečiai buvo atlikti darbai, už kuriuos, ieškovo teigimu, tretysis asmuo neatsiskaitė. Teismas sprendė, kad pagal byloje esančius įrodymus bei ieškovės atstovės paaiškinimus, darbai galėjo būti atlikti 2008 m. spalio – lapkričio mėnesiais. Be to, teismo vertinimu, ieškovo nurodytas aplinkybes paneigia kiti byloje esantys įrodymai: 2007 m. rugpjūčio 31 d. kliento apmokymo aktas įrodo, kad jau 2007 metais buvo atlikti visi darbai, nurodyti sutartyje ir darbuotojai buvo apmokyti ja naudotis. Ieškovas taip pat neįrodė aplinkybės, kad nurodytu laiku ieškovo darbuotojai atliko papildomus darbus pagal 2005 m. gruodžio 2 d. sutartį. Byloje nėra duomenų, kad 2008 m. lapkričio 5 d. akte jo prieduose nurodytos programos ar įrenginiai būtų perduoti trečiajam asmeniui ir jomis būtų naudotasi. Aplinkybę, kad nurodytu laiku ieškovas atliko sutartyje nurodytus darbus, galėtų patvirtinti betarpiškai akte nurodytus darbus atlikę darbuotojai, o tokių darbų atlikimą, ar programų įdiegimą – ekspertizė, tačiau ieškovas atsisakė grįsti ieškinį nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo pagrįstai nepasirašė 2008 m. lapkričio 5 d. priėmimo – perdavimo akto, atsisakymą tinkamai motyvavo. Ieškovui neįrodžius aplinkybės, kad akte nurodyti darbai buvo atlikti teismas aktą pripažino negaliojančiu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo motyvai, kad 2008-11-11 prievoliniai santykiai iš 2005-12-02 sutarties buvo pasibaigę, nepagrįsti konkrečia norma, reglamentuojančia prievolės pasibaigimo pagrindus, be to, ją paneigia byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, kad 2006 m. gegužės mėn. Pabaigoje darbai dar nebuvo atlikti pilna apimtimi.

Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad darbai, už kuriuos ieškovai reikalauja apmokėjimo, buvo atlikti 2008 m. spalio – lapkričio mėn.

Be to, teismas neteisingai nustatė įrodinėtinas aplinkybes ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kadangi atsakovas, nesutikdamas su vienašališkai ieškovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, o kol jis nėra nuginčytas, toks aktas nepasirašiusiai jo šaliai sukelia jo sudarymo pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už rangos darbus pagal vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo – priėmimo aktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo, kadangi tokio akto ieškovui nebuvo teisinio pagrindo surašyti bei kartu su PVM sąskaita – faktūra pateikti trečiajam asmeniui ir atitinkamai šiuo pagrindu reikalauti sumokėti skolą iš atsakovo kaip laiduotojo.

Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.644 str. 1 d. rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Civilinio kodekso 6.662 str. reglamentuoja atliktų darbų priėmimą, numatydamas, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi vieningos nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“, byla Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, byla Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Pažymėtina, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiems šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. tikroji ūkinė bendrija „Be priekaištų“ v. UAB „ Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo 2005 m. gruodžio 2 d. sudarė Silpnų srovių instaliavimo sutartį Nr. DT05/014-3 (b. l. 30-33). Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo objekte Kalvarijų g. 143 1-8 aukštuose, Vilniuje instaliuoti bei perduoti generaliniam rangovui apsaugines, gaisrines signalizacijas, įeigos kontrolės, vaizdo stebėjimo kontrolės, automatikos sistemas, telefono stoteles ir kompiuterinių tinklų sistemas (sutarties 1.1. punktas). Ieškovas sutartyje numatytus darbus įsipareigojo galutinai atlikti iki 2006 m. kovo 31 d. (sutarties 2.2. punktas). Tą pačią dieną ieškovas su atsakovu sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas visu savo turto užtikrino piniginių prievolių, kilusių iš ieškovo ir trečiojo asmens 2005 m. gruodžio 2 d. sutarties Nr. DT05/014-3, tinkamą įvykdymą (b. l. 29). 2008 m. lapkričio 11 d. ieškovas išsiuntė pasirašymui 2008 m. spalio 5 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą su priedais (b. l. 40). 2008 m. gruodžio 19 d. trečiasis asmuo atsiuntė raštą, kuriuo atsisakė pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą, nurodydamas, kad pagal šalių pasirašytą sutartį yra pilnai atsiskaitęs ir papildomų darbų neužsakinėjo ir jį grąžino (b. l. 41). 2010 m. spalio 26 d. ieškovas trečiajam asmeniui pakartotinai išsiuntė 2008 m. lapkričio 5 d. perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo darbus perdavė vienašališkai (b. l. 42). 2010 m. spalio 26 d. trečiajam asmeniui buvo išsiųsta PVM sąskaita faktūra Nr. FIM/R0016855, kurią trečiasis asmuo 2010 m. lapkričio 17 d. raštu atsisakė apmokėti (b. l. 46, 47). 2010 m. gruodžio 6 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl prievolės vykdymo pagal laidavimo sutartį (b. l. 48).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti, kad ieškovas turėjo pagrindą surašyti vienašališkai darbų perdavimo – priėmimo aktą jame nurodytiems darbams. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad šiuo 2008-11-05 parengtu aktu jis įformino baigiamąjį darbų, numatytų 2005-12-02 sutartimi, etapą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, esant byloje pateiktiems įrodymams apie tai, kad sutartimi buvo sulygta atlikti darbus iki 2006-03-31 (b.l. 30-33), į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad sutarties šalys, vadovaudamosios sutarties nuostatomis, būtų raštiškai sutarusios dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo, nors, kaip matyti iš vykusio susirašinėjimo, ieškovas 2006-05-30 prašė jį informuoti apie darbų atlikimo terminų pratęsimą dėl tos priežasties, kad jis negali laisvai ir netrukdomai patekti į sutarties objektą (b.l. 143) ir pabaigti sutartyje numatytus darbus, tačiau kokie darbai nebuvo atlikti iki nurodyto termino, byloje nėra duomenų, nes ieškovas į bylą nepateikė tarpinių atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų bei darbų, įrenginių ir medžiagų aprašymo, įvertinant tai, kad trečiasis asmuo nurodo, kad visi darbai, sulygti sutartimi, buvo atlikti ir jam perduoti, be to, už juos buvo atsiskaityta, pripažinti teisėtu ieškovo reikalavimą apmokėti skolą nėra pagrindo. Teisėjų kolegija tuo pačiu sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2008-11-05 darbų perdavimo – priėmimo akto surašymas po to, kai darbai buvo atlikti ir jais pradėta naudotis, ką patvirtina 2007-08-31 kliento apmokymo aktas, kuriuo klientas UAB „Penki kontinentai“ buvo apmokytas naudotis objekte – administraciniame pastate, esančiame Kalvarijų g. 143, Vilniuje, įrengtomis sistemomis, o būtent – apsaugos signalizacija bei įeigos kontrolės sistema (b.l. 146), užsakovui nebeteko prasmės, todėl trečiojo asmens atsisakymas priimti ieškovo pasirašytą darbų perdavimo – priėmimo aktą yra pagrįstas bei teisėtas. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo vienašališkai parengtame akte nurodyti darbai – 2008-11-05 patikrinimas priešgaisrinės, apsauginės ir įeigos signalizacijų veiksnumo, jų kokybės ir kiekio, taip pat įrangos bei medžiagų kokybės ir kiekio (b.l. 43) nebuvo numatytas 2005-12-02 sutartyje, į bylą nėra pateikta duomenų apie ieškovo ir trečiojo asmens susitarimą atlikti sistemų patikrinimą 2008-11-05, taip pat nėra duomenų, kad 2008-10-05 įrenginių, medžiagų ir darbų specifikacijoje nurodyti darbai, įrengimai ir medžiagos buvo trečiojo asmens užsakyti pas ieškovą po to, kai 2007 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas apmokė klientą naudotis įrengtomis sistemomis, o 2008-02-01 sutarties objektas – pastatas, esantis Kalvarijų g. 143, Vilniuje, buvo pripažintas tinkamu naudoti. Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti neapsprendžia sutartimi sulygtų instaliavimo darbų įvykdymo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė, vertinant ją su kitais byloje esančiais įrodymais, yra reikšminga sprendžiant ieškovo reikalavimo pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja vadovavosi priimdamas sprendimą.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo į bylą pateikti įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo padaryti išvadą, kad jis atliko ginčo darbų perdavimo – priėmimo akte nurodytus darbus ir teisėtai pasirašė vienašalį darbų perdavimo aktą. Byloje esantys įrodymai nėra pagrindas netgi išvadai, kad šalis ginčo laikotarpiu siejo rangos santykiai.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė sandorių negaliojimo institutą reglamentuojančias teisės normas motyvuose pripažindamas vienašališką darbų perdavimo – priėmimo aktą negaliojančiu nesant pareikšto savarankiško reikalavimo, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tai neturi įtakos iš esmės teisėtam ir pagrįstam sprendimui. Tokie teismo sprendimo motyvai keistini laikant, kad vienašališkas darbų perdavimo – priėmimo aktas pripažintinas niekiniu ex officio (CK 1.78 str. 1 d.), nes jo sudaryti ieškovas neturėjo teisinio pagrindo, nes kaip minėta neįrodyta, kad šalis siejo ginčo laikotarpiu rangos santykiai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą tinkamai įvertindamas faktines bylos aplinkybes bei į bylą pateiktus įrodymus, nepažeisdamas procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, todėl apeliacinio skundo argumentais, ištaisius teismo padarytą ne esminę klaidą, jo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl nurodyto jis paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.