- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-27
- Bylos Nr.
- I-434-386/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- H.P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Egidijus Vilkys
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Remigijaus Armino, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui H.P., jo atstovui advokatui Egidijui Vilkiui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Andrej Pavlovskij, 2012 m. liepos 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H.P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2011-12-13 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1474 dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas H.P. skundu (b.l. 6-7) kreipėsi į teismą, prašydamas:
1. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 17VĮ-(14.17.2) - 1474 „Dėl Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone" dalyje (2 punktas), kuriuo jis išbrauktas iš Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.Žl 7-711 patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo, paliekant jį pretendentų sąrašuose;
2. pripažinti valstybinės žemės sklypą Nr.28, esantį (duomenys neskelbtini) įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų;
3. įpareigoti atsakovą netrukdyti šį žemės sklypą privatizuoti.
Žemesnės instancijos teismas
2012 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (b.l. 3-5) atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl pripažinimo, jog minėtas valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir įpareigojimo atsakovą netrukdyti privatizuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o kitoje dalyje skundas priimtas.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, jog 2012 m. sausio 4 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus pranešimą, kuriuo jis informuotas apie 2011 m. gruodžio 13 d. priimtą įsakymą Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1474 „Dėl Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“. Pažymi, jog minėtu įsakymu jis yra išbrauktas iš patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašų ir atsisakoma jam parduoti norimą žemės sklypą - 3,70 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypą Nr. 28, esantį (duomenys neskelbtini) Akcentuoja, jog skundžiamas įsakymas grindžiamas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 6 dalimi, kuri nustato, jog valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose tarp privačių žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 ha žemės plotai privačion nuosavybėn parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams <..>, t.y. atsakovo nuomone, jo pageidaujamas įsigyti žemės sklypas nėra laikytinas įsiterpusiu į žemės ūkio naudmenas, nes ribojasi ne tik su kitiems asmenims priklausančiais žemės sklypais, bet ir (duomenys neskelbtini) kaimo bendro naudojimo keliu – (duomenys neskelbtini) gatve. Pažymi, jog 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1474 apskundė ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau 2012 m. balandžio 2 d. gavo atsakymą, jog įsakymas yra pagrįstas ir nėra pagrindo jį naikinti.
Nesutinka su skundžiamu įsakymu, kadangi jo priedo 2 punkte neteisingai nurodyta, jog jis atsisako pretenduoti į prašomą pirkti žemės sklypą. Pabrėžia, jog 2005 metais parašė prašymą žemės sklypo Nr. 28 išsipirkimui, yra atlikęs reikiamas procedūras, pateikęs dokumentus, o jokio atsisakymo jis nerašė. Akcentuoja, jog nėra daugiau pretendentų pirkti šį žemės sklypą. Mano, jog sklypas Nr. 28 negali būti laikomas neįsiterpusiu tarp privačių žemės valdų, nes tik per jo turimą žemės sklypą galima patekti į ginčo sklypą, o (duomenys neskelbtini) gatvė negali būti kliūtis sklypo išpirkimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas prašo atmesti pareiškėjo skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepime (b.l. 20-21) nurodyta, jog pareiškėjas 2004 m. balandžio 9 d. pateikė prašymą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui, kuriuo prašė pirkti 5 ha valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), besiribojantį su pareiškėjo nuosavybės teise priklausančiu namų valdos žemės sklypu. 2010 m. birželio 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-3220-(1.3) patvirtintas asmenų, pageidaujančių gauti žemę Pagrynių kadastro vietovėje, Šilutės rajone, sąrašas. Pažymi, jog rengiant Pagrynių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, 2011 m. birželio 13 d. įvyko pageidaujančių pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypus asmenų susirinkimas, kurio metu buvo svarstomas ir pareiškėjo prašymas dėl valstybinės žemės įsigijimo. Pabrėžia, jog pareiškėjas pageidavo rinktis tik žemės 3,7 ha žemės sklypą, plane pažymėtą LVŽ-28, esantį (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant tokį prašymą, projekto autorius nusprendė šiuo klausimu kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, nes pageidaujamas išpirkti žemės sklypas patenka į saugomą teritoriją. 2011 m. liepos 22 d. raštu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pripažino, kad pareiškėjo pageidaujamas privatizuoti 3,7 ha ploto valstybinis žemės sklypas Nr. 28, esantis Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, nėra laikytinas įsiterpusiu į žemės ūkio naudmenas žemės sklypu, nes ribojasi ne tik su privačios žemės sklypais, bet ir bendro naudojimo keliu. Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pageidaujamas žemės sklypas negalėjo būti parduotas, nes pagal teisės aktus nelaikomas įsiterpusiu sklypu. Pareiškėjas nepasirinko kitų laisvų žemės sklypų, jis pagrįstai buvo išbrauktas iš pretendentų gauti žemę sąrašo, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pareiškėjo skundas teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi priimtoje dalyje tenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1474 „Dėl Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ 2 punkto, kuriuo pareiškėjas H.P. išbrauktas iš Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 4-3220-(1.3) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. Ž17-71 patvirtintų pretendentų gauti žemę pagal pridedamą priedą sąrašo (b.l. 9-10), teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas ginčija įsakymą toje dalyje, kuria jis išbrauktas iš Pagrynių kadastro vietovėje patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo (sąraše nurodyta priežastis – atsisakė, Nr. 20) ir prašo jį palikti pretendentų gauti žemę sąraše.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau – ir Žemės reformos įstatymas), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas), Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (toliau – ir Taisyklės), 1999 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau – ir Metodika).
Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.
Pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalį valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tik namų valdų, asmeninio ūkio ir sodininkų bendrijų žemės sklypai bei tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 ha žemės plotai. Šie žemės plotai gali būti parduodami gretimų žemės sklypų savininkams, nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos eilės.
Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama žemė neparduodama, išskyrus namų valdų, asmeninio ūkio ir sodininkų bendrijų žemę bei iki 5 ha ploto sklypus, įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas ir esančius tarp privačios žemės valdų.
Analogiškas reglamentavimas numatytas ir Taisyklių 5 punkte, kuris nustato, jog valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose tarp privačių žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 hektarų žemės sklypai privačion nuosavybėn parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams. Jeigu keli gretimų žemės sklypų savininkai pageidauja pirkti šį žemės sklypą, žemės sklypas parduodamas jį nuomojančiam asmeniui, kuris atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės sklypas parduodamas gretimų žemės sklypų savininkams uždarojo aukciono būdu.
Iš aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog pagrindinės sąlygos be aukciono privačion nuosavybėn valstybiniame parke ar valstybinių draustinių teritorijose įsigyti ne didesnius kaip 5 ha žemės ūkio paskirties plotus yra: 1) žemės sklypas turi būti įsiterpęs tarp privačios žemės sklypų; 2) žemės sklypai parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams.
Dėl įsiterpusio žemės sklypo.
Byloje kilęs ginčas dėl žemės sklypo, kurį pageidauja privačios nuosavybės teise įsigyti pareiškėjas, vertinimo įsiterpimo tarp kitų privačių sklypų aspektu.
Pagal bylos medžiagą ir pareiškėjo paaiškinimus nustatyta, jog pareiškėjas 2004 m. balandžio 9 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą pirkti 5 ha valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), besiribojantį su jam nuosavybės teise priklausančiu namų valdos žemės sklypu. 2010 m. birželio 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-3220-(1.3) pareiškėjas buvo įrašytas į patvirtintą asmenų, pageidaujančių gauti žemės Pagrynių kadastro vietovėje, Šilutės rajone, sąrašą. 2010 m. gruodžio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. Ž17-71 patvirtintas pretendentų gauti žemė Pagrynių kadastro vietovėje, Šilutės rajone, sąrašas, tačiau byloje skundžiamo įsakymo 2 punktu pareiškėjas išbrauktas iš minėto sąrašo.
Pareiškėjas pageidauja pirkti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Pagrynių kadastro vietovės plano ištraukoje (b.l. 29), pažymėtą Nr. LVŽ-28, 3.8 ha ploto. (duomenys neskelbtini) kaimo kraštovaizdžio draustinis patenka į Nemuno deltos regioninį parką, kurio ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1312 „Dėl Nemuno deltos regioninio parko ir zonų ribų patvirtinimo“. Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Pagrynių kadastro vietovėje nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštyje, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 4-2742-(1.3) (b.l. 30-31), nurodyta, jog žemės sklypas Nr. LVŽ-28, yra 3,7 ha ploto, iš jų 2,5 ha ploto yra žemės ūkio naudmenų saugomoje teritorijoje. Iš Pagrynių kadastro vietovės plano ištraukos matyti, jog šiaurinėje pusėje valstybinės žemės sklypas ribojasi su L.Ž. žemės sklypu (1,77 ha), rytinėje – su G.P. (15,10 ha) ir V.B. (9 ha) žemės sklypais, pietinėje – su Z.R. (4,9 ha) žemės sklypu ir vakarinėje su pareiškėjo H.P. (0,25 ha ploto) namų valda. Atsakovo atstovas nurodo, jog ginčo žemės sklypas ribojasi su vietinės reikmės keliu – (duomenys neskelbtini) gatve. Vadinasi pageidaujamas pirkti žemės sklypas atitinka vieną iš sąlygų – jį pageidauja pirkti gretimos žemės sklypo savininkas, tačiau atsakovo nuomone, neatitinka sąlygos – būti įsiterpusiam tarp privačios žemės sklypų. Tokia pozicija išdėstyta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 22 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-1793 (b.l. 33) bei 2012 m. balandžio 2 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-586 (b.l. 11-13), pareiškėjui skundžiamą įsakymą apskundus privalomai ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija pažymi, jog aukščiau paminėti teisės aktai neapibrėžia sąvokos „įsiterpęs sklypas“. Pagal 1999 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatas, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-34/2011 konstatavo, jog nustatant, ar valstybinės žemės plotas yra įterptinis, kiekvienu konkrečiu atveju vertinama, kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis gali funkcionuoti kaip atskiras sklypas, ar žemės plotą, kuriame negalima suformuoti naujo žemės sklypo, galima prijungti prie valstybinės žemės. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje taikant teisės analogiją remiasi aukščiau išdėstytomis nuostatomis, aiškinant ginčo žemės sklypo įsiterpimo aspektą. Pažymėtina, jog pareiškėjo pageidaujamas pirkti valstybinės žemės sklypas Nr. LVŽ-28 yra 3,7 ha ploto ir Pagrynių kadastro vietovės plano ištraukoje nepažymėta, jog ribojasi su valstybiniu žemės sklypu. Atsakovo atstovas argumentuoja, jog vakarinėje žemės sklypo pusėje yra (duomenys neskelbtini) gatvė, todėl ginčo žemės sklypas nelaikytinas įsiterpusiu tarp privačios nuosavybės žemės sklypų. Pagal Metodikos 20.3 punktą kadastro vietovės žemėtvarkos projektą rengiantis autorius atlieka parengiamuosius darbus, tarp kurių vienas iš pirmųjų - patikrina, ar prie visų anksčiau patvirtinate žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais arba yra nustatyti reikalingi kelio servitutai. Jei tokių kelių nėra suprojektuota, prieš pirmąjį pretendentų susirinkimą turi būti laisvos valstybinės žemės fondo žemėje suprojektuoti privažiuojamieji keliai prie suprojektuotų žemės sklypų ar kelio servitutai. Pagal Metodikos 55 punkto nuostatas vietinės reikšmės keliai turi būti pažymėti žemėtvarkos projekto plane ir į juos atsižvelgiama projektuojant žemės sklypus. Iš Pagrynių kadastro vietinės plano ištraukos nematyti, jog suprojektuotas kelias patekimui į privačius sklypus, nors proceso šalys pripažįsta, jog de facto į sklypus patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Teisėjų kolegijos vertinimu, (duomenys neskelbtini) gatvė neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra registruota kelių viešame registre, net nepažymėta žemėtvarkos projekte, todėl negalima daryti išvados, jog pagal byloje pateiktus įrodymus ginčo žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme – (duomenys neskelbtini) gatve. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų, nes iš vakarinės pusės jis ribojasi su M.R. (neregistruota nuosavybė) ir J.R. (0,30 ha ploto) privačiais žemės sklypais. Net ir tuo atveju, jei ir laikytume žemės sklypą besiribojančiu su (duomenys neskelbtini) gatve, jis būtų vertinamas kaip įsiterpęs žemės sklypas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo 692 2.15 punkto nuostatas. Aptartų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas, kaip ir kiti besiribojančių žemės sklypų savininkai (V.B., Z.R., G.P., J.R. ir M.R., L.Ž.) atitinka sąlygas valstybinės žemės sklypo Nr. LVŽ-28, (duomenys neskelbtini), pirkimui, numatytas Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje, todėl nepagrįstai išbrauktas iš pretendentų sąrašų.
Dėl ginčijamo akto atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kiekviena valdžios institucija (įstatymų leidžiamosios, įstatymų vykdomosios ar viešojo administravimo) yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.).
Bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr. LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamo įsakymo 2 punktu nuspręsta pareiškėją išbraukti iš Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 4-3220-(1.3) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. Ž17-71 patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo. Eiliškumo grupė nurodyta – 15, priežastis, dėl kurios pretendentas išbrauktas iš patvirtintų sąrašų, nurodyta – atsisakė (b.l. 10).
Metodikos 97.3 punktas nustato, jog privaloma įsakymo dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo dalis – asmenų, nurodytų Metodikos 40.3 - 40.5 punktuose (40.3. nedalyvavo žemėtvarkos projekto rengimo metu, išskyrus 40.2 punkte nurodytus asmenis; 40.4. nepasirinko žemės sklypo; 40.5. kiti dalyvavę pretendentai, kuriems laisvos valstybinės žemės neliko), kurie išbraukiami iš patvirtintų pretendentų sąrašų pagal parengtą žemėtvarkos projektą, sąrašas.
Rašytinė bylos medžiaga ir pareiškėjo paaiškinimai nepatvirtina skundžiamame įsakyme nurodytos išbraukimo iš pretendentų gauti žemę sąrašų priežasties – atsisakymo. Priešingai, tiek 2011 m. birželio 13 d. Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte dalyvaujančių 14 eilės pretendentų susirinkimo protokole (b.l. 23-25) nurodyta, jog dėl pareiškėjo pageidaujamo valstybinės žemės sklypo Nr. LVŽ-28 išpirkimo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl nuomonės parduoti valstybinę žemę saugomoje teritorijoje, tiek ir teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino neišreiškęs atsisakymo pirkti ginčo žemės sklypą. Pareiškėjas paaiškino, jog susirinkimo metu jam nepasiūlyta pirkti kitų žemės sklypų, tokie duomenys neužfiksuoti ir minėtame susirinkimo protokole. Atsakovo atstovas teisme nenurodė, kokie kiti žemės sklypai buvo pasiūlyti pareiškėjui.
Metodikos IV skyrius „Projektavimo darbai“ aiškiai reglamentuoja žemėtvarkos projekto autoriaus, žemėtvarkos skyriaus veiksmus, projektuojant žemės sklypus. Numatyta, jog pirmąjį visų eilių pretendentų susirinkimą žemėtvarkos skyrius turi surengti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo žemėtvarkos projekto rengimo pradžios. Kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu į žemę. Pretendentų sutikimas su projektuojamu žemės sklypu įforminamas parašu <..>, pretendentui nesutikus su projektuojamu žemės sklypu, projekto autorius surašo aktą, nurodydamas nesutikimo priežastis bei pateikdamas savo išvadas (Metodikos 37 punktas).
Pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir faktines bylos aplinkybes akivaizdu, kad skundžiamo įsakymo 2 priedu patvirtintame sąraše nepagrįstai nurodyta priežastis, jog pareiškėjas atsisakė žemės sklypo. Iš atsakovo atstovo paaiškinimo teisme nustatyta, jog pareiškėjo išbraukimo iš patvirtintų pretendentų sąrašų priežastis – žemės sklypas nelaikytinas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų. Pažymėtina, jog pagal Metodikos 40, 97.3 punktus, asmenų, kurie išbraukiami iš patvirtintų pretendentų sąrašų pagal parengtą žemėtvarkos projekto sąrašą, nėra numatyta priežasties – atsisakė, todėl akivaizdu, jog tiek teismui, tiek ir pareiškėjui nėra aiški išbraukimo iš minėto sąrašo priežastis. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčijame sprendime (kiek liečia pareiškėjo teises ir interesus) nėra nurodytas jo priėmimo faktinis ir teisinis pagrindas.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1474 2 punktas, kuriuo pareiškėjas išbrauktas iš Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo, yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų, todėl įsakymas šioje dalyje naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo H.p. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1474 „Dėl Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ 2 punktą toje dalyje, kuria H.P. išbrauktas iš Pagrynių kadastro vietovėje patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.