Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-06 · Administracinė byla Nr. I-607-422/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-06
Bylos Nr.
I-607-422/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02174-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
S. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-607-422/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02174-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.4; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 6 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

sekretoriaujant Deivydui Aidukui,dalyvaujant pareiškėjui S. D., pareiškėjo atstovui advokatui J. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–4), teismo posėdžių metu nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. kalėjo Pravieniškių PN-AK 11-to būrio 111 brigadoje, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad pastatas, kuriame yra ši gyvenamoji patalpa, buvo avarinės būklės. Gyvenamoji patalpa neremontuota, joje langų rėmai buvo supuvę, stiklai išdaužyti, langai nesandarūs, todėl žiemą buvo šalta. Gyvenamojoje patalpoje ir koridoriuje per lubas skverbėsi vanduo, nuo sienų ir lubų luposi dažai, grindys supuvusios, netvarkinga elektros instaliacija, matėsi atviri laidai. Gyvenamojoje patalpoje buvęs inventorius susidėvėjęs, durys senos, nesandarios. Tvirtino, kad gyvenamojoje patalpoje buvo netinkamas dirbtinis apšvietimas, todėl suprastėjo rega, taip pat joje ir koridoriuje buvo buitinių parazitų (tarakonų, graužikų). Reiškė pretenzijas dėl patalpos rūbams ir avalynei džiovinti nebuvimo, tvirtindamas, jog žiemos metu lauke drabužiai nedžiūdavo. Dušo, prausyklos ir tualeto patalpų durys buvo pasenusios, nesandarios, sulūžusios. Dušo ir prausyklos patalpose trūko higienos reikmenų lentynėlių, pakabų drabužiams, rankšluosčiams. Dušinėje iš nuotekų vamzdžio sklido smarvė. Prausyklos ir tualeto patalpos buvo netvarkingos, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas, luposi dažai, vamzdžiai surūdiję, kiauri, klozetas suskilęs, iš jo sklido smarvė, vandens kranai seni, nebuvo vandens maišytuvo. Maistą į gyvenamąsias patalpas parsinešdavo ne termosuose, o vienkartiniuose kibiriukuose, polietileno maišeliuose, todėl maistas būdavo atšalęs, o galimybės jį pasišildyti neturėjo. Prie maisto laikymo kambario buvusiame kambaryje laikomos šiukšlės. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sukrėtimų, emocinę depresiją, pažeminimą ir pan., t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 20 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundą (b. l. 51–57), papildomuose paaiškinimuose (b. l. 94–98, 122–123) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK 11 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos, šios patalpos plotas buvo 12,65 kv. m, todėl pareiškėjui reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pažymėjo, jog ne visada visos miegamosios vietos buvo užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko ir daugiau. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Pareiškėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose, galimybė judėti po savo būrio gyvenamąsias patalpas, taip pat po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Tvirtino, jog nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą darbotvarkę gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Gyvenamosios patalpos aprūpinamos baldais ir inventoriumi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Duomenų, kokie baldai ir inventorius buvo ginčo patalpose vertinamuoju periodu, pateikti negali. Tvirtino, jog įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, remontai atliekami įstaigos lėšomis, informacija apie atliktus remontus nekaupiama. Nuteistieji gyvenamąsias ir bendrojo naudojimo patalpas privalo tvarkytis patys, todėl, tinkamai atliekant šią pareigą, gyvenamosiose patalpose nebūtų pelėsio. 1 sektoriaus 11 būrio 2 gyvenamosios patalpos langai mediniai, sandarūs, stiklai nesudužę. Nuteistųjų išdaužti ar sulūžę langai nedelsiant tvarkomi ar keičiami naujais, duomenų, kokie langai buvo ginčo metu, pateikti negali. 11 būryje specialios patalpos drabužiams ir batams džiovinti nėra įrengta. 1 sektoriaus 11 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje įrengta centrinė šildymo sistema, todėl užtikrinama tinkama oro temperatūra šioje patalpoje, esant būtinumui išduodamas elektrinis šildytuvas. 11 būrio gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Buitiniai parazitai naikinami su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių pagrindu, informacija apie suteiktas paslaugas registruojama. 1 sektoriaus 11 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje įrengtas dieninis elektros apšvietimas, gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. Elektros instaliacija 11 būrio gyvenamosiose patalpose sumontuota paslėptu būdu. Nuteistieji dažnai ją gadina, tačiau, gavus informaciją apie gedimą ar netvarkingą elektros instaliaciją, ji buvo nedelsiant tvarkoma. 11 būrio sanitariniame mazge nebuvo lentynėlių higienos reikmenims laikyti, tačiau šias priemones buvo galima laikyti ant praustuvių krašto. Įstaiga negali pateikti duomenų apie sanitarinio mazgo būklę byloje vertinamu metu. Sanitarinio mazgo durys, tvarkingos, atsidarinėja. 11 būrio nuteistiesiems maitinimo paslaugas teikia UAB „Bruneros“, kuri privalo maistą tiekti specialioje taroje (termosuose). Įstaiga duomenų, kad minėta įmonė teikė maistą 11 būrio nuteistiesiems ne specialioje taroje, neturi. Ginčo laikotarpiu 11 būrio 2 gyvenamoji patalpa Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų nebuvo tikrinta, pareiškėjas su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų ginčo būryje į Ūkio skyrių nesikreipė. Pažymėjo, kad pareiškėjas neteikė prašymo perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK atstovas, apie teismo posėdį jam pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos veiksmais laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. jį kalinant Pravieniškių PN-AK 1–ojo sektoriaus 11 būrio 111 brigadoje, avarinės būklės higienos normų reikalavimų neatitinkančiose patalpose, pažeidžiant vienam nuteistajam tekusią gyvenamojo ploto normą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde neturtinę žalą siejo su gyvenamojo ploto normos pažeidimu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 63–66, 99–101, 122-123), pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. buvo paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę į 1 sektoriaus 11 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 12,65 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 4,22 kv. m.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu su atsakovės atstovo pateiktais duomenimis nesutiko, tvirtino, kad gyvenamosios patalpos plotas buvo mažesnis, joje vos užteko vietos prasilenkti dviem asmenims, taip pat nurodė, jog šioje patalpoje buvo 2 miegamosios vietos.

Teismui iš atsakovės atstovo pareikalavus pateikti duomenis, paneigiančius pareiškėjo tvirtinimą dėl įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus ir ginčo patalpos ploto (b. l. 115–116, 120), Pravieniškių PN-AK pateikė teismui Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 2-1811, patvirtinantį, kad 11 būrio 111 brigados 2 miegamajame buvo 3 miegamosios vietos, nes iš šio įsakymo matyti, kad nuteistasis O.K. buvo paskirtas gyventi į 11 būrio 111 brigados 2 miegamojo 3 lovą (b. l. 124). Tačiau iš teismui pateikto patalpos plano (b. l. 126–127) negalima nustatyti, kuri šiame plane nurodyta patalpa yra 11 būrio 111 brigados 2 miegamasis, nes atsakovės atstovo nurodyto ploto patalpos (12,65 kv. m) šiame plane nėra.

Teismo nuomone, atsakovės atstovas, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio byloje, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė teismui objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 11 būrio 2 gyvenamosios patalpos plotas buvo 12,65 kv. m, todėl visos abejonės vertinamos pareiškėjo naudai, laikant pagrįstu jo tvirtinimą dėl pažeistos reglamentuotos vienam nuteistajam tekusios gyvenamojo ploto normos ginčo patalpoje, tai yra pripažįstama pagrindu valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

Pareiškėjas neturtinę žalą siejo su avarine pastato ir ginčo gyvenamųjų bei bendrojo naudojimo patalpų ir inventoriaus būkle. Tvirtino, kad langų rėmai buvo supuvę, stiklai išdaužyti, langai nesandarūs, todėl šaltuoju metų laiku patalpoje buvo šalta. Gyvenamojoje patalpoje ir koridoriuje per lubas skverbėsi vanduo, nuo sienų ir lubų luposi dažai, grindys supuvusios, netvarkinga elektros instaliacija, matėsi atviri laidai. Gyvenamojoje patalpoje buvęs inventorius susidėvėjęs, durys senos, nesandarios. Dušo, prausyklos ir tualeto patalpų durys buvo pasenusios, nesandarios, sulūžusios, prausyklos ir tualeto patalpos netvarkingos, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas, luposi dažai, vamzdžiai surūdiję, kiauri, klozetas suskilęs, iš jo sklido smarvė, vandens kranai seni, nebuvo vandens maišytuvo. Taip pat teigė, kad gyvenamojoje patalpoje buvo netinkamas dirbtinis apšvietimas.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).

Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Higienos normos HN 134:2015 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą ir papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad Įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, remontai atliekami įstaigos lėšomis, informacija apie atliktus remontus nekaupiama. 1 sektoriaus 11 būrio 2 gyvenamosios patalpos langai mediniai, sandarūs, stiklai nesudužę, sanitarinio mazgo durys tvarkingos, atsidarinėja, nuteistųjų išdaužti ar sulūžę langai nedelsiant tvarkomi ar keičiami naujais. Elektros instaliacija sumontuota paslėptu būdu. Duomenų apie ginčo patalpų, jose buvusio inventoriaus, langų, elektros instaliacijos būklę ginčo metu neturi, todėl pateikti teismui negali. Šiuos teiginius atsakovės atstovas grindė 2018 m. spalio 18 d. Ūkio skyriaus pažyma Nr. 88-657 (b. l. 64–66) ir 2018 m. lapkričio 15 d. pažyma Nr. 77-1618 (b. l. 99–101).

Į bylą pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento rašytiniai duomenys (b. l. 11– 13, 20–47 ) bei pareiškėjo 2018 m. gegužės 17 d. skundas (b. l. 5–7) patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyrius pareiškėjo 2018 m. gegužės 21 d. skundo dėl netinkamų kalinimo sąlygų 11 būrio 111 brigadoje nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. pagrindu atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir nustatė, kad 1 sektoriaus 11būrio 111 brigados pastatas yra avarinės būklės, neremontuotas, yra įrengtos trys gyvenamosios patalpos, visų patalpų langų rėmai supuvę, stiklai išdaužyti, naudojamas inventorius susidėvėjęs, vamzdynai pakenkti korozijos, santechniniai įrenginiai suskilę, surūdiję, sunkiai valomi, nuo sienų ir lubų lupasi dažai, gabalais iškritęs tinkas, atsivėrusios ertmės uždengtos įvairaus tipo audeklais, grindys supuvusios, netvarkinga elektros instaliacija, yra atvirų elektros laidų. Taip pat konstatuotas dirbtinio apšvietimo gyvenamosiose patalpose pažeidimas.

Nors minėta operatyvi ginčo patalpų kontrolė atlikta ne pareiškėjo kalinimo jose metu, tačiau jo skundo pagrindu, praėjus neilgam laikotarpiui nuo ginčo laikotarpio pabaigos, atsakovės atstovas duomenų, patvirtinančių minėtų patalpų, jose buvusio inventoriaus būklę, dirbtinio apšvietimo atitiktį higienos reikalavimams nepateikė, todėl tikėtina, kad NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80)PA-5323 (b. l. 23–29) nurodyti Higienos normos HN 134:2015 12 ir 14 punktų pažeidimai buvo pareiškėjo kalėjimo ginčo patalpoje metu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo apšvietimo, avarinės gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, jų inventoriaus būklės bei pareiškėjui sukeltų nepatogumų (patalpose buvo šalta, sklido blogas kvapas) pripažintini pagrįstais.

Pareiškėjas skunde netinkamą gyvenamosios patalpos apšvietimą siejo su jo pablogėjusia rega. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl pablogėjusio regėjimo pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus kreipėsi 2017 m. lapkričio 27 d., jam skirta okulisto konsultacija. 2018 m. gegužės 21 d. pakartotinai kreipėsi dėl okulisto konsultacijos, 2018 m. rugsėjo 7 d. jam buvo skirti akiniai (b. l. 61).

