Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjo D. B. atstovė advokatė Aida Urbonavičienė 2017 m. rugpjūčio 21 d. skundžia antstolės Brigitos Tamkevičienės padėjėjo Emilio Padvelskio 2017 m. liepos 31 d. patvarkymą Nr. S-17-5-14235 vykdomojoje byloje Nr. 0005/05/00106, prašo jį panaikinti ir vykdomąją bylą nutraukti, suėjus senaties terminui. Nurodo, jei antstolė būtų skelbusi D. B. paiešką, būtų gavusi informaciją apie jo buvimo vietą įkalinimo įstaigoje, nežinant D. B. gyvenamosios vietos, buvo apsiribota formaliomis užklausomis Sodrai ir bankams, nekonstatuojant išieškojimo negalimumo ir negrąžinant vykdomojo dokumento išieškotojui, vykdymas tęsiasi daugiau negu 13 metų. Mano, kad antstolės atlikti vykdymo veiksmai yra neteisėti, nurodo, kad jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma, ir jei nėra pagrindo pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekė išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.

Antstolė Brigita Tamkevičienė 2017 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme nurodė, kad nutraukti priverstinį baudos išieškojimą, pasibaigus baudos išieškojimo terminui nėra pagrindo, trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas taip pat nėra praleistas, pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti skundžiamą patvarkymą neteisėtu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0005/05/00106 medžiagos nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo Klaipėdos miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2004 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 16887 dėl 57,92 Eur (200 Lt) skolos išieškojimo iš D. B. išieškotojos VMI naudai.

Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2005 m. sausio 21 d. antstolės patvarkymu (vykdomosios bylos Nr. 0005/05/00106 b.l. 2). 2005 m. sausio 21 d. pranešimas apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą skolininkui D. B. išsiųstas registruota pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini) (Klaipėdos m. VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2004 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 16887, skolininko adresas nurodytas - (duomenys neskelbtini)). Vykdomojoje byloje atlikti vykdymo veiksmai: antstolė teikė užklausas visiems užklausų pateikimo metu Lietuvoje veikusiems bankams, taip pat teikė sistemingai užklausas VSDFV, siekdama nustatyti, ar skolininkas gauna kokias nors pajamas iš darbinės veiklos. Antstolė taip pat sistemingai tikrino LR Gyventojų, Kelių transporto priemonių registrų duomenis.Vykdymo proceso eigoje nustatyta, kad skolininko D. B. vardu yra atidaryta viena banko sąskaita, esanti banke „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“). Antstolės 2016 m. gegužės 6 d. patvarkymu areštuotos šioje banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos, tačiau jokios lėšos į antstolės depozitinę sąskaitą pervestos nebuvo.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

Iki 2015 m. liepos 1 d. paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki nurodytos datos galiojusia tvarka (2013 m. lapkričio 19 d. LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 18 str. 1, 3 d.). Išieškoma bauda skolininkui paskirta 2004 m. lapkričio 4 d. Taigi skolininkui turi būti taikoma baudos išieškojimo tvarka, galiojusi iki 2015 m. liepos 1 d. Iki nurodytos datos formuotoje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad, vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo: jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo bauda nėra išieškoma ir jei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (2010-04-22 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Todėl reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, išaiškinimais. Nurodyta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. LVAT nurodė, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad vykdymui vykdomasis dokumentas dėl baudos išieškojimo iš D. B. buvo pateikti laiku, t. y. nepraleidus 3 mėnesių termino, remiantis vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog 2004 m. lapkričio 4 d. nutarimas perduotas vykdyti antstolės kontorai 2005 m. sausio 20 d. Pareiškėjo teigimu, yra suėjusi dviejų metų vykdymo senatis, nes valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Jis teigia, kad antstolė turėjo paskelbti skolininko paiešką, be to, antstolė jokių aktyvių veiksmų neatliko, tik teikė užklausas Sodrai ir vienam bankui.

Teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus, buvo teikiamos užklausos visiems užklausų pateikimo metu Lietuvoje veikusiems bankams, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip pat sistemingai tikrino LR Gyventojų, Kelių transporto priemonių registrų duomenis. 2005 m. sausio 21 d. pranešimas apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą skolininkui išsiųstas registruota pašto adresu (duomenys neskelbtini) (2004 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 16887, skolininko adresas nurodytas - (duomenys neskelbtini)). Antstolės 2017 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu nustatyta, kad pranešimas apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą skolininkui išsiųstas tinkamai. Remiantis 2008 m. vasario 12 d. užklausimu Gyventojų registro tarnybai, D. B. nuo 2007 m. spalio 4 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, tiksli pareiškėjo gyvenamoji vieta nežinoma. Vadovaujantis CPK 644 straipsnio 2 punktu, numatyta skolininko pareiga antstoliui nedelsiant pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus CPK 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio (redakcija galiojusi vykdomojo dokumento surašymo metu) buvo įtvirtintas penkiolikos dienų terminas paskirtai baudai sumokėti, o CPK 661 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas įtvirtinta, kad skolininkas privalo pats aktyviai domėtis vykdymo eiga. Šios pareigos skolininkas akivaizdžiai nevykdė, kadangi policijos pareigūnui paskyrus baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, D. B. pateikė klaidingą informaciją apie savo gyvenamosios vietos adresą, o per įstatyme nustatytą terminą paskirtos baudos nesumokėjus, nesidomėjo tolimesne baudos išieškojimo eiga, t. y. nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas. Kadangi vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog antstolė nuolat atliko vykdymo veiksmus konstatuotina, kad vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko jokių veiksmų dėl paskirtų nuobaudų įvykdymo.

Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad išieškoma suma (57,92 Eur), kuri iš esmės nėra didelė, ir dėl to mažai tikėtina, kad skolininkas iš tikrųjų nuo 2005 m. sausio 20 d. niekada nedisponavo nurodyta suma (ar jos dalimi) ir objektyviai negalėjo sumokėti išieškomos baudos (ar jos dalies) geruoju, tokiu būdu pripažintina, kad skolininkas vengė baudos mokėjimo, slėpė savo tikrąją turtinę padėtį, dėl ko baudos nebuvo galimybės išieškoti. Pastebėtina, kad skolininkas vykdomosios bylos eiga nesidomėjo, byloje nėra duomenų, kad baudą būtų pradėjęs mokėti, ar sumokėjęs gera valia. Aplinkybė, jog pareiškėjas, po administracinio teisės pažeidimo padarymo pataisos namuose atlikinėja realią laisvės atėmimo bausmę, negali būti pripažinta pateisinančia jo pasyvumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, su nutarimu, kurio pagrindu skirta bauda, skolininkas buvo susipažinęs, jo neginčijo, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesnės baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Pastebėtina, kad skolininkas skunde dėl antstolio veiksmų net nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad jis nevengė mokėti baudą ir nekliudė antstoliui įvykdyti nutarimą, skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad baudos sumokėti negalėjo dėl kažkokių svarbių ar pateisinamų priežasčių. Iki šiol skolininkas baudos ir vykdymo išlaidų nepadengė, kas leidžia pripažinti, jog įkalinimo įstaigoje jis nedirbo ir nedirba, kas įrodo, jog jis pats vengia vykdyti šį nutarimą. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad išieškojimo senatis sustojo 2004 m. lapkričio 4 d. ir šiuo metu nėra suėjusi. Todėl pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, pasibaigus išieškojimo senaties terminui (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolės atlikti vykdymo veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, antstolis neturėjo jokio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, todėl pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas jokių teisės aktų normų, vykdė išieškojimą. Pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/05/00106 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.