Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1962-919/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-13
Bylos Nr.
1-1962-919/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31164-17-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Kaltinamasis
I. B.
Nukentėjusysis
R. M. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1962-919/2017Proceso Nr. 1-01-1-31164-17-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2; 2.1.10.1; 2.3.6.3; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis,sekretoriaujant Ramunei Gudaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei,kaltinamajam I. B.,nukentėjusiajai R. M. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2016-10-05 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį - 4 mėn. laisvės apribojimo;

- 2017-05-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėn. laisvės apribojimo;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)140 straipsnio 2 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. kaltinamas tuo, kad jis 2017-06-22 apie 12:35 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su motina R. M. B., gim. (duomenys neskelbtini) metu, bandydamas atimti iš jos kilimą, sugriebė už rankų žastų ir stipriai juos suspaudęs stūmė, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva abiejuose žastuose, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

I. B. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis nežino iš kur pas mamą atsirado kraujosruvos, gal anksčiau buvo užsigavusi. Jis smurto prieš mamą nenaudojo. Jis norėjo tik išpurtyti kilimus, o mama, galvodama, kad jis kilimus nori išmesti, puolė iš jo atiminėti juos. Jis norėjo kilimą išpurtyti, o ji juos iš jo griebė. Kilimus jis laikė apsikabinęs dviem rankomis. Mama bandė kilimus atimti, tada jis tą kilimą truktelėjo. Nežino, kodėl mama pasakė, kad jis jai rankas suspaudė. Mama galėjo ir meluoti. Koks jai tikslas meluoti nežino.

Nukentėjusioji R. M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Įvykio dieną sūnus norėjo išmesti kilimus. Jis paėmė didelį kilimą ir ėjo į lauką. Ji, žinodama, kad sūnus kilimą gali išmesti, liepė jam atiduoti kilimą. Sūnus nešė likimą iš vienos pusės, o ji paėmė iš kitos. Jie susistumdė, kadangi ji norėjo atimti kilimą. Gal per susistumdymą ir gavosi kraujosruva. Galėjo būti, kad sūnus netyčia stūmė. Jis tyčios neturėjo, gal ji ir pati netyčia užsigavo tuo momentu. Ji tiksliai neatsimena. Tyrėjai nurodė, kad nebuvo taip, jog sūnus tyčia suduotų. Kai jie ėjo su tuo kilimu, tai stumdėsi. Sūnus jai už rankų ir žastų negriebė, kaltinamajam akte neteisingai parašyta. Kad sūnus specialiai muštų, griebtų rankomis, taip tikrai nebuvo. Ji laikė kilimą, kilimas krito, gal bekeliant kilimą kartu sūnus netyčia ir įžnybė, o gal pati į duris atsitrenkė. Įvykio metu sūnus tikrai specialiai jos nemušė, taip išėjo per susistumdymą. Policijos pareigūnus kvietė todėl, kad sūnus triukšmavo. Visas šias aplinkybes tyrėjai buvo nurodžiusi. Konfliktą matė ir jos mama. Ji tik nori, kad sūnus nemėtytų daiktų, pasigydytų, kadangi kaip įsiunta tai duryse, sienose buvo skylės nuo kumščių. Norėtų, kad sūnus dalyvautų smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Liudytoja M. J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jos anūkas, o nukentėjusioji dukra. Įvykio dieną anūkas iš aukšto paėmė kilimą ir norėjo jį išmesti. Jis su nukentėjusiąja virtuvėje susistumdė dėl to kilimo, pro kampą jai truputį matėsi kaip jie stumdėsi. Anūkas nešė kilimą, o dukra nedavė išnešti kilimo. Jie tarp durų susistumdė apie kokias 5 min. Tada dukra iškvietė policijos pareigūnus, kad anūkas neneštų daiktų ir nemestų į šiukšles. Jie abu paėmę už kilimo stumdėsi. Nematė, kad anūkas už rankų suėmęs dukrą stumdytų.

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką buvo grindžiama :

- 2017-06-22 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-9);

