Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. 2012 m. vasario 9 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. vasario 9 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo. Šia veika M. A. kaltinamas padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. priėmė nutarimą, kuriuo administracinė byla M. A. pagal ATPK 126 str. 4 d. nutraukta, nesant pakankamai įrodymų, kad jis padarė šią veiką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1 d., 2 d.).

Apeliacinis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nutraukęs M. A. administracinę bylą, nesant pakankamai įrodymų, kad M. A. padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ( b.l. 3) matyti, jog M. A. inkriminuotas pažeidimas – vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo. Protokole taip pat nurodyta, kad M. A. dėl pažeidimo pasiaiškinti atsisakė. Teismo posėdyje (b.l. 23) M. A. parodė, jog įvykio metu jis automobilio nevairavo, jo automobilis stovėjo prie dispečerinės, o jis pats buvo dispečerinėje, jis nesutiko patraukti automobilio, todėl vyrai pradėjo jį mušti. Teismas pripažino, kad tokius M. A. parodymus patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai S. P., K. P., V. V.. Tačiau šie liudytojai, kaip ir policijos pareigūnas R. Ž. patvirtino tik tai, kad M. A. vairuojančio nematė. Liudytojas R. Ž. parodė, kad atvykęs į įvykio vietą matė stovintį užvestą automobilį (duomenys neskelbtini) tačiau automobilyje niekas nesėdėjo (b. l. 23). Liudytojas T. M. parodė, kad jis atvežė savo kolegą į aikštelę, o tuo metu privažiavo automobilis BMW, iš kurio išlipęs vairuotojas pradėjo reikšti pretenzijas, jie susistumdė. Jam atrodė, kad vairuotojas neblaivus, todėl iškvietė policiją (b. l. 28). Skundžiamame nutarime pažymima, kad šio liudytojo parodymai yra vienintelis įrodymas, jog M. A. neblaivus vairavo automobilį. Pirmosios instancijos teismo nuomone be liudytojo T. M. pareiškimo ir teismo posėdžio metu duotų parodymų, jokių kitų M. A. kaltę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, o pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, vien tik šio liudytojo parodymų, nepakanka.

Tačiau teismas net nebandė surasti įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti liudytojo T. M. parodymus. Nors šis liudytojas visą laiką tvirtino, kad atvažiavo su bendradarbiu, o M. A. parodė, kad jį mušė „Volvo“ vairuotojas ir keleivis, kiti liudytojai K. P., V. V. taip pat ateigė, kad M. A. mušė du vyrai, tačiau teismas šių parodymų nepatikrino, nesiaiškino, kas buvo dar vienas žmogus įvykio vietoje ir jo neapklausė. Taip pat nebuvo nustatinėjama, ar teritorija nėra filmuojama, kas iškvietė apsaugos darbuotojus ir ką galėtų paliudyti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti asmenys.

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog negalima pripažinti, kad apylinkės teismas M. A. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo ir byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Esant nustatytoms aplinkybėms, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla perduotina Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarimą panaikinti ir M. A. administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.