Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas, e2-1029-1026/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-07
Bylos Nr.: e2-1029-1026/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17095-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Vaida Motiejūnienė (pirm.)
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: Ž. S.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Ričardas Lilas

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.1.7Bylinėjimosi išlaidos
3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-1029-1026/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17095-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7; 3.1.7.1.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė,sekretoriaujant Karolinai Šuliokienei,dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovui advokatui Ričardui Lilui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Gudiškienei,

nedalyvaujant atsakovei Ž. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei Ž. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas pateiktu ieškiniu prašo: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu – A. M.; 2) pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš ieškovo nepilnamečio sūnaus M. M. išlaikymui priteista po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2009-08-31 iki sūnaus pilnametystės, ir nustatyti, kad išlaikymas nepilnamečiam sūnui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiamas iš atsakovės periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180 Eur nuo pareiškimo padavimo į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovą; 3) nustatyti atsakovės ir nepilnamečio M. M. bendravimo tvarką; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove palaikė artimus santykius, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. M. Šalių santykiai nesusiklostė, todėl nepraėjus nei metams po sūnaus gimimo, jie išsiskyrė. Sūnus liko gyventi su atsakove. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu priteista iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį. Nurodė, jog ieškovas 2012 metais sukūrė naują šeimą, tačiau visą laiką sūnumi domėjosi, jį lankė, teikė išlaikymą. Paskutiniu metu ieškovas pastebėjo pakitusį sūnaus elgesį – jis tapo uždaras, vengdavo pokalbių apie motiną. Ieškovas pastebėjo sumušimus ant vaiko nugaros, tačiau kas nutiko sūnus nebuvo linkęs pasakoti. Nurodė, jog vis dažniau išgirsdavo, kad atsakovė vartoja alkoholį, žmonės ją mato apsvaigusią, o jos namus vadina landyne. (duomenys neskelbtini) M. M., siekiant užtikrinti jo saugią aplinką buvo paimtas iš atsakovės ir Vaiko teisių skyriaus perduotas ieškovui. Nurodė, jog sūnus yra tvirtai apsisprendęs, jog nori gyventi pas ieškovą. Mokykloje vaikas bendrauja su psichologe, pagėrėjo jo mokymosi rezultatai. Motina iniciatyvos bendrauti nerodo. Sūnus kartais jai parašo, tačiau atsakovė į jo žinutes neatsako. Ieškovas su šeima gyvena socialiniame būste, kuriame yra keturi kambariai. Bute gyvena viso septyni asmenys – ieškovas su žmona ir vaikai. Savo vardu nekilnojamojo turto neturi, automobilis registruotas žmonos vardu. Ieškovo pajamos per mėnesį sudaro apie 1 100 Eur. Statybose uždirbdavo apie 1 300 Eur. Pajamų užtenka, skolų neturi. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis priteisto išlaikymo atsakovė nevykdė, ieškovas kreipėsi į antstolį. Bendravimo tvarkos prašė nuotolinėmis priemonėmis dėl šalyje paskelbto karantino, tačiau sutinka, jog teismas nustatytų bendravimą su atsakove kas antrą savaitgalį nuo 10 val. iki 16 val. Nurodė, jog vaikas yra sveikas, jokių specialiųjų poreikių neturi.

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Šaukimas į teismo posėdį bei procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, elektroniniu paštu gavus patvirtinimą, kad dokumentus atsakovė gavo (b.l.63). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tinkamai informuota apie procesą ir paskirtą posėdį, bylą išnagrinėta iš esmės atsakovei nedalyvaujant, teikiant prioritetą nepilnamečio vaiko interesams.

4. Institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog nepilnamečiui M. M. gyvenant su motina buvo nustatyta vaiko nepriežiūra bei galimas fizinis smurtas prieš vaiką, todėl buvo priimtas siūlymas vaiką perduoti tėvui. Šiuo metu vaikas gyvena su tėvu, šeimai teikiamos socialinės paslaugos. Vaikui apsigyvenus pas tėvą, ugdymo įstaigos atstovai informavo, jog pagėrėjo berniuko mokymosi rezultatai, vaikas ateina į mokyklą pasiruošęs pamokoms. Skyriui yra žinoma, jog motina su vaiku nebendrauja, nepalaiko su juo artimo ryšio, neteikia sūnui išlaikymo, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu pilnai atitinka jo interesus, pagėrėjo vaiko gyvenimo kokybė. Pažymėjo, jog tėvas netrukdo bendrauti su motina, tačiau pati atsakovė neišreiškia noro palaikyti ryšį su sūnumi. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, jog ieškovui patikslinus bendravimo tvarką, kuri vyktų kas antrą savaitgalį, mano, jog ši bendravimo tvarka yra įgyvendinama ir šiuo atveju tinkama. Dėl išlaikymo dydžio nurodė, jog būtina atsižvelgti, kad atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat turi išlaikyti, todėl ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis yra protingas ir gali patenkinti būtinuosius vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. ir Ž. S. yra M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. l. 11). (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. M. išlaikymui iš ieškovo priteista po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2009-08-31 iki sūnaus pilnametystės (el. b. l. 14). Ieškovas prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovės nepilnamečiam sūnui M. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė prieštaravimų dėl ieškovo pareikšto ieškinio nepateikė, todėl šiuo atveju, nesant atsakovės prieštaravimų, laikytina, kad ginčo nagrinėjamais bylos klausimais nėra (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

6. Nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškovu A. M.. Ieškovas nurodė, jog nepilnametis vaikas kartu su ieškovo šeima gyvena socialiniame būste, kuris priklauso Kauno miesto savivaldybei. Butas yra keturių kambarių, su visais patogumais, tinkamas vaiko gyvenimui ir poilsiui, o sūnui apsigyvenus pas ieškovą pagerėjo vaiko mokymosi rezultatai, tarp jų yra artimas ryšys. Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo. Atsakovė prieštaravimo tam neišreiškė. Ginčo tarp šalių dėl to nėra. Atsižvelgiant į tai bei į institucijos išvadą, nepilnamečio M. M. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu A. M. (CK 3.59 straipsnis).

7. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

8. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką: Ž. S. galės matytis ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. M. nuotoliniu būdu (telefoniniais skambučiais arba internetine telefonija (skambučiais vaizdu)), nuotolinio susisiekimo su sūnumi M. M. datą ir laiką suderinusi su A. M. ne vėliau kaip prieš 3 dienas. Atsakovė prieštaravimų dėl ieškovo nurodytos bendravimo tvarkos neišreiškė. Nors byloje nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas patikslino, jog sūnus su motina galėtų bendrauti kas antrą savaitgalį nuo 10 val. iki 16 val. iš anksto informavus ieškovą. Ieškovas taip pat patikslino, kad atsakovei norint bendrauti su sūnumi nuotolinėmis priemonėmis, nėra būtina informuoti iš anksto.

9. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys. Vaikų bendravimas su tėvais yra jų teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai. Svarbiausia yra vengti įtraukti vaikus į konfliktą, skirti jiems individualaus dėmesio, atskirti tėvų skyrybų, nesutarimų faktus nuo jų pareigos rūpintis ir mylėti vaikus bei laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir interesus, sprendžia kad ieškovo prašoma bendravimo tvarka atitinka protingumo, sąžiningumo, proporcingumo reikalavimus bei nustato sekančią vaiko su tėvu bendravimo tvarką (CPK 376 straipsnio 3 dalis):

- Ž. S. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. M. nuotoliniu būdu (telefoniniais skambučiais arba internetine telefonija (skambučiais vaizdu)).

- Ž. S. turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. M. kas antrą savaitgalį, sekmadieniais nuo 10 val. iki 16 val. apie susitikimo su sūnumi M. M. datą, laiką ir vietą iš anksto suderinusi su ieškovu A. M..

Dėl išlaikymo priteisimo

10. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

11. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, tėvui ar motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Dėl ieškovo ir atsakovės turtinės padėties

12. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Ieškovas nurodė, jog dirbo statybose, atlyginimas siekė apie 1 300 Eur atskaičius mokesčius, šiuo metu yra bedarbis, tačiau greitu metu pradės dirbti (duomenys neskelbtini) pavėžėju, atlyginimas turėtų siekti apie 1 100 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis ieškovas turto neturi, VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (el. b. l. 106, 108).

13. Atsakovė duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, patvirtina, jog atsakovė gauna išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kurios siekia vidutiniškai 300 Eur per mėnesį (el. b. l. 102-105). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė nekilnojamojo turto neturi (el. b. l. 109). Kelių transporto priemonių registro išrašas patvirtina, kad atsakovė savo vardu nėra registravęs transporto priemonių (el. b. l. 107). Nors atsakovė tokių duomenų neteikė, tačiau gyventojų registro pažyma patvirtina, jog atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus (el. b. l. 87).

14. Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra pakankamai jauno bei darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie kliūtis, trukdančias šiems asmenims susirasti jų išsilavinimą ir turimą kvalifikaciją atitinkantį darbą. Ieškovas dirba, išlaiko vaiką ir tenkina jo būtiniausius poreikius, tam skiria gaunamą atlyginimą. Vaikas gyvena su tėvu, jam tenka visa kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovas privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, tuo tarpu atsakovė prie vaiko išlaikymo išlaidų neprisideda. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovė, būdama darbingo amžiaus, negalėtų teikti vaiko poreikius atitinkančio dydžio išlaikymą.

15. Teismo sprendimo priėmimo metu M. M. yra keturiolika metų. Vertindamas ieškovo pateiktą patiriamų vaiko išlaikymui būtinų išlaidų skaičiavimą, teismas sprendžia, jog jis yra protingas ir reikalingas užtikrinti jo būtinuosius poreikius. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu nors ir neturi sveikatos problemų, tačiau vaikui augant būtina rūpintis jo visaverte mityba, sveikata, higiena, lankytis pas odontologus, kitus sveikatos priežiūros specialistus. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė šiuo metu teikia konkretaus dydžio išlaikymą vaikui. Todėl teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus ir aukščiau sprendime aptartus duomenis apie šalių turtinę padėtį, būtinųjų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti dydį, tėvų galimybes teikti išlaikymą vaiko poreikių atžvilgiu, nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog 180 Eur dydžio išlaikymas iš motinos (atsakovės) yra proporcingas jos turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas normalių vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, tuo pačiu nepažeidžiantis atsakovės teisių ir interesų. Ši išlaikymo suma indeksuotina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacija (CK 3.208 straipsnis, CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys, 3.200 straipsnis). Teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikius realiai atitinka mažesnė nei minimalios mėnesinės algos dydžio suma, kurią privalo apmokėti abu dukros tėvai (2021 m. spalio 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 834, nuo 2022-01-01 minimali mėnesinė alga 730 Eur). Ieškovas ir atsakovė yra darbingo amžiaus asmenys, nepilnametis vaikas auga ir jo poreikiai nuolat didėja, pripažintina, kad šalys yra pajėgios prisidėti prie M. M. išlaikymo. Todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas, pakeistinas Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir 180 Eur dydžio išlaikymas priteistinas iš atsakovės.

16. Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavestinas ieškovui A. M. (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jam išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

18. Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro: 14,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, 271,39 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už ieškovui suteiktą teisinę pagalbą (el. b. l. 100), byloje mokėtinas žyminis mokestis – 225 Eur (88 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, 49 Eur už išlaikymo priteisimą ir 88 Eur už bendravimo tvarkos nustatymą). Kadangi pateiktas ieškinys patenkintas, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-09-27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas 100 proc., iš atsakovės priteisiamas 225 Eur žyminis mokestis valstybei nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas bei 14,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3,6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

19. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-02-14 pažymą iš viso valstybės naudai priteistina suma už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą yra 271,39 Eur (el. b. l. 100). Kadangi pateiktas ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovės priteistina 271,39 Eur antrinės pagalbos išlaidų už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

20. 2021 m. lapkričio 11 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iš atsakovės priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. M., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, naikintinos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos bei nustatyta nepilnamečio gyvenamoji vieta kartu su tėvu, naikintina nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nepilnamečio M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš ieškovo A. M. nepilnamečio sūnaus M. M. išlaikymui priteista po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2009-08-31 iki sūnaus pilnametystės, ir priteisti iš atsakovės Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021-10-28) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nepilnamečio M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti jo tėvą ieškovą A. M., asmens kodas a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovės Ž. S. ir jos nepilnamečio sūnaus M. M. bendravimo tvarką:

1. Ž. S. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. M. nuotoliniu būdu (telefoniniais skambučiais arba internetine telefonija (skambučiais vaizdu)).

2. Ž. S. turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. M. kas antrą savaitgalį, sekmadieniais nuo 10 val. iki 16 val. apie susitikimo su sūnumi M. M. datą, laiką ir vietą iš anksto suderinusi su ieškovu A. M..

Priteisti iš atsakovės Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) bei 14,44 Eur (keturiolika eurų 44 ct) teismo procesinių siuntimo pašto išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (įmokos kodas 5662). Sumokėjus šias sumas, kvitą (ar kitokius duomenis) pateikti teismo raštinei.

Priteisti iš atsakovės Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 271,39 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 39 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, arba (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, ar kt. (įmokos kodas 5630).

Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos panaikinti 2021 m. lapkričio 11 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei priteistą laikiną išlaikymą iš atsakovės Ž. S., nepilnamečiam vaikui M. M., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo 2021 m. spalio 28 d. nutraukti, o lėšas, kurios buvo išieškotos ir (ar) Ž. S. sumokėtos pagal 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį, įskaityti į šiuo sprendimu priteistą išlaikymo sumą.

Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti 2021 m. lapkričio 11 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nustatyta nepilnamečio M. M. gyvenamoji vieta kartu su tėvu A. M.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Teisėja Vaida Motiejūnienė