Nors šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui buvo nustatytas regos sutrikimas, tačiau pažymėtina, jog pablogėjusiu regėjimu pareiškėjas skundėsi dar iki jo apgyvendinimo ginčo patalpose. 11 būrio 2 miegamajame pareiškėjas kalėjo gana trumpai (98 dienas), gyvendamas šiose patalpose jis turėjo reglamentuotą judėjimo laisvę, jose privalėjo būti tik dienotvarkėje nustatytu laiku, todėl vienareikšmiškai tvirtinti, kad regėjimo pablogėjimą sąlygojo netinkamas gyvenamosios patalpos apšvietimas, teismui nėra pagrindo.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl buitinių parazitų (tarakonų, graužikų) buvimo gyvenamosiose bei bendrojo naudojimo patalpose.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 20 punktą, laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka [10.5].

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK buvo sudarę kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurios nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 84–87).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar pareiškėjo nusiskundimai dėl nešvarios, buitiniais parazitais užkrėstos gyvenamosios patalpos yra pagrįsti, vien tik atsakovo pateiktos sutarties dėl patalpų dezinsekcijos ir deratizacijos kopijos pateikimas nėra pakankamas pagrįsti, kad tikrinamu atveju pareiškėjo gyvenimo ir buities sąlygos šia prasme išties buvo tinkamos (žr., pvz., 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-261/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018). Tai reiškia, kad atsakovas, paneigdamas pareiškėjo teiginius, turi pateikti pagrįstus ir pakankamus to įrodymus (šiuo atveju, pvz., dezinsekcijos ir deratizacijos darbų atlikimo aktus, žurnalus ir pan.).

Pravieniškių PN-AK pateikė teismui su UAB „Utenos deratizacija“ sudarytą sutartį dėl buitinių kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 84–87), tačiau duomenų apie atliktus kenkėjų naikinimo darbus (sutartinių įsipareigojimų laikymąsi) į bylą nepateikta, dėl to byloje nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų (tarakonų, graužikų) buvimo gyvenamosiose bei bendrojo naudojimo patalpose ir šiuo požiūriu konstatuotini atsakovės atstovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).

Pareiškėjas nurodė, kad 11 būryje nebuvo įrengta batų ir drabužių džiovykla, todėl šaltuoju metų laiku negalėjo išsidžiovinti drabužių ir batų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.9. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiama batų ir drabužių džiovykla. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punktą, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.6–5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams.

Atsakovės atstovas nurodė, kad 11 būryje specialios patalpos drabužiams ir batams džiovinti nėra (b. l. 53), todėl atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu nevykdė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punkto nustatytų reikalavimų, todėl šios teisės normos reikalavimų pažeidimas laikomas nustatytu.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl dušo ir prausyklos patalpose higienos reikmenų lentynėlių trūkumo, pakabų drabužiams, rankšluosčiams nebuvimo.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, (toliau – ir Aprūpinimo normos) 7.1 ir 7.2 punktuose įtvirtintas reikalavimas prausyklos patalpoje virš kiekvienos praustuvės įrengti lentynėles asmens higienos priemonėms bei sieninę pakabą (bendras kabliukų skaičius ne mažesnis už praustuvių skaičių), 13.5 ir 13.6 punktuose nurodytas reikalavimas dušo patalpose įrengti sieninę pakabą drabužiams (trys kabliukai vienam asmeniui) ir prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės) po lentynėlę higienos reikmenims laikyti.

Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodė, kad lentynėlių higienos reikmenims laikyti 11 būrio prausykloje nebuvo, pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl lentynėlių higienos reikmenims laikyti ir pakabų nebuvimo dušo patalpoje neargumentavo, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl nurodyto inventoriaus nebuvimo ginčo būrio prausykloje ir dušo patalpoje lieka nepaneigtos.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spainir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad jis 98 dienas buvo avarinės būklės, higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų neatitinkančioje bendrabučio tipo patalpoje, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emociniais sukrėtimais, emocine depresija, pažeminimu ir pan.

Byloje esančiuose dokumentuose apie pareiškėjo sveikatą (b. l. 61–62) duomenų apie netinkamų kalinimo sąlygų byloje vertinamu laikotarpiu poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, nėra.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Teismas, įvertinęs pažeidimų pobūdį, jų trukmę, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui sukeltų sveikatos sutrikimų, nenustatęs, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimų metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 480 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 480 Eur (keturis tūkstančius aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė