- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- 2S-714-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13944-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-17 nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį galutinai patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ecotechna“ 9 471,09 Eur žalos atlyginimą, 10 318 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB „Ecotechna“ pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš ieškovo A. K. 5 399,9 Eur skolą už atliktus statybos darbus, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2015-12-14 teisme buvo gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą ir/ar pinigines lėšas 19 789,09 Eur sumai. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu tarėsi dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau jos pasirašyti nepavyko, kadangi atsakovas nesutiko pirmą įmoką – 1 500 Eur - sumokėti kitą dieną po taikos sutarties pasirašymo. Ieškovo teigimu, ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovo finansinė būklė yra sunki. Taip pat nuo 2015 m. rugsėjo mėn. atsakovas kiekvieną mėnesį skolingas SODRAI (skola svyruoja nuo 1 602,84 Eur iki 9,86 Eur). Todėl yra pagrindas manyti, kad, laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia atsakovą nubausti už tai, kad jis nesutiko pasirašyti taikos sutarties kitomis nei buvo sutarta sąlygomis. Pažymėjo, kad ieškovo pateikti duomenys tik patvirtina, kad atsakovas skolų neturi. Laikinosios apsaugos priemonės neturi paralyžiuoti įmonės veiklos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-17 nutartimi ieškovo A. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog iš atsakovo nebūtų galima išieškoti 19 789,09 Eur sumos. Iš paties ieškovo teismui pateikto www.rekvizitai.lt išrašo, kuriuo jis grindžia būtinumą atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, matyti, kad 2015-12-10 atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai skolingas nebuvo. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas nesutiko sudaryti taikos sutarties ieškovo pageidaujamomis sąlygomis, pagrindo spręsti, kad, laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nesudaro.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-17 nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Nurodė, kad atsakovo skola SODRAI 2015-10-16 buvo 1 602,84 Eur, 2015-10-28 – 1 303,27 Eur, 2015-11-02 - 941, 23 Eur, 2015-11-04 - 631,19 Eur. Nors prašymo padavimo dieną (2015-12-14) skolos nebuvo, tačiau nuo 2015-12-16 atsakovas SODRAI vėl buvo skolingas - 1 098,03 Eur. 2015-12-22 duomenimis skola sudarė 1 033,69 Eur. Apeliantas pažymėjo, kad atsakovas yra juridinis asmuo. Jo įsiskolinimai sisteminio pobūdžio ir ne privatiems asmenims, o socialinio draudimo biudžetui. Ieškinio suma pakankamai didelė. Taigi pirmos instancijos teismas šias aplinkybes įvertino neteisingai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015-12-17 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį, kuria netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas nuolat skolingas socialinio draudimo biudžetui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė, kuria remiasi apeliantas, byloje nesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių blogą atsakovo finansinę padėtį, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė. Pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, neišnagrinėtų bylų, iškeltų UAB „Ecotechna“ atžvilgiu, Lietuvos Respublikos teismuose, nėra, taip pat pareiškimų dėl bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo nepareikšta. Todėl nėra pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino teisėtai ir pagrįstai.
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-17 nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-17 nutartį palikti nepakeistą.