Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarimo, kuriuo M. A. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. 2012-02-09 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. vasario 9 d. 20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai. Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Minimų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (ATPK 256 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, pripažindamas M. A. kaltu padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas, pripažindamas įrodyta, kad M. A. padarė jam inkrinimuotą administracinį teisės pažeidimą, rėmėsi teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų T. M. bei V. B. parodymais, T. M. pareiškimu dėl įvykio (b.l. 10) bei policijos pareigūnų S. Š. ir R. Ž. tarnybiniais pranešimais (b.l. 11, 12). Tuo tarpu M. A. parodymus teismas vertino kritiškai, įvertino juos kaip siekimą išvengti atsakomybės už įvykdytą pažeidimą. Iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 49) bei apeliacinio skundo turinio matyti, jog M. A. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo. Tokios pozicijos jis laikosi nuo pat įvykio pradžios. Iš bylos medžiagos matyti, jog M. A. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmą kartą nagrinėjant apylinkės teisme, teismo posėdžio metu (b.l. 22-24, 28) buvo apklausti ne tik liudytojai R. Ž. ir T. M., bet ir liudytojai S. P., K. P. (šio liudytojo pavardė neteisingai kitoje bylos medžiagoje nurodoma kaip „P.“, kadangi įspėjimas, b.l. 21, kurį pasirašė pats liudytojas, patvirtina, jog liudytojo pavardė „P.“, tai nurodyta ir teismo posėdžio protokole, b.l. 23) bei liudytojas Z. V., kurie, kaip matyti, palaikė M. A. teikiamą versiją, jog automobilio įvykio metu jis nevairavo. Tačiau pastarieji liudytojai, bylą iš naujo nagrinėjant apylinkės teisme, apklausiami nebuvo, nebuvo ištirti bei įvertinti ir jų ankstesni parodymai, nebuvo imtasi visų priemonių surinkti ir įvertinti ne tik M. A. kaltinančius, bet ir jo kaltę neigiančius įrodymus. Be to, iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 49) matyti, jog M. A., duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, nurodė, kad kai mušėsi, šalia buvo Kęstas (P.), Vytas (V.), Saulius (P.) bei įmonės dispečerė, tačiau pastaroji apie jai žinomas bylai reikšmingas aplinkybes apklausiama taip pat nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog įvykį matė bendrovės dispečerinės darbuotojos V. V. V. ir D. B., todėl, apeliacinio teismo vertinimu, siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, būtina apklausti ir šias liudytojas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog į įvykio vietą buvo atvykę du policijos pareigūnai, t.y. R. Ž. bei S. Š., tačiau pastarasis nei pirmą kartą nagrinėjant bylą apylinkės teisme, nei antrą kartą į posėdį kviečiamas neatvyko. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, minėto liudytojo betarpiškai teismo posėdyje neapklausė, rėmėsi jo tarnybiniame pranešime išdėstytomis įvykio aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) šaukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus parodymus, pranešti visa, kas jam žinoma byloje, ir atsakyti į jam duodamus klausimus (ATPK 276 str.). Jeigu liudytojas be svarbios priežasties neatvyksta į teismą, teismas gali priimti nutartį jį atvesdinti į posėdį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti įvykio aplinkybes, turi pakankamai įstatyme numatytų priemonių užtikrinti liudytojo S. Š. atvykimą ir jo apklausą teisme.

Atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnų S. Š. ir R. Ž. tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 11, 12) bei administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 3) nurodyta, kad pažeidimo faktą liudija liudytojai A. Š. ir A. K.. Tačiau ir šie liudytojai į teismo posėdį kviečiami nebuvo, nebuvo aiškintasi, kokios minėtiems asmenims yra žinomos bylai reikšmingos įvykio aplinkybės.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, priimtas visapusiškai ir išsamiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, neištyrus ir neįvertinus byloje visų įrodymų, nepašalinus prieštaravimų, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais M. A. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto įtakoti galimus iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimus minimais klausimais, dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su M. A. kalte, šioje nutartyje detaliau nepasisako.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką buvo informuotas prieš pat teismo posėdį telefonu, jokio viešo pranešimo ar šaukimo nebuvo gavęs, kaip suprato iš telefoninio skambučio, skambino teismo sekretorė, primygtinai piršdama mintį, kad jo dalyvavimas teismo posėdyje nebūtinas, mano, kad taip buvo pažeista jo teisė tinkamai pasiruošti teismo posėdžiui, pasinaudoti teisine pagalba. Pažymėtina, jog iš byloje esančio teismo šaukimo (b.l. 45) matyti, kad teismo šaukimas M. A. gyvenamuoju adresu, kuris sutampa su jo apeliaciniame skunde nurodytu adresu, buvo išsiųstas 2012-05-23, tačiau jis į pranešimus neatsiliepė ir, nepavykus įteikti teismo šaukimo, jis buvo grąžintas teismui. Jokių duomenų, kad teismo posėdžių sekretorė M. A. būtų skambinusi telefonu ir nurodžiusi, kad jo dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas, nėra, galimai tai tik paties M. A. samprotavimai. Pažymėtina, jog paprastai tokiose bylose, kuriose kyla ginčas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir asmens kaltės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas ir teismas bylą nagrinėja tik tokiam asmeniui dalyvaujant. Jei teismas būtų siekęs, kad M. A. nedalyvautų teismo posėdyje, nepavykus jam įteikti šaukimo nebūtų ėmęsis kitų įmanomų priemonių jį surasti ir pranešti apie posėdžio vietą ir laiką. Iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 48-51) matyti, jog prieš pat įrodymų tyrimą M. A. buvo išaiškintos jo procesinės teisės, jis savo teises suprato, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų tinkamai pasiruošti teismo posėdžiui ir susirasti atstovą, jis nepareiškė. Remiantis išdėstytu, negalima daryti išvados, kad buvo pažeistos ar kokiu tai būdu apribotos M. A. procesinės teisės.

ATKP 35 str. 1 d. nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Tuo tarpu ATPK 35 str. 5 d. nustatyta, jog kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šis apygardos teismo nutarimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos (ATPK 302¹³ str.), todėl administracinės nuobaudos M. A. atžvilgiu skyrimo terminas skaičiuojamas nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.