Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo

R. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirta jam 75 MGL (2 824,50 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir galutinė bausmė nustatyta - 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metus.

R. Š. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent jis 2017 m. kovo 31 d., apie 18.51 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, Ateities g. 91, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Hilux“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,28 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė prašo nuosprendį pakeisti ir R. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. automobilio „Toyota Hilux“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos – 5 600 Eur, konfiskavimą valstybės naudai. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio, numatančio turto konfiskavimą. R. Š. padarė tyčinį nusikaltimą, pirmiau nurodytas automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė, todėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas pagal BK 72 str. yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Transporto priemonių vairavimo ar mokymo vairuoti, kai kraujyje nustatoma daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, kriminalizavimu buvo siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, nėra įmanomas. Todėl teismo argumentai, kad R. Š. pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, praeityje nebuvo teistas, bei teisingumo ir proporcingumo principai, nėra pagrindas netaikyti turto konfiskavimą reglamentuojančių įstatymo normų, nes sprendžiant šį klausimą minėtos aplinkybės neturi teisinės reikšmės.

Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.). Prokurorė apeliaciniu skundu neginčija nuteistojo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokurorė nesutinka tik su nuteistajam individualizuota bausme: ji sutinka su parinkta bausmės rūšimi (bauda) bei jos dydžiu, taip pat su paskirtąją baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu, tačiau teigia, kad R. Š. nepagrįstai netaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir nekonfiskuota automobilio „Toyota Hilux“ vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės R. Š. individualizavimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai nuteistajam neskyrė BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 287 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios naujos teisės normos taikymo praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-242-870/2017, 1A-385-211/2017, 1A-409-209/2017 ir kt.). Byloje neginčytinai nustatyta, kad R. Š. vairavo juridiniam asmeniui priklausantį automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,28 promilės etilo alkoholio, tad minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos priemone.

Skundžiamu nuosprendžiu A. Š. už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą teismas skyrė 75 MGL (2 824,50 Eur) baudą, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta iki 50 MGL (1 883 Eur) baudos, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metus. Kiekvienu atveju, baudžiant asmenį už nusikaltimo padarymą, konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, skyrimas nuteistąjį A. Š. varžytų labiau negu reikia pirmiau nurodytiems bausmės tikslams pasiekti, nes 1 883 Eur bauda ir draudimas vairuoti transporto priemones 2 metus ir taip sukelia didelius ir ilgalaikius netekimus nuteistajam. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad transporto priemonė „Toyota Hilux“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria A. Š. padarė nusikaltimą, jam nepriklauso (b. l. 18), į ką atsižvelgiant prokurorė prašo konfiskuoti iš nuteistojo šios transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą 5 600 Eur. Tačiau konfiskavimas pinigų, o ne transporto priemonės, bausmės paskirties - sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikaltimų darymo, niekaip nepadėtų įgyvendinti, o taptų iš esmės dar viena bauda, kurios dydis beveik tris kartus viršytų paskirtos galutinės bausmės dydį. Tokia situacija šiuo konkrečiu atveju – atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą (kad nėra teistas, pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, savo poelgį vertina blogai) - neatitiktų teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei protingumo kriterijų, dėl to BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.

Remdamasi tuo, kas paminėta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė nuteistajam BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės kaip neproporcingos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., nutaria :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą.