- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- TA-822-89-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00153-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Virgilijus Valančius, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- H. P.
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo padavimo terminą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-434-386/2012 tenkino pareiškėjo H. P. skundą ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1474 „Dėl Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ 2 punktą toje dalyje, kuria H. P. išbrauktas iš Pagrynių kadastro vietovėje patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (skundas išsiųstas paštu 2012 m. rugpjūčio 8 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatęs, kad skundą padavė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas A. P., veikiantis pagal 2012 m. kovo 29 d. įgaliojimą Nr. IĮ-(1.9)-170, kuriame nėra specialiai aptarta jo teisė atsakovo vardu apskųsti teismo sprendimą, konstatavo, kad apeliacinis skundas paduotas atitinkamų įgaliojimų neturinčio atstovo, todėl atsisakė priimti apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p., ABTĮ 134 str. 3 d. 3 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi atmėtė atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.
II.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 29 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimo, prašydamas atnaujinti terminą šiam apeliaciniam skundui paduoti ir skundžiamą sprendimą panaikinti.
Nurodo, kad sąžiningai klydo, manydamas, jog suteikė savo atstovui įgaliojimus apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka. Atstovo ir atstovaujamojo pozicijos dėl atsakovo atžvilgiu nepalankaus teismo sprendimo niekada nesiskyrė. Atstovas, veikdamas pagal jam suteiktą įgaliojimą, apeliacinį skundą padavė laiku, tačiau teismas nustatė, kad tokia teisė specialiai nėra aptarta įgaliojime. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį, kuria atmestas jo atskirasis skundas dėl teismo nutarties atsisakyti priimti apeliacinį skundą, atsakovas gavo 2012 m. spalio 17 d. Pažymi, kad savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, siekė įgyvendinti savo teisę į sprendimo peržiūrėjimą apeliacine tvarka, todėl prašo atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimo. Akcentuoja, kad minėto sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka yra ypač svarbus tam, kad būtų suformuota teismo praktika dėl žemės sklypų, esančių saugomose teritorijose, pripažinimo įsiterpusiais ar neįsiterpusiais, nes atsakovas, kaip žemės reformos vykdytojas nuolat susiduria su tokių aplinkybių taikymu. Žemės projektų rengimas saugomose teritorijose gali pažeisti tiek viešą, tiek privatų interesą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Prašymas tenkintinas. Terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujintinas. Apeliacinis skundas priimtinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis nustato, jog apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paskelbtas 2012 m. liepos 27 d., todėl apeliacinis skundas turėjo būti paduotas iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. Atsakovas pakartotinį apeliacinį skundą teismui išsiuntė 2012 m. spalio 25 d., t. y. praleidęs ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo teismui terminą.
ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA442-81/2011).
Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).
Taip pat teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kai bylos šalimi yra valstybės institucija, jai keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai (2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA525-72/2011).
Atsakovas savo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti grindžia tuo, kad pirmą kartą paduodamas apeliacinį skundą jis sąžiningai klydo dėl savo atstovui suteiktų įgaliojimų apimties, savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, nepriimtą apeliacinį skundą buvo pateikęs laiku. Taip pat atkreipia dėmesį į sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka reikšmę teismų praktikos formavimui.
Kaip matyti iš pirmojo apeliacinio skundo turinio, jis buvo pasirašytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovo A. P., veikiančio pagal 2012 m. kovo 29 d. įgaliojimą Nr. IĮ-(1.9)-170, kuriame ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta teisė apskųsti teismo sprendimo ar nutartį įgaliojime specialiai nebuvo aptarta, kaip to reikalauja ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalys. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į šio teismo formuojamą praktiką, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įgaliojimas Nr. 1Į-(1.9)-170 nesuteikė šios tarnybos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui teisės apskųsti teismo sprendimą ar nutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliacinį skundą kaip pateiktą asmens, neturinčio teisės jį paduoti (ABTĮ 134 str. 3 d. 3 p.).
Šioje konkrečioje situacijoje, spręsdamas dėl atsakovo prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas nuosekliai siekė įgyvendinti savo teisę į sprendimo peržiūrėjimą apeliacine tvarka, pirmą kartą apeliacinį skundą buvo pateikęs nepraleidęs nustatyto termino, tačiau klydo dėl savo atstovui suteiktų įgaliojimų apimties.
Nagrinėdamas atsakovo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą, Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata, kad atstovo įgaliojime turi būti atskirai aptarta apskųsti teismo sprendimą ar nutartį, siekiama apsaugoti pareiškėją, kurio vardu veikia atstovas, nes atitinkamais atvejais teisę apskųsti teismo sprendimą ar nutartį turinčio asmens ir jo atstovo pozicijos dėl būtinybės skųsti teismo sprendimą ar nutartį gali skirtis.
Šiuo atveju atsakovas yra valstybės institucija, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atstovo ir atstovaujamojo pozicijos dėl pasinaudojimo apeliacijos teise skirtumą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius iš pat pradžių siekė pasinaudoti teise apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o teikdamas 2012 m. kovo 29 d. įgaliojimą Nr. 1Į-(1.9)-170 klydo dėl savo atstovui suteikiamų įgaliojimų apimties. Tą patvirtina ir atsakovo paduoto atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti jo apeliacinį skundą argumentai.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes, atsakovo siekį apskųsti teismo sprendimą, taip pat tai, kad gavus nutartį, kuria atmestas jo atskirasis skundas, atsakovas operatyviai padavė apeliacinį skundą su prašymu atnaujinti terminą, taip pat atsižvelgusi į tai, kad duomenų, jog atsakovas tokiu būdu siektų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, byloje nėra, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą tenkintinas, terminas atnaujintinas, o atsakovo apeliacinis skundas priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka, nes jis iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus.
ABTĮ 39 straipsnio 2 dalis nustato, kad už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 50 Lt žyminis mokestis. Tačiau ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog žyminiu mokesčiu neapmokestinami proceso šalių apeliaciniai skundai dėl administracinių teismų sprendimų dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų skundų. Pagal šio straipsnio 2 dalį žyminiu mokesčiu neapmokestinami viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. Ginčo dalyku byloje buvo Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1474 „Dėl Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ 2 punktas, kuriuo pareiškėjas išbrauktas iš Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. Ž17-711 patvirtinto pretendentų gauti žemę sąrašo. Šį įsakymą institucija buvo priėmusi vykdydama jai priskirtas funkcijas, todėl apeliacinis skundas byloje dėl šio įsakymo dalies panaikinimo tiesiogiai susijęs su institucijos atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis, dėl šios priežasties žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 135 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą tenkinti ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimo paduoti.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą priimti.
Išsiųsti proceso dalyviams atsakovo skundo nuorašus bei informuoti, kad jie per keturiolika dienų privalo pateikti teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą.
Nutartis neskundžiama.