- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-74-280/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04168-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- Ignalinos rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1435-732/2019 pagal ieškovės Ignalinos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui V. M. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė Ignalinos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. M. 9 332,24 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už 2013-2017 metų mokestinius laikotarpius ir 559,93 Eur šio mokesčio delspinigius.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas nemoka į ieškovo biudžetą valstybinės žemės nuomos mokesčio, kurį turi mokėti pagal 2004-09-22 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N-45/04-036, 1 ir 2 punktus. Nuomos mokesčio dydis metams yra 3 procentai žemės sklypo vertės. Atsakovui už 2013-2017 metų mokestinius laikotarpius buvo paskaičiuota 9 332,24 Eur ir 559,93 Eur delspinigių žemės nuomos mokesčio nepriemoka. Šio mokesčio atsakovas nesumokėjo, todėl jam paskaičiuoti delspinigiai pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymais nustatomą delspinigių dydį – 0,03 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019-03-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. M. 9332,24 Eur valstybės žemės nuomos mokesčio. Kitoje dalyje ieškinio netenkino.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas V. M. 2004-09-22 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N-45/04-0363 (toliau – ir Sutartis) iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Utenos apskrities viršininko įgalioto asmens, penkiasdešimties metų laikotarpiui (iki 2054-08-30) išsinuomojo 2,1736 ha ploto žemės sklypo dalį 2,2063 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)(Sutarties 1, 2, 3 punktai). Sutarties šalys susitarė, kad išnuomojamojo žemės sklypo indeksuota vertė – 36 260,14 Eur (125 199,00 Eur); žemės nuomos mokesčio dydis metams – 3 proc. žemės sklypo vertės; žemės nuomos mokestis turi būti sumokėtas iki einamųjų metų lapkričio 15 d. (Sutarties 9, 10, 11 punktai).
5. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimo“ 7 punktą, valstybinės žemės sklypų naudotojai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Atsižvelgiant į tai, ieškovas Ignalinos rajono savivaldybės administracija atsakovui V. M. už išnuomotą žemės sklypą už 2013-2017 metų mokestinius laikotarpius priskaičiavo iš viso 9 332,24 Eur žemės nuomos mokesčio pagal kiekvienais metais atsakovui pateiktas žemės nuomos mokesčio deklaracijas: už 2013 metus – 2 020,12 Eur (6 975,06 Lt); už 2014 metus – 1 840,36 Eur (6 354,39 Lt); už 2015 metus – 1 840,35 Eur; už 2016 metus – 1 840,35 Eur; už 2017 metus – 1 791,06 Eur.
6. Byloje nėra ginčo dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo, kuris yra 3 proc. žemės sklypo vertės dydžio ir kuris nustatytas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2003-03-25 sprendimu Nr. T-389 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“. Tarp šalių kilęs ginčas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo.
7. Teismas konstatavo, kad valstybė sudarė sutartį su atsakovu dėl žemės nuomos pagal tuo metu galiojančius norminius aktus ilgam laiko tarpui (50 metų),bet ne už fiksuotą nuomos mokestį, o atsižvelgdama į galimus ateityje pakeitimus dėl nuomos mokesčio skaičiavimo, (sutarties 15 p.). Žemės sklypo indeksuota vertė ir žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra apskaičiuotos pagal skirtingas metodikas, todėl verčių padidėjimo prasme viena vertė su kita nėra lygintinos. Nuomos sutartyje šalys nustatė indeksuotą tai dienai sklypo vertę - 125199 Lt (36265,34 Eur)(sutarties 9 p.).
8. Atsakovas niekada nuo 2009 metų nemokėjo sutartyje tai dienai nustatyto mokesčio. Tokį atsakovo elgesį teismas pripažino nesąžiningu, todėl negali būti teismo ginamas pilnoje apimtyje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.5 straipsnis).
9. Sutarties 15 punkte nurodyta, kad „įstatymų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai ir kitiems reikalavimams, šios sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais.“ Teismas sprendė, kad šios sutarties punktas paneigia atsakovo atstovo argumentą, kad šalys privalo vadovautis Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 punkto nuostata.
10. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje buvo nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, o tokio sklypo nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Įstatyminė nuostata, kad nuomos sutartyse turi būti numatoma nuomotojo teisė, bet ne pareiga perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis sutarties sudarymo metu dar negaliojo ir tokia sąlyga nėra ieškovo pasirašytoje Valstybinės žemės nuomos sutartyje ir ji ar jos sąlygos nepakeistos/nepapildytos.
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1442 patvirtinus naujas naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisykles, šių taisyklių 38 punkte buvo nustatyti nauji reikalavimai valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygoms. Atsižvelgęs į tą aplinkybę, kad pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos buvo įtvirtintos jau po šioje byloje nagrinėjamos nuomos sutarties sudarymo, bei į nuomos sutarties 19 punkto nuostatą, pagal kurią ši sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik bendru sutarties šalių susitarimu, teismas padarė išvadą, kad nuomotojo teisė kas tris metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę šioje sutartyje galėjo būti nustatyta tik šalių susitarimu. Poįstatyminio teisės akto nuostatos, kaip ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalies nuostata, reglamentuojančios valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygas, turi būti taikomos toms sutartims, kurios sudaromos šioms normoms įsigaliojus.
12. Šioje byloje nagrinėjama Valstybinės žemės nuomos sutartis buvo pasirašyta dar iki minėtų nuostatų įsigaliojimo. Todėl tokios nuostatos galėjo būti įtvirtintos tik šalių susitarimu per sutarties sąlygų pakeitimą (CK 1.7 straipsnio 2 dalis 6.157 straipsnio 2 dalis, Sutarties 19 punktas). Šios sutarties nuomotojas, kaip valstybinės žemės nuomotojas, pagal minėtų teisės aktų nuostatas įgijo teisę, bet ne pareigą perskaičiuoti išnuomoto žemės sklypo vertę apie tai suderinęs su nuomininku.
13. Byloje nustatyta, kad tokio paskaičiavimo nuomotojas neatliko, sutartis išliko nepakeista. Taip pat nėra galimas savavališkas žemės sklypo vertės perskaičiavimas kas trejus metus, kadangi tokia nuomotojo teisė nėra sutartyje numatyta.
14. Šalys sutartyje numatė mokesčio sumokėjimo terminą iki lapkričio 15 d. kasmet (11 p.).Esant šiai punkto nuostatai, teismas padarė išvadą, kad atsakovui turi būti aišku, kad skaičiavimas pagal rinkos vertę kiekvienais metais yra susijęs su buvusiais ir esamais žemės sklypo vertės perskaičiavimo pakeitimais ginčo šalių termino (2013-2017 metų) laikotarpiu, kas yra numatyta sutartyje. Teismas nustatė, kad savivaldybė, kaip mokesčio už žemę rinkėjas ir mokesčio skaičiuotojas kiekvienais metais nuo 2013 metų gaudavo duomenis apie sklypo rinkos vertę išnuomotos žemės dydžio vertę, o ne viso sklypo dydžiui, todėl atsakovo argumentus dėl netinkamo apskaičiavimo, atmetė ir priteisė iš atsakovo 9 332,24 Eur žemės nuomos mokesčio už 2013-2017 metų laikotarpį.
15. Ieškovės reikalavimą priteisti 559,93 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo kiekvienų metų žemės nuomos mokesčio už 200 dienų laikotarpį, t.y. už 2013 m. – 121,21 Eur delspinigių, už 2014 m. – 110,42 Eur delspinigių, už 2015 m. – 110,42 Eur delspinigių, už 2016 m. – 110,42 Eur delspinigių, už 2017 m. – 107,46 Eur delspinigių, atmetė kaip nepagrįstą. Konstatavo, kad šalys sutartyje buvo numačiusios, kad esant savivaldybės sprendimams dėl mokesčių pakeitimo jie šalims tampa privalomi. Pagal ginčo sutartį nuomos mokesčiai ir jų apskaičiavimo tvarka yra susijusi su ginčo sklypo savivaldybės sprendimais. Atsakovas neįrodė, kad tokio savivaldybės sprendimo nebuvo. Šioje byloje nesant šalių susitarimo, kad delspinigiai skaičiuojami iki visiško sutarties įvykdymo, todėl praėjus 180 dienų nuo delspinigių reikalavimo atsiradimo dienos, laikė, kad ieškovė praleido ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo terminą, todėl iš atsakovo jų nepriteisė (CK 1.125 straipsnio 5 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
16. Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-03-12 sprendimą dalyje, kuria tenkintas ieškinys priteisti 9332,24 Eur valstybės žemės nuomos mokesčio ir priteisti ieškovei 5358,10 Eur valstybės žemės nuomos mokesčio iš atsakovo. Iš ieškovės priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė aplinkybę, kad atsakovas niekada nuo 2009 metų pagal bylos duomenis ir paties nemokėjo Sutartyje tai dienai nustatyto žemės nuomos mokesčio, ir tai pripažino nesąžiningu atsakovo elgesiu.
18. Atsakovas iki 2009 metų mokėjo žemės nuomos mokesčius, tačiau pasikeitus žemės nuomos apskaičiavimo tvarkai ir ieškovei pradėjus administruoti žemės nuomos mokesčius atsakovas nemokėjo ieškovės paskaičiuoto dydžio žemės nuomos mokesčio. Atsakovas nesutiko su paskaičiuotu žemės nuomos mokesčio dydžiu ir laikė, kad bet koks jo dalinis mokėjimas reikštų paskaičiuoto mokesčio dydžio pripažinimą. Be to, valstybinės žemės sklype yra atsakovui priklausantys nuosavybės teise pastatai, todėl teismo argumentai, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai naudodamasis žemės sklypu ir nenutraukdamas Sutarties yra visiškai nepagrįsti.
19. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 “Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius” 1.3. punkte nurodyta, kad nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“.
20. LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.8. punktas nustato, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų (išskyrus atvejus, kai išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai) ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius.
21. Šio ginčo atveju atsakovas sudarė Sutartį dar iki 2009 metų, todėl ieškovė neturėjo jokio tam teisinio pagrindo kiekvienais metais žemės nuomos mokestį perskaičiuoti nuo išnuomotos žemės vertės, apskaičiuotos tais metais pagal žemės verčių žemėlapius, nes minėtos teisės akto nuostatos taikomos žemės sklypams išnuomojamiems (ne išnuomotiems) nuo 2009 metų.
22. Teigia, kad pagal šiuo metu galiojančios Sutarties nuostatas kiekvienais metais žemės nuomos mokestis atsakovui turėjo būti skaičiuojamas įvertinus tai, kad nuomojamo žemės sklypo vertė nepasikeitė nuo Sutarties sudarymo, nes ji nebuvo nuomotojo perskaičiuota ir indeksuota. Sklypo vertė yra 125199 Lt (36260,14 Eur). Kadangi atsakovas nuomoja ne visą žemės sklypo plotą todėl žemės mokestis turėjo būti skaičiuojamas nuo proporcingai jo nuomojamo valstybinės žemės sklypo ploto vertės, kuris yra 35720,94 Eur. Todėl atsakovas mano, kad nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2013 m iki 2017 m. turėjo būti 5358,10 Eur (35720,94 Eur x 3 proc. x 5 metai). Pažymi, kad teismas nurodė, kad nėra galimas savavališkas žemės sklypo vertės perskaičiavimas kas trejus metus, kadangi tokia nuomotojo teisė nėra sutartyje numatyta.
23. Nurodo, kad teismas nepagrįstai perkėlė ieškovės pareigą įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą nurodydamas, kad atsakovas savo argumentų dėl netinkamo apskaičiavimo nepagrindė matematiškai ir nepagrįstai juos atmetė.
Atsiliepimas
24. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad iš ieškovės teismui pateiktų 2013 - 2017 metų žemės nuomos mokesčio deklaracijų matyti, kad ieškovė paskaičiavo atsakovui valstybinės žemės nuomos mokestį už 2013 metus nuo 232502 Lt vidutinės rinkos 2.1736 ha ploto žemės sklypo vertės, už 2014 metus nuo 211813 Lt, už 2015 metus nuo 61345 Eur, už 2016 metus 61345 Eur už 2017 metus nuo 59702 Eur. Tuo tarpu iš 2019-02-08 VĮ Registrų centro Utenos filialo parengtos pažymos apie atsakovo nuomojamo žemės sklypo vidutines rinkos vertes, kurioje nurodytos vidutinės rinkos vertės viso žemės sklypo ploto, t.y. 2,2063 ha ploto, yra nurodytos mažesnės žemės sklypo vidutinės rinkos vertė nei už ieškovės teismui pateiktose 2013 - 2017 metų žemės nuomos mokesčio deklaracijose nurodomas vidutines rinkos vertes. Tai jo manymu, akivaizdžiai parodo, kad ieškovės pateikti skaičiavimai teismui dėl prašymo priteisti žemės nuomos mokesčio dydį yra nepagrįsti ir neteisingi. Pažymi, kad ieškovės atstovės teisme negalėjo teismui pagrįsti žemės nuomos mokesčio matematiniais paskaičiavimais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priteisto valstybino žemės mokesčio keistinas kaip nepagrįstas.
25. Ieškovė Ignalinos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
26. Nurodo, kad Valstybė, atstovaujama Utenos apskrities viršininko V. C.-pagal Utenos apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. įgaliojimą Nr. 1262, 2004 m. rugsėjo 22 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N-45/04-0363 su atsakovu dėl žemės nuomos pagal tuo metu galiojusius norminius teisės aktus ilgam terminui (50 metų) ne už fiksuotą nuomos mokestį, o atsižvelgiant į galimus ateityje pakeitimus dėl nuomos mokesčio skaičiavimo. Vidutinė rinkos vertė kinta, o sutartyje nenurodyta, kad žemės nuomos mokestis bus visada skaičiuojamas nuo tos pačios vertės.
27. Atsakovas niekada nuo 2009 metų nesilaikė 2004-09-22 sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N-45/04-0363 sąlygų, nemokėjo sutartyje nustatyto žemės nuomos mokesčio. Atsakovui už 2009-2012 metus teismo tvarka buvo priteista 20850,74 Lt (6038,79 Eur) už valstybinės žemės nuomą ir 1455,92 Lt (421,66 Eur) delspinigių, tačiau iki šios dienos jos nėra išieškotos. Toks atsakovo elgesys rodo, kad jis naudojasi jam suteiktomis teisėmis savo naudai ir tos naudos vaisiais pasinaudodamas nevykdo pareigos mokėti mokesčio už valstybinės žemės nuomą, kai realiai neginčydamas savo pareigos arba negalėdamas vykdyti jos, nesikreipia į valstybei atstovaujančią instituciją - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrių, kad teisės aktų nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai ir kitiems reikalavimams, būtų pakeista valstybinės žemės nuomos sutartis. Nors ieškovė 2014-12-30 raštu Nr. V10-483 nurodė, kad dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ar nutraukimo atsakovas turi teisę kreiptis į valstybei atstovaujančią instituciją - Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.
28. 2009 m. gegužės 15 d. ieškovė su VĮ Registrų centru sudarė duomenų teikimo sutartį Nr. R4-122/M-13/09, pagal kurią ji gauna Nekilnojamojo turto registro duomenis apie valstybinės žemės sklypus ir jų naudotojus, tarp jų ir apie išnuomotų valstybinės žemės sklypų vidutines rinkos vertes. Pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis, ieškovė apskaičiuoja žemės nuomos mokestį. Už teisingą duomenų pateikimą atsakingas duomenų teikėjas, t. y. VĮ Registrų centras. Ieškovė netikrina pateiktų duomenų teisingumo ir negali pasakyti, kodėl VĮ Registrų centras atsakovui pateikė kitokias vertes. Pagal VĮ Registrų centro su MASIS projektuotoju UAB „Algoritmų sistemos“ parengtus susistemintus ir suformuotus duomenis atsakovo skola už 2013 m. - 2 020, 12 Eur, (6 975,06 Lt); 2014 m. - 1 840,36 Eur, (6 354,39 Lt); 2015 m. - 1 840,35 Eur, 2016 -1 840,35 Eur, 2017- 1 791,06 Eur.
29. Ieškovė už išnuomotą žemės sklypą atsakovui V. M. už 2013- 2017 metų mokestinius laikotarpius priskaičiavo iš viso 9 332,24 Eur žemės nuomos mokesčio pagal kiekvienais metais atsakovui pateiktas žemės nuomos mokesčio deklaracijas. Žemės nuomos mokesčio suma skaičiuojama už 2,1736 ha, o ne už visą sklypą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija konstatuoja:
30. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
32. Byloje kilo ginčas dėl išnuomoto žemės sklypo vertės, nuo kurios skaičiuotinas valstybinės žemės nuomos mokestis.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. 2004-09-22 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N-45/04-0363 (toliau – ir Sutartis) iš Lietuvos Respublikos, atstovautos Utenos apskrities viršininko įgalioto asmens, penkiasdešimties metų laikotarpiui (iki 2054-08-30) išsinuomojo 2,1736 ha ploto žemės sklypo dalį iš 2,2063 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)(Sutarties 1, 2, 3 punktai). Sutarties šalys susitarė, kad išnuomojamojo žemės sklypo indeksuota vertė – 36 260,14 Eur (125 199,00 Eur); žemės nuomos mokesčio dydis metams – 3 proc. žemės sklypo vertės; žemės nuomos mokestis turi būti sumokėtas iki einamųjų metų lapkričio 15 d. (Sutarties 9, 10, 11 punktai).
34. Atsakovas nuomojasi valstybinę žemę, todėl jam kilo pareiga sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą žemės nuomos mokestį (CK 6.551 , 6.552 straipsniai, Žemės įstatymo 9 straipsnis). Dėl to ginčo tarp šalių nėra, bet atsakovas žemės nuomos mokesčio visai nemoka.
35. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (akto redakcija galiojanti nuo 2011-01-01) 1.4 punkte nurodyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas (Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.5 punktas).
36. Vadovaujantis Ignalinos rajono savivaldybės 2014-05-29 sprendimo Nr. T-69 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2003-09-18 sprendimu Nr. T-86 „Dėl žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“, 12 punktu, žemės nuomos mokestis už valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, sklypus apskaičiuojamas metams, žemės sklypo (jo dalies) vidutinę rinkos dalį padauginus iš mokesčio tarifo (3 proc.). Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2003-03-25 sprendimu Nr. T-389 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“, 1.2 papunkčiu nustatytas žemės mokesčio tarifas yra 3 procentai, toks tarifas nurodytas ir šalių Sutartyje.
37. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.10. punktą Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys, kurių reikia valstybinės žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti, pateikiami valstybinės žemės nuomotojams, nurodytiems Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 ir Kadastro duomenų, kurių reikia nekilnojamojo turto mokesčiams apskaičiuoti ir kitiems tikslams, rengimo, teikimo ir atsiskaitymo už juos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1373, nustatyta tvarka.
38. Ieškovė 2009-05-15 su VĮ „Registrų centras“ sudarė duomenų teikimo sutartį Nr. R4-122/M-13/09, pagal kurią ji gauna nekilnojamojo turto registro duomenis apie valstybės žemės sklypus ir jų naudotojus, taip pat apie išnuomotų valstybinės žemės sklypų vidutines rinkos vertes. Pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktus duomenis apie nuomojamo sklypo vidutinę rinkos vertę atsakovo skola už 2013 m. -2020,12 Eur, 2014 -2016 m. -1840,36 Eur, 2017 m. - 1791,06 Eur. Už šiuos laikotarpius ieškovė atsakovui yra pateikusi žemės nuomos mokesčio deklaracijas.
39. Atsakovas nesutinka su nustatytomis žemės sklypų vidutinėmis mokestinėmis vertėmis ir teigia, kad žemės vertė nesikeitė nuo sutarties sudarymo, todėl nuo indeksuotos žemės vertės, nurodytos Sutartyje, turėtų būti skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Su tokiais argumentais negalima sutikti.
40. Žemės ir statinių mokestines vertes nustato Registrų centras. Žemės indeksuota vertė yra apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Žemės sklypų indeksuotos vertės nėra susietos su nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimais, ir jeigu nėra tikslinami žemės sklypo kadastriniai rodikliai, jos nesikeičia.
41. Žemės sklypo mokestinė vertė yra žemės sklypo vidutinė rinkos vertė mokesčiams. Vidutinės rinkos vertė apskaičiuojama vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymu ir Masinio žemės vertinimo taisyklėmis. Žemės vidutinė rinkos vertė mokesčiams nustatoma taikant masinį žemės vertinimą (pagal vėliausius masinio žemės vertinimo dokumentus). Žemės mokestinė vertė mokesčių tikslais yra fiksuojama 5 metų laikotarpiui, todėl žemės sklypo vidutinė rinkos vertė mokesčiams ne visada sutampa su to sklypo vidutine rinkos verte kitiems tikslams (Žemės mokesčio įstatymo 9 straipsnis).
42. 2013–2017 metams žemės sklypų vidutinės rinkos vertės apskaičiuojamos pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012-12-21 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-522 „Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų tvirtinimo“ patvirtintus savivaldybių teritorijų žemės verčių zonų žemėlapius.
43. Taigi žemės mokestinė vertė skaičiuojama pagal žemės sklypo vidutinę vertę, tai nurodyta ir Sutarties 10 punkte, todėl apelianto teiginiai, kad ne nuo žemės sklypo vidutinės vertės, o nuo indeksuotos žemės vertės turi būti skaičiuojami mokesčiai, nepagrįsti. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai rėmėsi oficialiais Registrų centro duomenimis, kurie yra nenuginčyti, todėl preziumuojama, kad yra teisingi (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, CK 4.262 straipsnis) ir jų pagrindu suformavo atsakovui žemės mokesčio deklaracijas.
44. Sutarties 15 punktu šalys susitarė, kad įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai ir kitiems reikalavimams, šios sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 12 punkte įtvirtinta nuostata, kad nuomos sutartyse turi būti numatoma nuomotojo teisė, perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Šiai dienai Sutartis nėra pakeista, yra galiojanti, todėl pagal šalių sudarytą Sutartį bei įstatymą, vadovaujantis Sutarties 15 punktu nuomotojas yra įgijęs teisę kas 3 metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
45. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pagal šalių Sutarties 19 punktą Sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik šalių susitarimu, todėl pirmosios instancijos teismas išvadą, kad nuomotojo teisė kas tris metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, galėjo būti nustatyta tik šalių susitarimu, vertina kaip neatitinkančią bylos duomenų ir šį motyvą pašalina iš nutarties.
46. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė apie turėtas bylinėjimosi išlaidas informacijos nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
48. Teismas abejoja teismo išvada nepriteisti delspinigių už nemokėtą žemės nuomos mokesčio dalį, bet šioje dalyje sprendimas neskundžiamas, o apelianto padėties teismas negali bloginti (CPK 313 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-03-12 sprendimą palikti nepakeistą.