- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- I2-1347-1066/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03830-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Tomas Blinstrubis, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. Č. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. KS-235 „Dėl A. Č.“ (toliau – Sprendimas).
2. Savo skunde išdėstytą poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais:
2.1. Skundžiamu Sprendimu atsakovė pripažino, kad pareiškėjas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikos) Medicininės technikos tarnybos vadovas – būdamas Kauno klinikų Viešojo pirkimo komisijos medicininės įrangos dalims, aptarnavimo paslaugoms, smulkiajai medicinos įrangai ir pan. įsigyti pirmininku bei Nuolatinės viešojo pirkimo komisijos medicininės įrangos nuomos paslaugos ir kompensuojamoms priemonėms įsigyti pirmininku, minėtų duomenų iki dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrų pradžios nenurodė privačių interesų deklaracijose, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.
2.2. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas mano, kad toks Sprendimas turi būti panaikintas. Pasak pareiškėjo, Komisijos išvada, kad pareiškėjas privačių interesų deklaraciją kaip Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos narys turėjo pateikti iki dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose pradžios, t. y. 2018 m. vasario 1 d., neteisinga, kadangi tam prieštarauja faktinės aplinkybės, t. y. pareiškėjas nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje dalyvauja jau nuo 2017 m. spalio 27 d. Nors Įstatymo pakeitimai įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d., privačių interesų deklaraciją pareiškėjas pateikė anksčiau, t. y. 2017 m. gruodžio 28 d., vadovaudamasis Įstatymo 5 straipsnio 4 punkte numatytu reikalavimu. Paaiškino, kad pareiškėjo darbas nuolatinėse viešojo pirkimo komisijose yra nepertraukiamas ir nuolatinis procesas, tačiau Komisija nevertino aplinkybės, jog pareiškėjo darbas nuolatinėse viešojo pirkimo komisijose pradėtas vykdyti iki Įstatymo įsigaliojimo.
2.3. Teigia, kad priimant skundžiamą Sprendimą, dalyvavo ir balsavo penki Komisijos nariai. Sprendimas pripažinti pareiškėją pažeidusiu Įstatymo nuostatas, anot pareiškėjo, priimtas ne vienbalsiai, nes vienas iš Komisijos nariu balsavo „prieš“. Tai, kad Komisijos balsai pasiskirstė nevienodai, pareiškėjo manymu, kelia abejonių dėl skundžiamo Sprendimo pagrįstumo.
2.4. Nesutikdamas su Komisija, nurodo, kad elektroninėje deklaracijos formoje galimybė viešojo pirkimo komisijos nario kodą atsirado tik 2018 m. sausio 9 d. Pareiškėjas pasirinko pareigų klasifikatoriaus kodą 551, nes pateikimo metu pasirenkamų pareigų klasifikatoriuje nebuvo sudaryta techninė galimybė pasirinkti pareigų kodo 470 (viešojo pirkimo komisijos nariai). Pasak pareiškėjo, pagal Valstybinės inspekcijos duomenis pareigybių sąrašas, įtraukiant pareigų klasifikatoriaus kodą 470, EDS buvo atnaujintas tik 2018 m. sausio 9 d. Pareiškėjas pateikė privačių interesų deklaraciją pagal tuo metu buvusias EDS technines galimybes, todėl Įstatymo prievolę jis įvykdė tinkamai, neturėdamas tikslo nuslėpti informacijos.
2.5. Pabrėžė, kad pareiškėjas savanoriškai įvykdė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatose įtvirtintą pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją ir tai padarė laiku, t. y. iki dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose pradžios (kaip numatė teisinis reglamentavimas), o ta aplinkybė, jog pareiškėjo pateikta deklaracija nebuvo identifikuota (vieša), nes teikiant deklaraciją elektroninėmis priemonėmis nebuvo techninės galimybės pasirinkti pareigų kodą, nurodantį, jog pareiškėjas eina viešojo pirkimo komisijos nario pareigas, neleidžia teigti, kad jis neįvykdė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų. Tai, kad teikiant privačių interesų deklaraciją elektroninėmis priemonėmis nebuvo techninės galimybės pasirinkti pareigų kodą, nurodantį pareiškėją einant viešojo pirkimo komisijos nario pareigas, jokiu būdu neįrodo vengimo vykdyti Įstatyme numatytą pareigą – pateikti privačių interesų deklaraciją.
Šalies argumentai
2.6. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus (b. l. 152–156), kuriuose nurodo, kad nesant aiškios deklaravimo tvarkos ir techninės galimybės pateikti tinkamai deklaracijos, Sprendimas turėtų būti panaikintas. Pabrėžė, kad 2017 m. gruodžio 28 d. deklaravimas nebuvo kaip valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens Įstatymo nuostatų įgyvendinimas, nes pareiškėjas nebuvo struktūrinio padalinio vadovas, todėl ir pareigos teikti privačių interesų deklaraciją neturėjo.
2.7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas savo poziciją palaikė, skundą prašė tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Komisija atsiliepime į skundą (b. l. 31–34) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime išdėstytą poziciją grindžia šiais argumentais:
3.1. Įstatymų leidėjas aiškiai numatė vieno mėnesio pereinamąjį laikotarpį – nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-323 (toliau – Pakeitimo įstatymas) nuostatoms, viešųjų pirkimų komisijos nariams, jau dalyvaujantiems viešųjų pirkimų procedūrose, atsirado pareiga per vieną mėnesį pateikti privačių interesų deklaraciją apie dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose, todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad siekiant tęsti / vykdyti iki 2018 m. sausio 1 d. pradėtų viešųjų pirkimų procedūras privačių interesų deklaracijoje deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose privalėjo jau 2018 m. sausio 1 d. Pareiškėjas 2018 m., kaip Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos narys, dalyvavo vykdant pirmąjį viešąjį pirkimą 2018 m. vasario 1 d., todėl pareiškėjas turėjo laiko ir visas galimybes tinkamai ir laiku deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose.
3.2. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjas, būdamas Kauno klinikų struktūrinio padalinio vadovu, yra prilyginamas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui, kuris privalo teikti privačių interesų deklaraciją pagal savo tiesiogines pareigas, todėl jo privačių interesų deklaracijos teikimas 2017 m. pabaigoje gali būti suprantamas ne tik kaip Kauno klinikų viešojo pirkimo komisijos nario pareigų deklaravimas, bei ir kaip valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens Įstatymo nuostatų įgyvendinimas.
3.3. Dėl pareiškėjo argumento, jog jis neturėjo galimybės pasirenkamų pareigų klasifikatoriuje pasirinkti pareigų kodo 470 (viešojo pirkimo komisijos nariai), nes tokio žymėjimo nebuvo, paaiškino, kad Komisija nustatė, jog yra asmenų, deklaravusių savo dalyvavimą įstaigos viešųjų pirkimų komisijos veikloje jau 2018 m. sausio 2 d., t. y. 2018 m. sausio 2 d. pateiktose deklaracijose nurodytas viešojo pirkimo komisijos nario pareigų klasifikatoriaus kodas – 470. Taip pat Komisija nustatė ir Kauno klinikų viešųjų pirkinio komisijos narius, kurie laiku (iki viešojo pirkimo pradžios), tinkamu pareigų klasifikatoriaus kodu (470) 2018 m. sausio mėnesio pradžioje deklaravo dalyvavimą viešojo pirkimo komisijos veikloje. Vadinasi, pareiškėjo teiginys, kad tik nuo 2018 m. sausio 9 d. atsirado galimybė deklaracijoje pasirinkti pareigų klasifikatoriaus kodą 470 (viešojo pirkimo komisijos nariai) yra nepagrįstas. Pabrėžė, kad minėta data tik Valstybinės mokesčių inspekcijos patalpinto pranešimo data, bet ne su viešųjų pirkimų deklaravimu susijusių kodų atsiradimo data. Nepaisant to, kad pareiškėjas turėjo galimybę atnaujinti pateiktą privačių interesų deklaraciją ir nurodyti tinkamą pareigų klasifikatoriaus kodą (470) iki viešojo pirkimo pradžios, t. y. iki 2018 m. vasario 1 d., tuo tarpu pareiškėjas deklaraciją pateikė praleidęs Įstatymo nustatytą terminą, tik 2019 m. gegužės 1 d.
Tai, kad privačių interesų deklaracijos (forma ID001 v.2) su klasifikatoriuje papildytais pareigybių kodais (470–472) šablonas elektroninėje deklaravimo sistemoje buvo atnaujintas 2018 m. sausio 2 d., atsakovei patvirtino ir pati Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. lapkričio 26 d. Komisijai pateiktame rašte.
3.4. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo 2017 m. gruodžio 28 d. pateikta deklaracija nebuvo vieša, joje nebuvo nurodyti duomenys apie pareiškėjo kaip Kauno klinikų viešojo pirkimo komisijos nario, dalyvavimą Kauno klinikų viešųjų pirkimų procedūrose. Pareiga deklaruoti privačius interesus, atliekant viešuosius pirkimus, atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d. siekiant viešinti asmenis, dalyvaujančius viešuosiuose pirkimuose, ir identifikuoti jų funkcijas vykdant viešuosius pirkimus perkančiojoje organizacijoje. Tačiau aplinkybė, kad pareiškėjas dalyvauja Kauno klinikų viešųjų pirkimų procedūrose, visuomenei tapo žinoma tik tada, kai jis privačių interesų deklaracijoje deklaravo (2019 m. gegužės 1 d.) dalyvavimą Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos veikloje.
Atsiliepimas
3.5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėjas 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Kauno klinikų nuolatinių viešųjų pirkimų komisijų sudėčių ir viešųjų pirkimų organizatorių nustatymo“ buvo paskirtas Nuolatinės viešojo pirkimo komisijos medicininės įrangos dalims, aptarnavimo paslaugoms, smulkiajai medicinos įrangai ir pan. įsigyti pirmininku bei Nuolatinės viešojo pirkimo komisijos medicininės įrangos nuomos paslaugos ir kompensuojamoms priemonėms įsigyti pirmininku (b. l. 80–91).
4.5. Komisija, pripažinusi, kad Kauno klinikų išvadoje pateiktas pareiškėjo elgesio vertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, nusprendė pati atlikti tyrimą bei priimti sprendimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatoms, įpareigojančioms deklaruoti dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose (b. l. 52–53).
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Sprendimu pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, įpareigojančias deklaruoti dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.
6. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriuo siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.
6.1. Įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-323 (toliau – Pakeitimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdami privačių interesų deklaraciją.
Pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 dalį viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai privačių interesų deklaraciją pateikia elektroninėmis priemonėmis (jeigu jos dar nebuvo pateiktos) iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Viešojo pirkimo komisijos narys, asmuo, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas atlikti supaprastintus pirkimus ar viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantis ekspertas, nepateikęs privačių interesų deklaracijos, neturi teisės dalyvauti viešajame pirkime ir turi būti atšauktas iš atitinkamų pareigų.
Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad viešojo pirkimo procedūrose jau dalyvaujantys viešųjų pirkimų komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ar viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai deklaraciją pateikia Įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
6.2. Iš paminėtų teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas numatė vieno mėnesio pereinamąjį laikotarpį – nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymo nuostatoms, viešųjų pirkimų komisijos nariams, jau dalyvaujantiems viešųjų pirkimų procedūrose, pareigą per vieną mėnesį pateikti privačių interesų deklaraciją apie dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose.
7. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas pirmą kartą privačių interesų deklaraciją pateikė 2017 m. gruodžio 28 d. deklaruodamas struktūrinio padalinio vadovo ar jo pavaduotojo pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 502) (b. l. 48).
8. Pareiškėjo teigimu, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo nauja redakcija, numatanti prievolę pateikti privačių interesų deklaracijas viešojo pirkimo komisijos nariams. Pareigybių sąrašas, kuriame buvo techninė galimybė pasirinkti pareigybių kodą, nurodantį viešojo pirkimo komisijos nario pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 470), EDS (elektroninio deklaravimo sistemoje) buvo atnaujintas tik 2018 m. sausio 9 d. ir Komisija nevertino aplinkybės, kad techninės galimybės deklaruoti narystę viešųjų pirkimų komisijose atsirado ne iki Įstatymo, numatančio prievolę nuo 2018 m. sausio 1 d. būti deklaravusiam narystę viešųjų pirkimų komisijose, įsigaliojimo, o vėliau, t. y. 2018 m. sausio 9 d.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Kauno klinikų generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-1308 paskirtas Kauno klinikų Viešojo pirkimo komisijos medicininės įrangos dalims, aptarnavimo paslaugoms, smulkiajai medicinos įrangai ir pan. įsigyti pirmininku bei Nuolatinės viešojo pirkimo komisijos medicininės įrangos nuomos paslaugos ir kompensuojamoms priemonėms įsigyti pirmininku (b. l. 12–16), o kaip Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos narys 2018 m. vasario 1 d. dalyvavo vykdant viešąjį pirkimą „Medicininė technika (Portatyvinis dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas, odontologinis centras, angiografijos modulis su programine įranga ir specialiu kompiuteriu)“ (b. l. 40). Viešųjų ir privačių interesų deklaraciją su tinkamu kodu pareiškėjas pateikė 2019 m. gegužės 1 d.
9. Teismas, spręsdamas kilusį ginčą, pažymi, kad pareiga deklaruoti privačius interesus atliekant viešuosius pirkimus atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d. siekiant viešinti asmenis, dalyvaujančius viešuosiuose pirkimuose, ir identifikuoti jų funkcijas vykdant viešuosius pirkimus perkančiojoje organizacijoje. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį viešojo pirkimo komisijos narių deklaracijų duomenys yra vieši ir Komisijos nustatyta tvarka skelbiami Komisijos interneto svetainėje. Tai, kad pareiškėjas dalyvauja Kauno klinikų viešųjų pirkimų procedūrose, visuomenei tapo žinoma tuomet, kai jis privačių interesų deklaracijoje deklaravo 2019 m. gegužės 1 d. dalyvavimą Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos veikloje (b. l. 22, 25). Tačiau, kaip minėta, Įstatyme imperatyvi pareiga deklaruoti dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose atsirado nuo 2018 m. sausio 2 d., nuo šios dienos elektroninėje deklaravimo sistemoje atsirado ir kodai, susiję su dalyvavimu viešųjų pirkimų procedūrose, todėl pareiškėjui netinkamai įgyvendinus pareigą deklaruoti savo dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, teismas sutinka su atsakovės pozicija ir daro išvadą, kad toks pareiškėjo elgesys negali būti laikomas tinkamu Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios turėjo imperatyvią pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją kaip Klinikų viešųjų pirkimų komisijos narys, tačiau to nepadarė.
10. Šio ginčo kontekste pažymėtina ir tai, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojęs teisinis reguliavimas numatė, kad institucijoje arba įstaigoje tyrimas dėl galimo deklaruojančio asmens padaryto šio įstatymo nuostatų pažeidimo atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnyje buvo numatyti sprendimai, kuriuos Komisija, atlikusi tyrimą, yra įgalinta priimti. Nutraukti tyrimą Komisija galėjo Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais pagrindais. To paties įstatymo straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, kad Komisija, išnagrinėjusi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigose arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvadą ir kartu pateiktus dokumentus, gali priimti 3 tipų sprendimus (a) pripažinti, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas; b) pripažinti, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir pavesti tyrimą atlikusios institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai institucijai atlikti tyrimą pakartotinai arba patikslinti tyrimo išvadą; c) pripažinti, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir priimti sprendimą pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Atsisakymas nagrinėti pranešimą galėjo būti priimamas tik Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.
11. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta Komisijos teisė nepradėti tyrimo šiame straipsnyje nurodytais pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų nepradėti Komisijai tyrimo pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kai iki pranešimo Komisijai gavimo dienos arba Komisijos raginime nustatyto termino skundžiamas asmuo pateikė privačių interesų deklaraciją arba ją patikslino pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis ir iš pranešime pateiktos ar Komisijos papildomai atlikus šio įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus veiksmus surinktos informacijos Komisija nenustatė pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto.
12. Kaip minėta, Komisija pareiškėjo elgesį teisėtai ir pagrįstai vertino bei realizavo savo kompetenciją pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, galiojusią Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo redakciją, bet pabrėžtina, kad šiuo metu (nuo 2020 m. sausio 1 d.) galiojančiame Komisijos kompetenciją apibrėžiančiame įstatyme nuostatos dėl pažeidimo konstatavimo visais atvejais nepateikus laiku privačių interesų deklaracijos pasikeitė. Galiojantis Įstatymas taip pat įpareigoja deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose (galiojančio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis). Kita vertus, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad Komisija nepradeda tyrimo, jeigu deklaruojantis asmuo iki pranešimo gavimo dienos patikslino deklaraciją duomenimis.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs dėl teisės akto skirtingų redakcijų taikymo principų (teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu). Teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit). Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Tad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (žr. taip pat 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar švelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (2001 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) taip pat pripažįsta principo lex benignior retro agit (švelnesnę atsakomybę už pažeidimus numatančio teisės akto galiojimas atgal) taikymo administracinėse bylose būtinybę: teisės galiojimo laike klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į principą, kad palankesnis įstatymas galioja ir į praeitį (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-450-502/2015; sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-17-261/2017; Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. KT5-S2/2018).
13. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir oficialią konstitucinę bei administracinę doktriną bei tai, kad bylos nagrinėjimo metu nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiame Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme nustatyti Komisijos įgalinimai nepradėti tyrimo pažeidimą padariusiam asmeniui patikslinus deklaracijos duomenis, t. y. įsigaliojus reglamentavimui švelninančiam pareiškėjo teisinę padėtį (nes jis iki tyrimo pradėjimo 2019 m. rugpjūčio 19 d. jau buvo deklaravęs dalyvavimą Klinikų viešojo pirkimo komisijoje (2019 m. gegužės 1 d.), nenustačius, kad deklaracijos nepatikslinimas nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. būtų sukėlęs neigiamas pasekmes ar galimą interesų konfliktą, skundžiamas Sprendimas naikintinas dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių: pasikeitus teisiniam reguliavimui, pagal kurį, pareiškėjui iki skundžiamo Sprendimo priėmimo pašalinus pažeidimą sudarančias aplinkybes ir nenustačius galimo interesų konflikto (pasekmių), Komisija nepradeda tyrimo.
14. Priimant Sprendimą, įvertintina ir tai, kad pareiškėjas neturėjo tyčios pažeisti Įstatymo reikalavimus bei siekė deklaruoti viešuosius interesus, tačiau sąžiningai suklydo, kad jis Įstatyme nustatytą pareigą įvykdė tinkamai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjo A. Č. skundą.
Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. KS-235 „Dėl A. Č.“.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.