Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. V. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. V. skundą dėl notarinių veiksmų suinteresuotiems asmenims Šalčininkų r. 1-ojo notarų biuro notarei Č. Bogdiun, V. A., A. B. ir T. F..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, ir priėmė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo sustabdymo institutą, atitinkantį sprendimą. Atskirojo skundu argumentai prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį nesudaro.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas neapibrėžtam terminui. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 164 str.). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų (CPK 163 str.), teismas bylą sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų išreikštos nuomonės (jos turinio), nes teismą tai padaryti imperatyviai įpareigoja įstatymas. Tuo tarpu esant fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindams, įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę tiek savo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva sustabdyti nagrinėjamą bylą (CPK 164 str.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 str. 3 p. įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas, kurį nagrinėjamoje byloje prašo taikyti apeliantė, taikomas tuo atveju, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje – įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Priešingu atveju bylos sustabdymas neatitiktų civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.) bei prieštarautų koncentruotumo principui (CPK 7 str.) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-238/2006, 2009-09-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-309/2009, 2009-10-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-437/2009.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia ir tai, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Tuo atveju, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje ir jeigu tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, tai pagal susiformavusią teismų praktiką nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 str. 3 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-06-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-261/2007, 2009-09-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-309/2009).

Spręsdamas dėl tiesioginio teisinio ryšio tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų egzistavimo, teismui privalu išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti nagrinėjamoje byloje ir kokie nustatinėjami kitoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje, kurie galėtų sudaryti prielaidas nagrinėjamą bylą sustabdyti, t.y. teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 str. 3 p. įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo institutą, abiejose bylose turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, nagrinėja civilinę bylą pagal ieškovų V. A., A. B. bei T. F. ieškinį atsakovei O. V. dėl abiejų žemės sklypų (b.l. 36-39), siekia testamento žemės sklypų dalyje pripažinimo niekiniu, šių sklypų padalijimo tarp įpėdinių pagal įstatymą ir nuosavybės teisės į atitinkamas žemės sklypų dalis jiems pripažinimo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ypatingosios teisenos tvarka teismas sprendė klausimą dėl notarės veiksmų teisėtumo pagal apeliantės prašymą panaikinti Šalčininkų rajono 1-ojo notarų biuro notarės Č. Bogdiun 2009-11-19 nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą bei įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 1,2600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0073-9210, esantį Gojaus k., Šalčininkų r. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas sprendė, ar konkrečioje situacijoje notarės atliktas veiksmas – atsisakymas išduoti apeliantei paveldėjimo teisės liudijimą į ginčytiną žemės sklypą, buvo teisėtas.

Notariato įstatymo 2 str. 1 d. įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Žin., 1992, Nr. 28-810, aktuali redakcija nuo 2010-03-23). Konkretaus notaro užduotis yra patikrinti tvirtinamo sandorio ar kito asmenų prašomo atlikti teisinio veiksmo atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Toks reglamentavimas suponuoja ir notaro griežtą profesinę atsakomybę. Todėl prieš tvirtindamas sandorius, išduodamas atitinkamus liudijimus ar atlikdamas kitus notaro kompetencijai priskirtus veiksmus notaras privalo būti maksimaliai atidus ir imtis visų įmanomų priemonių tam, kad būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo. Šioje konkrečioje situacijoje į bylą pateiktas Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo nuorašas (b.l. 13), viena vertus, patvirtina, kad ir pačiai pareiškėjos motinai R. K., kurios turtą siekia paveldėti apeliantė, nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1,2600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0073-9210, esantį Gojaus k., Šalčininkų r., ir kuris, kaip minėta, yra ginčo objektu teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl mirusiojo F. F. testamento dalies, susijusios su žeme.

Kita vertus, nors abejonių, jog abi šios bylos iš esmės yra tarpusavyje susijusios, nekyla, tačiau šis teisinis ryšys yra kitoks, nei jį traktuoja apeliantė. Pirmoji bylą, nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, yra kilusi iš paveldėjimo teisinių santykių (ginčas tarp pretendentų dėl paveldimo turto), antroji yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka ir yra susijusi su notarės konkretaus veiksmo (neveikimo) konkrečioje situacijoje ir konkrečiu momentu teisėtumo pagal įstatymais jai suteiktus įgalinimus (kompetenciją) veikti intra vires, patikrinimas (kontrolė). Šio notarės jau atlikto (atsisakyto atlikti) tuo konkrečiu metu – 2009-11-19 (b.l.4) veiksmo teisėtumo įvertinimo būsimas kitos bylos išnagrinėjimo rezultatas neapsprendžia ir neįtakoja. Akivaizdu, kad tiesioginio prejudicinio ryšio tarp šios ir minėtos Šalčininkų rajono apylinkės teisme nagrinėjamos bylos, kuris sąlygotų nagrinėjamos bylos sustabdymą, nėra ir apeliantės skunde suformuluotas prašymas panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010-03-24 nutartį bei sustabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-21-181/2010 negali būti patenkintinas. Priešingai, teisminio ginčo dėl konkretaus paveldėtino turto egzistavimas tik patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju notarė 2009-11-19 nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinius veiksmus (b.l. 4) pagrįstai tuo momentu atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ginčo objektą. Kitos civilinės bylos baigtis ir jos išnagrinėjimo rezultatas neeliminuos aplinkybės, kad 2009-11-19 nutarimo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą priėmimo metu egzistavo teisinės kliūtys paveldėjimo teisės liudijimui išduoti. Ir nors pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių skundžiamojoje nutartyje tinkamai neaptarė, nepagrįstai susiedamas notarės jau atliktą veiksmą su būsimu kitos bylos išnagrinėjimo rezultatu, vien netinkamo teismo procesinio sprendimo (plačiąja prasme) motyvavimo aplinkybė neleidžia panaikinti ar pakeisti iš esmės teisėtos teismo nutarties (CPK 328 str., 338 str.).

Pažymėtina ir tai, kad apeliantei neužkertamas kelias, išnagrinėjus civilinę bylą V. A., A. B., T. F. v. O. V. dėl žemės sklypų pripažinimo testamentu nepagrįstais, jų padalijimo tarp įpėdinių pagal įstatymą ir nuosavybės teisės pripažinimo, esant tam teisinam pagrindui iš naujo kreiptis į notarę dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo.

Nurodytais motyvais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Atskirojo skundo netenkinus, iš apeliantės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 14 Lt (b.l. 55) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš O. V. 14 (keturiolika) litų pašto išlaidų valstybės naudai