- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- AN2-274-634/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00435-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pažeidėjas
- D. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. atstovo advokato E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria D. L. skundas netenkintas ir Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2024 m. balandžio 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. L. Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – ir Institucija) direktoriaus pavaduotojo K. R. 2024 m. balandžio 17 d. nutarimu nubausta už tai, kad ji 2023 m. liepos 25 d. būdama muitinės tarpininko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tranzito paslaugų centras“ atstovė, atstovaudama gavėją mažąją bendriją (toliau – MB) „Medenas“, Kauno teritorinės muitinei pateikdama elektroninę importo deklaraciją, jos 33.1 langelyje pateikė netikslią informaciją apie deklaruojamos prekės TARIC kodą (nurodė 1902 30 90 90, nors turėjo būti 1902 30 10 30). Dėl netikslios informacijos pateikimo atsirado mokestinė 2380 Eur (47,5 bazinių baudų ir nuobaudų dydžio) prievolė. Tokiais savo veiksmais D. L. pažeidė Sąjungos muitinės kodekso (toliau – SMK) 15 straipsnio 2 dalį, tuo padarydama administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalyje ir jai paskirta 900 Eur (devynių šimtų eurų) dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdama su priimtu nutarimu, D. L. pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi skundas netenkintas ir nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad D. L., veikdama kaip muitinės tarpininkė, privalėjo atidžiau įvertinti prekių klasifikavimo taisykles ir kriterijus. Nėra abejonių, kad ji profesionaliai užsiimdama šia veikla ir turėdama darbo patirties, turėjo žinoti prekių klasifikavimo tvarką, tačiau nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesiėmė visų reikiamų priemonių teisingiems prekių kodams nustatyti, nors turėjo galimybę prekę klasifikuoti tinkamai. Teismas konstatavo, kad D. L. veikė neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo. Jos padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 212 straipsnio 4 dalyje, kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teikia apeliacinį skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną D. L. atžvilgiu nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl prekės klasifikavimo atitinkamoje subpozicijoje kaip „kiti tešlos gaminiai“ (KN kodas 1902 30). Ginčas kilo siekiant nustatyti, ar apeliantės deklaruota prekė yra džiovinti makaronai, nes priklausomai nuo to keičiasi ir prekės KN (kombinuotoji nomenklatūra) kodas. Pažymima, kad sąvoka „džiovinti“, kaip ji suprantama pagal KN 1902 30 10 subpoziciją, nėra apibrėžta, todėl teismas padarė klaidingą išvadą, kad jei prekės įgijimo dokumentuose pažymėta, jog tai greito paruošimo makaronai, abejonių neturėtų kilti dėl to, kad ši prekė yra džiovinti makaronai.
3.2. Pažymima, kad apeliantė ir jos atstovauta įmonė MB „Medenas“, kurios importuotas prekes apeliantė deklaravo, įrodinėjo, kad greito paruošimo makaronai ruošiami dviem skirtingais būdais - džiovinami ar kepami. Šiuo atveju būtent kepti, o ne džiovinti greitai paruošiami makaronai ir buvo deklaruoti. Nepaisant to, Institucija sprendė, kad makaronai buvo gruzdinti, o ne kepti, todėl jie patenka į „džiovintų“ makaronų apibrėžtį.
3.3. Nurodoma, kad pagal suformuotą jurisprudenciją terminų, kurių apibrėžtis nepateikiama Sąjungos teisėje, reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma pagal jų įprastą reikšmę bendrinėje kalboje, atsižvelgiant į jų vartojimo kontekstą ir teisės aktų, kuriuose jie vartojami, tikslus (žr. ESTT 2017 m. kovo 2 d. Sprendimo, J. D., C-4/16, EU:C:2017:153, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Pažymima, kad „gruzdinti“ reiškia pamažu deginti, kaitinti, kepinti, tuo tarpu „kepti“ reiškia gaminti valgį sausai ar su riebalais karštai kaitinant. Greitai paruošiami makaronai gali būti gaminami tiek gruzdinimo, tiek kepimo būdu, tačiau svarbiausias greitai paruošiamų makaronų objektyvus požymis yra tai, kad iš jų yra pašalinta drėgmė. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad apeliantė deklaravo prekes - greitai paruošiamus makaronus, iš kurių yra pašalinta drėgmė, tačiau jų paruošimo būdas yra vienas esminių elementų, dėl ko gali keistis prekės KN kodas.
3.4. Skunde teigiama, jog Kauno teritorinė muitinė, atlikdama prekių mėginių tyrimą, neatliko jokių laboratorinių tyrimų, nes jai pakako informacijos, esančios ant deklaruotos prekės etiketės, t. y. Kauno teritorinė muitinė prekių TARIC (internetinė integruotojo muitų tarifo duomenų bazė) kodą keitė tik fiziškai apžiūrėjusi prekę, iš anksto preziumuodama, kad visi greitai paruošiami makaronai laikytini džiovintais. Apeliantė su tokia Institucijos pozicija nesutinka, nes KN kodas nustatomas pagal prekės objektyvius požymius, išvardytus prekės aprašyme ir pastabose, tačiau šiuo atveju prie 1902 30 10 subpozicijos nebuvo įrašyta nei, kad visi greitai paruošiami makaronai laikytini džiovintais, nei, kad kepinti makaronai laikytini gruzdintais ir džiovintais.
3.5. Atkreipiamas dėmesys, kad LITAR (Lietuvos Respublikos integruotas tarifas) duomenų bazėje nėra tokios kategorijos kaip greitai paruošiami makaronai: 1902 30 - Kiti tešlos gaminiai; 1902 30 10 80 - Kiti, 1902 30 90 - Kiti. Taigi tuo atveju, jei prekė nėra džiovinta, apeliantė pasirinko kitą galimą variantą - Kiti (KN kodas 1902 30 90).
3.6. Teigiama, kad apeliantė pateikė tikslią ir išsamią informaciją EID (elektroninėje importo deklaracijoje), nurodė, kad importuojami yra greitai paruošiami makaronai su prieskoniais. Deklaruojant prekę buvo pridėti prekių įsigijimą liudijantys dokumentai, iš kurių galima spręsti, kad ir eksportuojant prekes iš kilmės valstybės, ir jas vežant buvo nurodama, kad tai yra greitai paruošiami makaronai, nedžiovinti, kuriems taikomas KN kodas 1902 30 90. Nurodoma, kad apeliantė pateikdama duomenis apie prekes rėmėsi turima informacija apie prekių kilmę, įsigijimą, vadovavosi prekių klasifikavimo taisyklėmis ir prekių deklaravimo tvarka, t. y. įvertinusi turimus duomenis, tai, kad prekė nėra džiovinta, klasifikavo ją taip pat kaip buvo nurodyta ir kartu su preke pateiktuose dokumentuose.
3.7. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad iki šiol gamintojas dokumentuose nurodo neteisingą (muitinės vertinimu) kodą, nes Kauno teritorinė muitinė sprendžia, kad visi greitai paruošiami makaronai turi būti priskiriami KN subpozicijai „džiovinti“, tačiau ši Institucija klasifikuodama prekes negali vadovautis savo subjektyvia nuomone ir pateikti plečiamąjį teisės aktų aiškinimą, melagingai nurodydama, kad greitai paruošiami makaronai yra džiovinti.
3.8. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintas Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisykles, Prekių klasifikavimo aktas nėra skundžiamas dokumentas, tačiau yra pagrindas priimti kitą sprendimą, pavyzdžiui, dėl kito prekės klasifikavimo ir mokestinės prievolės. Šiuo atveju vadovaujantis Prekių klasifikavimo aktu Kauno teritorinė muitinė patvirtino supaprastinto patikrinimo ataskaitą, patikrinimo metu buvo tikrinamos MB „Medenas“ importuotos prekės. MB „Medenas“ pasirinkus neskųsti supaprastinto patikrinimo ataskaitos, apeliantė neturėjo galimybės to padaryti pati, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad ji sutiko su Institucijos priimtu sprendimu ir skirtingu prekės klasifikavimu.
Žemesnės instancijos teismas
3.9. Teismas nepagrįstai teigė, kad jeigu apeliantė būtų buvusi atidi, būtų patikrinusi prekes bei paėmusi jų mėginius. Apylinkės teismas nepagrįstai išplėtė deklaranto atsakomybės ribas ir nustatė deklarantui pareigą kreiptis dėl detalaus prekių patikrinimo visais atvejais, kai deklaruojamos prekės, atvykstančios iš ne ES šalies. Taigi, pirmosios instancijos teismas taikė apeliantei atsakomybę dėl to, kad ji nesikreipė dėl prekės tyrimo, ir vertino tik Prekės klasifikavimo aktą, t. y. rėmėsi atskiru įrodymu, o ne jų visuma, įrodančia, kad apeliantė duomenis EID nurodė tikslius ir išsamius, rėmėsi prekės įsigijimą patvirtinančia informacija.
Atsiliepimas
4. Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas K. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo D. L. atstovo advokato E. V. apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, jog 2023 m. liepos 25 d. deklaruotos prekės KN kodas pakeistas atsižvelgiant į Muitinės laboratorijos 2023 m. rugpjūčio 11 d. Tyrimo protokolo išvadą, kurios pagrindu buvo parengtas Prekės klasifikavimo aktas ir patvirtinta 2023 m. rugsėjo 6 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaita.
4.2. Atsiliepime pažymima, jog sąvoka „džiovinti“ apibrėžta Kombinuotosios nomenklatūros (KN) paaiškinimuose (OL C 119, 2019 m. kovo 29 d.), pateiktuose prie KN 1902 30 10 subpozicijos. Šioje subpozicijoje sąvoka „džiovinti“ įvardija sausus ir trapius nedidelio drėgmės kiekio (iki apytiksliai 12 %) gaminius, tiesiogiai džiovintus saulėje arba džiovintus pramoniniu (pavyzdžiui, džiovinimo tunelyje, arba skrudinimo ar gruzdinimo) būdu. Prie KN 1902 pozicijos pateiktas joje klasifikuojamų prekių aprašymas ir pateikiamas tokių gaminių nebaigtinis sąrašas: tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti (mėsa arba kitais produktais) arba neįdaryti, taip pat paruošti arba neparuošti kitu būdu, pavyzdžiui, spageti, makaronai, lakštiniai, lazanja, gnocchi, ravioliai (koldūnai), cannelloni; kuskusas, paruoštas arba neparuoštas.
4.3. Pažymima, kad KN 1902 30 10 subpozicijoje klasifikuojami džiovinti neįdaryti tešlos gaminiai, virti ar paruošti kitu būdu, t. y. kepinti, gruzdinti ar kitu paruošimo būdu netekę drėgmės, pvz., tiesiogiai juos džiovinant saulėje arba džiovinant pramoniniu (pavyzdžiui, džiovinimo tunelyje) būdu. Šioje subpozicijoje klasifikuojami visi džiovinti makaronai, tame tarpe ir greito paruošimo makaronai, ir tradicinio paruošimo makaronai, kurie verdami atitinkamą laiką vandenyje. KN 1902 30 90 subpozicijoje, kurią pasirinko D. L., klasifikuojami kiti tešlos gaminiai, tame tarpe makaronai, nedžiovinti, kurie gali būti švieži, drėgni, šaldyti arba konservuoti.
4.4. Atsiliepime nurodoma, kad makaronai paprastai išdžiovinami, jog būtų lengviau juos transportuoti, sandėliuoti ir konservuoti. Šioje džiovintoje formoje (būsenoje) jie yra trapūs, kaip ir buvo nustatyta nagrinėjamu atveju tiriant paimtus mėginius. Be to, pažymima, kad 2023 m. greito paruošimo makaronams, kurių sudėtyje yra prieskonių / pagardų arba padažų, egzistavo konkreti TARIC subpozicija 1902 30 10 30, kuri ir buvo nustatyta Kauno teritorinėje muitinėje įformintais Prekių klasifikavimo aktais.
4.5. Teigiama, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei muitinės tarpininko atstovaujama įmonė ar prekės gamintojas klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Nagrinėjamu atveju, atsakomybę dėl neteisingai deklaracijoje nurodyto prekės kodo nepagrįstai bandoma perkelti prekės eksportuotojui, nurodžiusiam prekių KN kodą prekės dokumentuose. Kauno teritorinė muitinės nuomone, teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, jog aplinkybė, kad D. L. prekės KN kodą nurodė pagal prekės eksportuotojo pateiktus duomenis, neatleidžia jos nuo atsakomybės imtis visų priemonių teisingam kodui nustatyti.
4.6. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo nutartyje nepagrįstai išplėstos D. L. atsakomybės ribos, nurodant, kad yra pareiga kreiptis dėl detalaus prekių patikrinimo visais atvejais, kai deklaruojamos prekės atvyksta ne iš ES šalies, tačiau šis skundo teiginys yra nepagrįstas. Priešingai, nei teigiama skunde, teismo nutartyje nurodoma, kad teisės aktai numato deklarantams (jų atstovams) galimybę, bet ne prievolę kiekvienu atveju kreiptis dėl detalaus tikrinimo, ir tuo pačiu pažymima, kad nagrinėjamu atveju D. L. prievolė buvo įsitikinti dėl pateiktos muitinės deklaracijos pateiktos informacijos teisingumo, pasirenkant priemones tam užtikrinti (pvz. prašyti leisti apžiūrėti prekes, reikalauti papildomų dokumentų ir pan.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
D. L. atstovo advokato E. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas D. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, padarymą pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad D. L. pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį buvo nubausta nepagrįstai, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.
6. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad D. L. pagrįstai nubausta pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Vien tai, kad D. L. ir jos atstovas kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su priimta nutartimi, nėra pagrindas ją naikinti.
8. Nagrinėjamu atveju D. L. buvo nubausta pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį, kuri užtraukia administracinę atsakomybę už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.
9. Apeliaciniame skunde ginčijant D. L. kaltę aiškinama, kad pagal turimus prekes apibūdinančius dokumentus, gamintojo specifikaciją, apeliantė, nepažeisdama prekių deklaravimo tvarkos, pagrįstai prekes priskyrė subpozicijai – KN 1902 30 90 (kiti tešlos gaminiai), t. y. įvertinusi turimus duomenis, klasifikavo ją taip pat kaip buvo nurodyta kartu su preke pateiktuose dokumentuose.
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad muitinio įforminimo metu buvo paimti deklaruotos prekės mėginiai.
10.1. 2023 m. rugpjūčio 11 d. Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu konstatuota, kad mėginys yra kietas trapus makaronų briketas su prieskonių ir augalinio aliejaus priedais, įpakuotais atskiruose skaidraus plastiko maišeliuose. Rekomenduotinas TARIC kodas nustatytas vadovaujantis ES integruoto tarifo duomenimis, ir tai produktas yra skirtas greitam paruošimui, kietas, trapus, todėl klasifikuojama kaip iš anksto apvirti ir išdžiovinti makaronai - 1902 30 10 30. Ištyrus paimtą mėginį, 2023 m. rugpjūčio 24 d. Kauno teritorinė muitinė surašė prekės klasifikavimo aktą. Šiame akte nurodoma, kad elektroninėje importo deklaracijoje 2023 m. liepos 25 d. aprašyta prekė (greito paruošimo makaronai CG Kazan, jautienos skonio TARIC kodas 1902 30 90 90) yra džiovinti greitai paruošiami makaronai, kurių sudėtyje yra prieskonių „CG Kazan B. F.“. Atlikus tyrimą, nustatytas pateiktos prekės TARIC kodas 1902 30 10 30 (pastaba - taikytinas 6,4 % + 24,6 EUR/100 kg trečiųjų šalių muito tarifas, vietoje muitinio įforminimo metu (2023 m. liepos 25 d.) taikyto 6,4 % + 9,7 EUR/100 kg).
11. Kauno teritorinėje muitinėje 2023 m. rugsėjo 6 d. buvo patvirtinta Supaprastinto patikrinimo ataskaita, kuria nuspręsta pakeisti MB „Medenas“ elektronine importo deklaracijoje 2023 m. liepos 25 d. deklaruotos prekės kodą iš 1902 30 90 90 į 1902 30 10 30 bei perskaičiuoti mokėtinus mokesčius (A00) iš 3302,00 į 5269,00 Eur, (B00) iš 7338,00 Eur į 7751,00 Eur.
12. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti klasifikavimo aktuose nustatytomis aplinkybėmis. Tokia išvada padaryta ne tik ištyrus paimtus mėginius, bet ir vadovaujantis prekių klasifikavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, vertinant ir muitiniam įforminimui kartu su prekėmis susijusius dokumentus. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti šių atliktų tyrimų rezultatų patikimumu. Taigi, pagal minėtus Kauno teritorinės muitinės klasifikavimo aktus, D. L. prekes (greito paruošimo makaronus) privalėjo deklaruoti ne KN 1902 30 90, o nurodant kodą KN 1902 30 10 30, tačiau to nepadarė, dėl ko atsirado mokestinė prievolė.
13. Iš bylos duomenų matyti, kad Elektroninės importo deklaracijos grafoje „Atstovas“ nurodyta UAB „Tranzito paslaugų centras“, statuso kodas - 2, deklaranto atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiama D. L.. Statuso kodas - 2 reiškia tiesioginį aptarnaujamo asmens pagal sudarytą tarpininko paslaugų teikimo sutartį atstovavimą. Tiesioginis atstovavimas - kai atstovas muitinėje veikia kito asmens vardu ir to asmens interesais.
15. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiama D. L., kaip deklaranto atstovė, 2023 m. liepos 25 d. tvarkė importo procedūras muitinėje ir atstovavo MB „Medenas“ interesus ir veikė jos vardu. Todėl akivaizdu, jog D. L., pateikusi Kauno teritorinei muitinei elektroninę importo deklaraciją, tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą.
16. Konstatuojant asmens kaltę pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka. Būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog D. L. veikė tiesiogine tyčia. Tačiau, kaip minėta, tokio pobūdžio nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia forma, kuomet jis padarytas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (ANK 9 straipsnio 2 dalis). Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis).
17. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad D. L., veikdama kaip muitinės tarpininkė, privalėjo atidžiau įvertinti prekių klasifikavimo taisykles ir kriterijus. Nėra abejonių, kad ji profesionaliai užsiimdama šia veikla ir turėdama darbo patirties, turėjo žinoti prekių klasifikavimo tvarką. Vis dėlto, aptariamoje situacijoje ji nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesiėmė visų reikiamų priemonių teisingiems prekių kodams nustatyti, rėmėsi eksportuotojo pateiktais dokumentais, kuriuose buvo nurodytas prekių nomenklatūrinis kodas, nors turėjo galimybę prekę klasifikuoti tinkamai. Visi reikalingi dokumentai, kuriais rėmėsi ir Kauno teritorinė muitinė, konstatuodama netinkamo kodo nurodymą, jai buvo prieinami. Be to, teisės aktų nuostatos numato deklarantams galimybę prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), jeigu kyla abejonių dėl prekių klasifikavimo teisingumo. Tačiau nagrinėjamu atveju, deklarantė to nepadarė ir neįsitikinusi, kad deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi, ją pateikė muitinės įstaigai.
18. SMK 134 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma, jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinės vertei arba muitiniam statusui nustatyti. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. L., apart siuntėjo nurodyto prekės kodo, neturėjo jokių kitų prekės kodą objektyviai pagrindžiančių duomenų, pvz. laboratorijos išvadų, eksportuotojui išduotos Privalomosios tarifinės informacijos ir pan., todėl elgdamasi rūpestingai privalėjo imtis veiksmų ir išnaudoti visas teisės aktų leidžiamas priemones teisingam prekių kodui nustatyti, o jį nustačius teisingai apskaičiuoti mokestinę prievolę. Muitinės tarpininko atstovas privalo žinoti, kaip turi būti deklaruojamos prekės, kokios procedūros turėjo būti taikomos, t. y. deklarantė, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo įsigilinti į reglamentuose nustatytas taisykles ir sąlygas, privalėjo/galėjo pasinaudoti teise deklaruojamas prekes apžiūrėti, imti deklaruotų prekių mėginius.
19. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju D. L. veikė neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo, dėl ko šiuo atveju ir privalo prisiimti jai kylančias neigiamas pasekmes. Visa tai rodo, kad jos veiksmuose pagrįstai nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.
20. Apeliacinio skundo argumentas, kad D. L. duomenis deklaracijoje nurodė pagal jai pateiktus dokumentus ir neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu, jos atsakomybės nešalina, nes pagal minėtą teisinį reglamentavimą, D. L., būdama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis tikrinti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio gavėjo pateiktus duomenis.
21. Tai, kad apeliantė ir jos atstovas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl administracinių nusižengimo D. L. veiksmuose. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, o tuo tarpu naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta.
22. Byloje pateiktas prašymas priimti iš esmės priešingą sprendimą, nei priėmė Institucija. Tai apibrėžia pačias plačiausias skundų nagrinėjimo ribas. ANK 652 straipsnio dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia įpareigojimą apeliacinės instancijos teismui patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės.
23. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.
24. ANK 212 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 iki 1 900 Eur. Už šį nusižengimą D. L. buvo skirta 900 Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta bauda netinkamai individualizuota ir yra neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.
25. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, apylinkės teismas, spręsdamas dėl paskirtos baudos dydžio pagrįstumo, vertino tik tai, kad byloje nėra nustatyta nei asmens atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau visiškai nepasisakė dėl kitų kriterijų, ne mažiau svarbių nustatant skirtinos baudos dydį.
26. Teismas sprendžia, kad D. L. tyčios padaryti administracinį nusižengimą neturėjo. Jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus D. L. padarytą administracinį nusižengimą, jo pobūdį - jis laikytinas mažesnio pavojingumo (neteisingu KN deklaruotas prekių nedidelis kiekis ir santykinai nedidelė vertė), padarytas neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo, į tai, kad asmuo neturi galiojančių nuobaudų už tos pačios rūšies administracinių nusižengimų padarymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administracinė nuobauda paskirta D. L. turėtų būti švelninama, paskiriant ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą – 300 Eur. Teismo vertinimu, tokia nuobauda proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
27. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Institucija ir pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskyrė per griežtą administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis keistini dalyje dėl administracinės nuobaudos dydžio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
D. L. atstovo advokato E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo dalį dėl D. L. skirtos administracinės nuobaudos ir D. L. už ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Kitą Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.