- nukentėjusiosios M. B. parodymais, kuriuose ji parodė, kad 2017-06-22 pas ją namuose (duomenys neskelbtini), iš ryto pabudęs sūnus I. B., gim. 1982-02-25, tikslaus laiko nepamena, išėjo į kiemą link garažo, pamanė, kad eis tvarkyti kieme stovintį automobilį. Matė kaip I. atsidarė automobilio duris, kapotą ir kažką darė, tačiau neilgai trukus, jai būnant kambaryje išgirdo, kaip I. parėjo į namo veranda ir pasiėmė sulankstomas kopėčias ir jomis nešinas atėjo į virtuvę, kur atsidaręs lubose esančias duris, užlipo į palėpę. Kai I. užlipo kopėčiomis į palėpę, ji atėjo į virtuvę pažiūrėti, ką šis daro. Jai stovint virtuvėje pamatė, kad I. nuo palėpės viršaus į apačia metą kilimus. I. iš palėpės į apačia numetė tris sulankstytus kilimus, tai pamačiusi ji pradėjo sakyti „ką tu čia darai“, tada Irmantas atsakė „čia šitas šiukšles reikia išnešt išmest“. Tuo metu I. dar būnant užsilipus palėpėje, ji numestus kilimus paėmė ir nunešė į greta esantį kambarį, kuriame miega ji ir jos mama M. J. S.. Tada iš palėpės nulipo I., atėjo prie jos į kambarį ir paėmė vieną kilimą, kurį nešė stačią į lauką ir sakė „išmesiu, šitas visas šiukšles reikia išmesti“, tada ji priėjusi prie I. griebė kilimą ir tempė į save neleisdama I. jo išnešti ir išmesti. I. einant atbulomis iš kambario pro duris, ji iš priekio bandė atimti kilimą ir tiksliai nepamena kuriuo metu, einant pro kambario duris, ar pro virtuvės, ar pro verandos duris į lauką, I. ją pastūmė. Ji susvirduliavo ir nuo to stūmimo atsitrenkė į durų staktą, kur susitrenkė dešinės rankos išorinę pusę, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Tačiau ji toliau bandė atimti iš I. kilimą ir nepamena tiksliai kuriuo metu, I. bandydamas toliau atimti kilimą, jai sužnybė kairės rankos žastą, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Išėjus į lauką, I. atėmė iš jos kilimą ir numetė į prie namo esantį gėlių darželį. Tada I. grįžo į kambarį ir paėmė likusius du kilimus, kuriuos numetė prie pirmojo kilimo. Tuo metu kol I. nešė kilimus į lauką, tarp jų vyko žodinis konfliktas dėl kilimų, tačiau ką tiksliai vienas kitam sakė nepamena. Kadangi namuose buvo ir jos mama M. J. S., ji jos ir sūnaus konflikto nematė, tačiau girdėjo, todėl jai sušlubavo sveikata ir ji iškvietė greitąja medicinos pagalbą, su kuria kartu atvyko ir policijos pareigūnai. I. išgirdęs jog skambina bendruoju pagalvos telefonu, nuėjo į savo kambarį, persirengė švariais rūbais ir laukė atvykstančių pareigūnų. Atvykę pareigūnai sulaikė I. ir išsivežė. Dėl patirtų sužalojimų pas savo šeimos gydytoją nesikreipė (b. l. 6, 10);

- 2017-06-23 specialisto išvadoje G1727/2017(02) nurodyta, kad R. M. B. konstatuota poodinė kraujosruva abiejuose žastuose. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 14);

- liudytojos M. J. S. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad 2017-06-22 apie 12:00 val. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, kartu su ja buvo ir jos dukra R. M. B., kartu žiūrėjo televizorių. Būnant kambaryje išgirdo, kad virtuvėje yra dukros sūnus I. B. ir kažką daro, nors jos kambarys yra tiesiai prieš virtuvę, tačiau ne viską matė kas vyksta, nes dalį virtuvės užstoja siena. Išgirdus triukšmą į virtuvę nuėjo dukra R. M. B. ir kiek matė stovėjo ir žiūrėjo ką daro I., matė, kad I. iš palėpės numetė kilimus, nes į palėpę patekti galima tik per virtuvės lubose esančią angą. Kas toliau vyko virtuvėje nematė, tik girdėjo, kaip R. sako „kur neši“, I. atsakė „šiukšlių išmesti“, kaip suprato jis kilimus išnešė į lauką. Po kelių minučių R. parėjo į kambarį ir pamatė kad ji blogai pasijuto, stipriai sukilo spaudimas dėl namuose įvykusio triukšmo. O tuo metu Irmantas nuėjo į savo kambarį. Tada R. iš savo MRT paskambino kviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri paklausė ar reikalinga policijos pagalbą, R. pasakė, kad taip, todėl neilgai trukus atvyko tarnybos ir policijos pareigūnai sulaikė Irmantą ir išsivežė, o ją GMP išvežė į Kauno klinikas. Kai po kelių valandų ją išleido iš Kauno klinikų, grįžo namo ir dukra jai pasakė, jog I. norėjo išmesti kilimus bei matė ant dukros rankų esančias mėlynes, ar Irmantas sudavė R. nematė bei ar R. susitrenkė bandydama atimti kilimus iš I. taip pat nematė, todėl pasakyti negali. Ar R. jai sakė, kad mėlynės atsirado konfliktuojant su I., nepamena (b. l. 17);

- liudytojo R. L. parodymais, kuriuose užfiksuota, kad 2017-06-22 patruliavo patrulyje automobiliu radijo šaukiniu „1710“ su 1-os kuopos 1-mo būrio vyr. patruliu R. B., kai apie 13:00 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kauno GMP budėtoja pranešė, jog paskambinusi moteris kvietė pagalbą dėl pablogėjusios sveikatos būklės po konflikto, pokalbio metu fone girdėjosi agresyvus vyro balsas. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko Rasa M. B., kuri paaiškino, kad sūnus I. B. pradėjo kelti konfliktą dėl to, kad namuose jie gyvena netvarkingai, todėl iš antro namo aukšto į kiemą išnešė ir išmetė kilimus bei prieš tai R. M. B. bandant neleisti sūnui to padaryti, bandė atimti kilimus, todėl sūnus sugriebė R. M. B. už rankų, dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas, o kartu gyvenančiai močiutei M. J. S., gim. (duomenys neskelbtini), grasino papjauti ir padaryti žmogienos šašlykus. R. M. B. minėjo, kad sūnui yra uždrausta artintis prie jos bei minėjo jog sūnus dažnai elgiasi neadekvačiai, dažnai kyla pykčio priepuoliai. Matėsi, kad kieme yra išmesti kilimai, o kambaryje matėsi apversta skalbinių džiovyklė. R. M. B. parodė kairės rankos žastą, ant kurios matėsi mėlynė. I. B. sulaikius, pastarasis apie įvyko aplinkybes nieko neaiškino. (b. l. 19);

- 2017-07-20 apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su garso įrašu. Apžiūros metu nustatyta: garso įraše girdimas moters balsas, kuri prašo iškviesti medikus dėl širdies skausmų po konflikto. Kadangi fone girdisi kaip vyriškis triukšmauja, operatorė teiraujasi ar namuose saugu. Moteris nurodo, kad namuose smurtaujama, prašo iškviesti ir policiją (b. l. 24-25);

- 2017-06-22 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad ant nukentėjusios žasto užfiksuota kraujosruva ( b. l. 26-27);

- kaltinamojo I. B. apklausos protokolu, kuriame jis kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017-06-22 apie 12:30 val. būnant pas mamą R. M. B. namuose (duomenys neskelbtini), tarp jo ir mamos įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, kad virtuvėje buvo ant grindų patiestas kilimas, kurį jis norėjo išnešti į lauką išpurtyti, nes kilimas buvo labai nešvarus. Mama pamačiusi, kad vynioja kilimą, atėjo iš kito kambario ir pradėjo sakyti „ką čia darai“ bei paėmusi už kito galo kilimo, bandė jį atimti. Jis mamai pasakė „noriu išnešti išpurtyti kilimą lauke“, mama pakėlusi balso toną rėkė sakydama „palik, nieko nedaryk“. Tada jis mamai atsakė „aš vis tiek paimsiu ir išnešiu tą kilimą į lauką“, tada mama paleido kilimą ir iš kampo paėmusi šluotą, su šluotos kotu sudavė jam į dešinę kaklo pusė. Iš po suduoto smūgio šluotos kotas lūžo, o jis pajuto fizinį skausmą dėl smūgio. Tada atėmė šluotą iš mamos rankų ir numetė ant žemės, mama toliau ant jo rėkė, o jis pasilenkęs paėmė nuo grindų kilimą ir išnešė į lauką. Nešant kilimą, mama ėjo paskui ir visą laiką rėkė, o kai išėjo į lauką pradėjo rėkti „palik“, „gelbėkit žmonės“, ką dar mama rėkė jau nepamena. Tačiau iš mamos rėkimo suprato, jog ji nori kad greta gyvenantys kaimynai pamatytų kas vyksta ir kaimynai ją gelbėtų, dėl to jog išnešė kilimą į lauką, tačiau niekas iš greta gyvenančių kaimynų, nebuvo atėję. Būnant lauke prie lauko durų jis kilimą numetė ant žemės ir pasakė „nenori, daugiau nieko nedarysiu“, ir nenorėdamas, kad mama toliau ant jo rėktu, grįžo į kambarį. Mama grįžo paskui į virtuvę ir paėmusi savo mobilaus ryšio telefoną pradėjo kviesti policiją. Būdamas gretimame kambaryje išgirdo, jog mama skambina į policiją, todėl apsirengė švarius rūbus ir atsisėdęs kambaryje laukė jų atvykstant. Neilgai trukus atvykę pareigūnai jį sulaikė (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas nežymaus sveikatos sutrikdymu šeimos nariui I. B. nepasitvirtino, todėl kaltinamasis I. B. išteisintinas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas.

Ši tyčinė veika objektyviai pasireiškia kito žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir nurodė, kad 2017-06-22 nesmurtavo prieš savo mamą. Byloje nėra jokių duomenų, jog I. B. veiksmai buvo nukreipti smurtauti prieš mamą, padaryti sužalojimus ir sukelti jai fizinį skausmą Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis įvykio dieną naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, tačiau teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad tyčia sūnus jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, o kraujosruvos galėjo atsirasti tarpusavio susistumdymo metu, kuomet sūnus norėjo išnešti kilimą į lauką, o ji jam neleido. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad policijos pareigūnus kvietė ne dėl jos atžvilgiu naudojamo smurto, o dėl to, kad sūnus triukšmavo. Šias aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja M. J. S.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinimas iš esmes buvo grindžiamas nukentėjusiosios parodymais, o teismo posėdžio metu nukentėjusioji paneigė, kad kaltinamasis jos atžvilgiu tyčia naudojo fizinį smurtą, bei nesat kitiems objektyviems įrodymams, patvirtinantiems kaltinamojo kaltę, kaltinamasis I. B. išteisintinas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-544-2005, 2K-251/2008, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu I. B., kaltintą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis