- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- 1-1639-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36336-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- R. L.
- Nukentėjusysis
- R. B.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), našlys, nedirbantis, neįgalus, teistas 1996 m. rugpjūčio 28 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. L. mušdamas nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:
jis, 2019 m. rugpjūčio 24 d., apie 19 val. 35 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,77 promilių girtumas), tyčia stikline sudavė ant lovos sėdinčiai savo sugyventinei R. B. veidą ir tokiu būdu padarė jai poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus nosies srityje bei abiejų nosikaulių lūžius-nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, gailisi smurtavęs prieš sugyventinę R. B., neatsimena tiksliai visų 2019 m. rugpjūčio 24 d. įvykio detalių, nes tą dieną buvo girtas, vartojo degtinę ir alų, atsimena, kad kilo konfliktas, užsimojo stikline sugyventinei R. B., lyg metė ir pataikė į ją, bet gali būti, kad ir sudavė. Po to atrodo, kad pakėlė stiklinę nuo grindų, o gal nuo lovos, nepamena. R. B. išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. R. B. atsiprašė, ji jam atleido, po šio įvykio gyvena atskirai. Sumokėjo už sugyventinės gydymą Vilniaus teritorinėms ligonių kasoms. Ateity stengsis nenusikalsti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. L. parodė, jog su R. B. gyvena kartu virš trejų metų. Gyvena R. L. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvena dviese, vaikų su R. B. neturi. Vakar, t. y. rugpjūčio 24 d. visą dieną su R. B. vartojo alkoholį. Gėrė degtinę, alų maždaug nuo 10 val. 00 min. Kiek išgėrė, pasakyti negali, nes neatsimena. Vakare jis su R. B. sėdėjo virtuvėje. Jis sėdėjo ant fotelio, o ji ant sofos. Įvyko kažkoks konfliktas dėl skambučio. Jis sėdėdamas ant fotelio metė į ją tuščią stiklinę. Tarp jų buvo gal 2-3 metrai atstumas. Kur jis jai pataikė su stikline, negali pasakyti, bent atrodė, kad nepataikė. Bet po to pamatė, kad jos ranka kruvina, o dėl ko jis nežino. Po to R. B. išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. Paskambinusi į policiją ji sugrįžo į namus ir pradėjo gąsdinti jį, kad jam bus galas. Jis tikslių įvykio aplinkybių neatsimena, kadangi buvo girtas, bet gali būti, kad mesdamas stiklinę sužalojo R. B. nosį. Dėl minėto įvykio gailisi. Tarp jų gan dažnai įvyksta konfliktai, jie dažnai su R. B. vartoja alkoholį (b. l. 65-66, 69).
Kadangi kaltinamasis R. L. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras ir nukentėjusioji neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji R. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad su R. L. gyvena jau ketvirtus metus jo namuose (duomenys neskelbtini). Gyvena vieni du, bendrų vaikų neturi. Iš ankstesnių santuokų turi vaikų, bet jie yra jau suaugę ir gyvena atskirai. Per visą jų bendrą gyvenimą jie dažnai vartoja alkoholį kartu. Geria degtinę ir stiprų alų. Į savaitę po kelis kartus pas juos vyksta šeimyniniai barniai. Dėl to tris kartus yra kvietusi policiją. Sugyventinis prieš ją ir anksčiau yra naudojęs smurtą. Apie tai policijai nepranešė. Apie tai žinojo tik jos trys dukros. 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 14 val. 00 min. R. L. grįžo į namus iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Parsinešė nupirkęs vieną 0,5 l talpos degtinės ,,Bičiulių“ ir keturis plastikinius butelius, 1 l talpos, alaus ,,Kraštiečių“, 7,5. Jie abu jau prieš tai buvo išgėrę vieną butelį, 0,5 l degtinės. Ir vėl abu virtuvėje susėdo prie stalo ir ėmė vaišintis alkoholiniais gėrimais. Namuose be jų daugiau nieko nebuvo. Apie 19 val. 35 min. abu jau buvo gerokai apgirtę. Jai paskambino dukra I. B.. Jos abi kalbėjosi. Ji dukrai pasakė, kad norėtų išvažiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinis tai išgirdo, užpyko ir ėmė sakyti: ,,Ką čia nuo manęs slepi?“. Dešinėje rankoje jis laikė storasienę stiklinę su alumi. Išgėręs alų, jis staiga ir netikėtai, laikydamas dešinėje rankoje stiklinę, trenkė su ja vieną kartą nukentėjusiajai į nosį. Iš nosies jai pradėjo bėgti kraujas. Jis bėgo ant drabužių, ant sofos užtiesalo, ant kuprinės, esančios ant sofos ir prilašėjo ant grindų. Ji sušuko: ,,Ką čia darai! Nusiramink!“ Jis liko virtuvėje, o ji nuėjo į kitą kambarį. Paėmė savo mobilųjį telefoną ir pasakė sugyventiniui: ,,Daugiau tavęs policija negąsdinsiu, o paskambinsiu ir pranešiu apie tavo smurtą prieš mane". R. L. išėjo į kiemą, o ji, būdama kambaryje, paskambino 112 ir pranešė apie smurtą. Nuo smūgio jai skaudėjo nosį, patyrė fizinį skausmą. Netrukus atvyko policija. Ji jiems papasakojo, kas nutiko, persirengė švariais drabužiais. Policijos pareigūnai sulaikė jos sugyventinį R. L.. Davė jiems abiem pasitikrinti girtumą. Ji į alkotesterį įpūtė 2,15 promilių, o R. L. įpūtė 3,77 promilių girtumo. Apžiūrėję namus, policijos pareigūnai nuvežė ją į VšĮ ,,Ukmergės ligoninė“ priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Ten ją apžiūrėjo gydytojas ir nustatė: nosies paviršinį sužalojimą, nubrozdinimą ir nosikaulių lūžimus. Po apžiūros išleido į namus, gydytis ambulatoriškai. Dėl nosies sužalojimo į teismo medicinos ekspertą nesikreips ir pas jį nevyks. Nereiškia jokio civilinio ieškinio byloje, neturi jokių pretenzijų R. L., bet su juo gyvenime nesusitaikys ir tiesiog nori nutraukti santykius (b. l. 27-28, 29-30).
Ikiteisminio tyrimo metu metu apklaustas kaip liudytojas S. K. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. dirbo pamainoje kartu su kolege M. Z.. 19 val. 40 min. iš budėtojo gavo pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Nuvyko minėtu adresu, kur kieme pasitiko moteris, prisistačiusi R. B.. Ji akivaizdžiai matomai buvo neblaivi, ką prisipažino ir pati. Ji pasakojo, kad namuose, virtuvėje, tarp jos ir sugyventinio R. L. įvyko konfliktas. R. L. išgirdo ją kalbant telefonu su dukra, kad ji planuoja išvykti į užsienį. Išgirdęs šį pokalbį R. L. iškeikė ją necenzūriniais žodžiais bei rankoje laikydamas stiklinę ja sudavė jai į veidą. R. B. veidas kraujavo ties nosimi. R. B. teigė, kad tai pirmas R. L. smurtas jos atžvilgiu. Kolegė R. L. nustatė 3,77 promilių girtumą, o R. B. nustatė 2,15 promilių girtumą. R. L. sulaikomas nesipriešino, elgėsi ramiai (b. l. 47).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti mediniame name (duomenys neskelbtini), apžiūros metu apžiūrėta virtuvėje prie sienos stovinti sofa-lova. Ji yra užtiesta marga lovatiese. Ant sofos-lovos, dešinėje padėta kuprinė. Ant šios kuprinės, šalia jos, ant lovatiesės matomi raudonos spalvos ištiškimai, panašūs į kraują. Tokie patys ištiškimai matomi ir ant grindų, linoleumo, šalia sofos-lovos. Pasak pareiškėjos, būtent virtuvėje, prie sofos-lovos ir įvyko smurtas artimoje aplinkoje. Apžiūrėjus namo gyvenamąsias patalpas, daugiau jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta ir nepaimta (b. l. 12-18).
Iš teismo medicinos specialistės J. B. išvados matyti, kad R. B. nustatyta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai nosies srityje bei abiejų nosikaulių lūžiai. Sužalojimai galimai padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 40).
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad rugpjūčio 24 d. 20 val. 22 min. nustatytas 3,77 promilių alkoholio kiekis L. R. kraujyje (b. l. 23).
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad rugpjūčio 24 d. 20 val. 26 min. nustatytas 2,15 promilių alkoholio kiekis R. B. kraujyje (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 38 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį.
Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi asmuo, su kuriuo kaltinamasis gyvena, nesudaręs santuokos, laikomas šeimos nariu.
Kaltinamasis R. L. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus, jog 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 19 val. 35 min. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia stikline sudavė ant lovos sėdinčiai savo sugyventinei R. B. į veidą ir taip padarė savo sugyventinei nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jo parodymus patvirtina nukentėjusiosios R. B., liudytojo S. K. parodymai, alkotesterio rodmenų duomenys, Specialisto išvada, kurioje konstatuotas sužalojimo mastas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei kita rašytinė byloje esanti medžiaga. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju be kaltinamojo prisipažinimo yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti kaltinamojo R. L. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 38 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Dėl bausmės kaltinamajam
Įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą, baudžiamas laisvės laisvės atėmimu iki penkerių metų. BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal straipsnio sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Kaltinamojo R. L. padarytas nusikaltimas pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis), kuriuo buvo padaryta žala kito žmogaus sveikatai, kaltinamasis nusikalto veikdamas tyčia, nusikaltimas yra baigtas.
Kaltinamasis R. L. teistas vieną kartą, teistumas išnykęs (b. l. 92), administracine tvarka per paskutinius 5 metus nebaustas (b. l. 96). Pripažintina jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad iš esmės pripažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios. Byloje neginčytinai nenustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl ši aplinkybė nepripažintina sunkinančia (BK 60 straipsnis).
Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį kaltinamajam, teismas atsižvelgia į 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; siekdamas užtikrinti, kad paskirta bausmė būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).
Parinkdamas bausmę kaltinamajam R. L., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baigtinę nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino 30,52 eurų žalą už jos gydymą Vilniaus teritorinei ligonių kasai ikiteisminio tyrimo metu, todėl ieškinys nereiškiamas (b. l. 44).
Individualizuodamas bausmę kaltinamajam R. L., teismas vertina tai, kad kaltinamasis yra brandaus amžiaus, nedirba, teismo posėdžio metu parodė, jog yra neįgalus, gauna pašalpą, nebaustas administracine tvarka, teistas. Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).
Parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis kritiškai įvertino savo poelgius, atsiprašė nukentėjusiosios. Vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga paskirti laisvės atėmimo bausmę nustatant mažesnės trukmės, nei sankcijose nustatytas bausmės vidurkis (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis, 49 straipsnis).
Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, remiantis BK 64¹ straipsniu, R. L. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. L. taikytas laikinas nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. 20 val. 15 min. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. 09 val. 54 min., t. y. dvi dienos, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti R. L. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad R. L. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną tyčinį nusikalstimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog R. L. nėra įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą, siekia keisti gyvenimo būdą, nevartoti alkoholio, kritiškai vertina savo elgesį, neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, jo atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų, nėra baustas administracine tvarka, todėl teismas linkęs patikėti kaltinamuoju ir suteikti R. L. galimybę pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas nežymiai ilgesniam, nei minimalus teisės normoje numatytas laikotarpis, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktuose.
Vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. R. L. nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – sugyventinę, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė jam skirtina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
2019 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam R. L. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87-88) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti laisvės atėmimo bausmę – 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. L. paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. L. skirti įpareigojimus:
- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 (septynioms) paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga;
- nesilankyti kavinėse, baruose, kur prekiaujama alkoholiu.
Bausmės vykdymo atidėjimo laiką skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, R. L. į bausmės laiką įskaityti taikytą laikiną sulaikymą nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. 20 val. 15 min. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. 09 val. 54 min. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Kaltinamajam R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.