Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant vertėjai Lilijai Dautarienei, pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Linai Šukytei, atsakovui I. C. (I. C.),

2017 m. vasario 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymą atsakovui I. C. (I. C.), trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei darbo biržai dėl žalos (nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pabrėžia, jog VSDFV Utenos skyrius 2014 m. gruodžio 9 d., 2015 m. kovo 25 d., 2016 m. vasario 9 d., 2016 m. gegužės 23 d. raštais ragino atsakovą sugrąžinti nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką. Informuoja, jog 2016 m. rugsėjo 20 d. atsakovas pareiškėjui pateikė prašymą, kuriuo prašė sudaryti sąlygas 400.80 Eur permoką grąžinti dalimis iki 2016 m. gruodžio 31 d. Nurodo, jog atsakovas 2016 m. rugsėjo 20 d. padengė 50.80 Eur įsiskolinimo, tačiau likusios 350.00 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos iki šiol nepadengė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė Lina Šukytė nurodė, jog palaiko prašymą jame nurodytų argumentų pagrindu, prašo prašymą tenkinti. Atkreipia dėmesį, jog sprendimo dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo VSDFV Utenos skyriui nebuvo patvirtintos aplinkybės, kokiais konkrečiai 2013 m. – 2014 m. laikotarpiais atsakovas dirbo Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Informuoja, jog atsakovo atveju jis, siekdamas gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, privalėjo kreiptis į kompetentingą Vokietijos Federacijos Respublikos instituciją, kadangi jo paskutinis draudiminis laikotarpis buvo ne Lietuvos Respublikoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė darbo birža atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai – išsiųsti teismo šaukimai.

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, nedalyvaujant Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovui, todėl byla nagrinėtina trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymo priteisti iš atsakovo I. C. 350.00 Eur permokėtą nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 2 d. atsakovas užsiregistravo Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje ir jam buvo suteiktas bedarbio statusas. 2014 m. balandžio 8 d. atsakovas Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką Nr. PR21-2925 ir prašymą tarpininkauti dėl nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpių patvirtinimo, kuriame nurodė, jog laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. kovo 25 d. dirbo Vokietijos Federacinėje Respublikoje. VSDFV Utenos skyrius, vadovaudamasis iš Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. NI_SP1-2692 „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ tenkino atsakovo 2014 m. balandžio 8 d. prašymą ir skyrė nedarbo socialinio draudimo išmoką. Atsakovui iš viso išmokėta 1383.87 Lt (400.80 Eur) išmoka (62.90 Lt už laikotarpį nuo 2014-07-29 iki 2014-07-31; 650.00 Lt už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-08-31; 650.00 Lt už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2014-09-30; 20.97 Lt už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-10-01).

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir NSDĮ) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2013-12-30 iki 2015-01-01) reglamentuoja nedarbo socialinio draudimo teisinius santykius, asmenų, kurie draudžiami nedarbo draudimu kategorijas, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką, jos skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, šios draudimo rūšies finansavimą ir atsakomybę (NSDĮ 1 straipsnis). NSDĮ 5 straipsnis teigia, jog teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio Įstatymo 4 straipsnyje nurodyti apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius; 2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleisti iš darbo ar valstybės tarnautojų pareigų nesant darbuotojo ar valstybės tarnautojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo ar valstybės tarnautojo aplinkybių ir darbdavio bankroto atveju; 3) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą.

NSDĮ 20 straipsnyje numatyta, kad nedarbo draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (toliau – Fondo valdybos teritoriniai skyriai) Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Nedarbo draudimo išmokų nuostatai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-11-13). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. kovo 25 d. dirbo Vokietijos Federacinėje Respublikoje bylai aktualus Nuostatų 63 punktas, kuriame teigiama, kad Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su teisės į nedarbo draudimo išmokas išsaugojimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimą atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir iš jos išvykstantiems asmenims reglamentuoja Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-214 patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokas išsaugojimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimo tvarkos aprašas (bylai aktuali Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. V-426 patvirtinta redakcija). Europos Komisijos patvirtintos formos perkeliamuosius ir struktūrizuotus elektroninius dokumentus (SED pranešimus) išduoda teritorinės darbo biržos, o nedarbo socialinio draudimo išmokoms skirti ir mokėti reikalingus duomenis Fondo valdybai teikia Lietuvos darbo birža. Fondo valdyba toliau moka nedarbo draudimo išmokas asmenims, išvykusiems į kitą Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybę narę ieškoti darbo ar grįžusiems į Lietuvos Respubliką iš kitų Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybių narių.

Tvarkos aprašo 23 punktas teigia, jog nustatant teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką ir apskaičiuojant bedarbio nedarbo socialinio draudimo stažą, sumuojami kitose valstybėse narėse įgyti bedarbio draudiminiai laikotarpiai, jeigu paskutinis nedarbo socialinio draudimo laikotarpis buvo įgytas Lietuvos Respublikoje, išskyrus išimtis, nustatytas Tvarkos aprašo 25 punkte. Tvarkos aprašo 25 punkte numatyta, kad apskaičiuojant bedarbio nedarbo socialinio draudimo stažą, sumuojami kitose valstybėse įgyti bedarbio draudiminiai laikotarpiai neatsižvelgiant į tai ar paskutinis nedarbo socialinio draudimo laikotarpis įgytas Lietuvos Respublikoje, kai bedarbis: 1) paskutinį kartą vykdęs profesinę veiklą, gyveno Lietuvos Respublikoje ir dirbo pagal darbo sutartį laive, kuris plaukiojo su kitos valstybės narės vėliava; 2) dirbo pagal darbo sutartį dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijose ir paskutinį kartą vykdęs profesinę veiklą, gyveno Lietuvos Respublikoje bei didelę laiko dalį, kaip tai suprantama pagal Reglamento 987/2009 14 straipsnio 8 dalį, joje dirbo; 3) dirbo pagal darbo sutartį dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijose ir paskutinį kartą vykdęs profesinę veiklą, gyveno Lietuvos Respublikoje, nors dirbo kelioms įmonėms, kurių registruota buveinės vieta arba veiklos vieta yra skirtingose valstybėse narėse, bet ne Lietuvos Respublikoje; 4) dirbo pagal darbo sutartį dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijose ir paskutinį kartą vykdęs profesinę veiklą, negyveno Lietuvos Respublikoje, tačiau didelę veiklos dalį vykdė įmonėje (įmonėse) ar pas darbdavį (darbdavius), kurio registruota buveinės ar veiklos vieta yra Lietuvos Respublikoje; 5) vykdė savo individualią veiklą dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijose ir paskutinį kartą vykdęs profesinę veiklą, gyveno Lietuvos Respublikoje bei didelę laiko dalį joje dirbo; 6) vykdė savo individualią veiklą dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijose ir Lietuvos Respublikoje yra jo veiklos centras, kaip tai suprantama pagal Reglamento 987/2009 14 straipsnio 9 dalį, jeigu jis negyvena vienoje iš valstybių narių, kurioje dirba didelę laiko dalį; 7) yra asmuo, kuriam taikomas valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų ar jų paskirtų įstaigų susitarimas dėl išimčių taikymo nustatant taikytinus teisės aktus bedarbiams, kai jie, paskutinį kartą vykdydami profesinę veiklą, gyveno valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė; 8) paskiausio darbo metu išsaugojo glaudų ryšį su Lietuvos Respublika, kuri yra jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė narė, nes buvo pasienio darbuotojas, sezoninis darbuotojas arba atitiko Tvarkos aprašo 26 punkte nurodytas sąlygas. Tvarkos aprašo 26 punkte numatyta, jog nustatant, ar bedarbis paskiausio darbo metu išsaugojo glaudų ryšį su Lietuvos Respublika, būtina atsižvelgti į tai ar darbas kitoje valstybėje buvo laikino pobūdžio, ar asmens, dirbančio kitoje valstybėje narėje, nuolatinė gyvenamoji vieta liko Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog nustatant teisę į išmoką ir apskaičiuojant bedarbio nedarbo socialinio draudimo stažą į stažą įskaičiuojamas kitose valstybėse narėse įgytas nedarbo socialinio draudimo stažas tik jeigu paskutinė asmens darbovietė buvo Lietuvos Respublikoje arba bedarbis atitinka Tvarkos aprašo 25 punkte reglamentuotas išimtis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovas iki prašymo skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką pateikimo, dirbo Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nėra duomenų leidžiančių teigti, jog atsakovui taikytina Tvarkos aprašo 25 punkte numatyta išimtis. Pažymėtina, jog analogišką informaciją pateikė ir Klaipėdos teritorinė darbo birža 2014 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. SR-2851 (3.14) „Dėl informacijos apie I. C. pateikimo“ ir 2015 m. 2015 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. SR-2092 (3.14) „Dėl informacijos apie I. C. pateikimo“. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad VSDFV Utenos skyrius pagrįstai nustatė, jog vadovaujantis Tvarkos aprašo 23 punktu atsakovas prašymo skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką pateikimo metu neturėjo teisės gauti šios išmokos Lietuvos Respublikoje.

NSDĮ 20 straipsnio 3 dalis ir Nuostatų 60 punktas teigia, jog neteisingai išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis byloje esančiais duomenimis, VSDFV Utenos skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo paskutinis nedarbo socialinio draudimo laikotarpis įgytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, 2014 m, gruodžio 1 d. sprendimu Nr. NI_SP1-4255 nutarė atsakovui neskirti nedarbo socialinio draudimo išmokos. VSDFV Utenos skyrius 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. NI_SP5-1248 „Dėl I. C. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ nustatė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2014 m. spalio 1 d. susidarė 1383.87 Lt (400.80 Eur) išmokos permoka. VSDFV Utenos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyrius 2014 m, gruodžio 9 d. sprendimu Nr. (9.109) R3-40309 „Dėl I. C. nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos nustatymo sprendimo“ informavo atsakovą apie VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. NI_SP5-1248 ir įpareigojo atsakovą susidariusią 1383.87 Lt (400.80 Eur) dydžio permoką padengti iki 2015 m. sausio 19 d.

Analizuojant VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. NI_SP1-4255 ir VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. NI_SP5-1248 „Dėl I. C. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jie turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Įvertinus VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo NI_SP1-4255 ir VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. NI_SP5-1248 „Dėl I. C. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ turinį, teismas pripažįsta, kad minėti individualūs administraciniai aktai iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – yra pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, juose yra nurodyta akto apskundimo tvarka.

Pabrėžtina, kad atsakovas VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. NI_SP1-4255 ir VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. NI_SP5-1248 „Dėl I. C. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ nei kitų atsakovo atžvilgių priimtų individualių administracinių aktų neginčijo. Priešingai, atsakovas 2016 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjui pateikė prašymą dėl permokos grąžinimo, kuriame prašo sudaryti galimybę susidariusią nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką gražinti dalimis iki 2016 m. gruodžio 31 d., taip pat 2016 m. rugsėjo 20 d. sumokėjo dalį permokos – 50.80 Eur. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į atsakovo 2016 m. rugsėjo 20 d. prašymą, 2016 m. rugsėjo 28 d. su atsakovu sudarė susitarimą dėl 350.00 Eur permokos grąžinimo dalimis Nr. (1.55)-2-24-10. I. C. teismo posėdžio metu taip pat iš esmės neneigė savo prievolės padengti susidariusią nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką. Vis dėlto, nepaisant aukščiau paminėto susitarimo dėl permokos grąžinimo ir VSDFV Utenos skyriaus 2015 m. kovo 25 d., 2016 m. vasario 9 d., 2016 m. kovo 31 d. 2016 m. gegužės 23 d., siųstų raginimų grąžinti nepagrįstai išmokėtą išmoką, atsakovas 350.00 Eur iki šiol nėra grąžinęs.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2014 m. spalio 1 d. atsakovui buvo nepagrįstai išmokėta 400.80 Eur (1383.87 Lt) nedarbo socialinio draudimo išmoka, bei konstatavus, jog atsakovas iki šiol yra grąžinęs tik 50.80 Eur, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš I. C. priteistina 350.00 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki, yra bedarbis, Lietuvos Respublikoje nepavyksta įsidarbinti, todėl šiuo metu padengti nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos neturi galimybės. Nurodo, kad ketina pasitaikius galimybei vėl vykti dirbti į Vokietijos Federacinę Respubliką ir padengti susidariusią permoką.

ABTĮ 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismas pažymi, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.).

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovas 2016 m. lapkričio 9 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė prašymą dėl permokos grąžinimo termino pratęsimo, kuriame teigia, jog šiuo metu nepavyksta įsidarbinti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, vyksta derybos su darbdaviu ir prašė 117.00 Eur dalies permokos grąžinimą pratęsti iki 2017 m. sausio 30 d. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį ir priteistinos sumos dydį, prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkintinas, atidedant priteistos 350.00 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos sumokėjimą iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymą tenkinti.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, i. k. 193180814, iš atsakovo I. C. (I. C.), a. k. 35708130972, 350.00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt Eur., 00 ct) nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

Šiuo teismo sprendimu priteistos 350.00 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos mokėjimą atidėti iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.