Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-290/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-06
Bylos Nr.
1A-25-290/2017
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-00241-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
D. M.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos
  • 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-290/2017Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00241-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorui Dainiui Simonavičiui,nuteistajam D. M., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas – 70 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. gegužės 24 d. išbūtas laikas – 1 para, kuri atitinka 2 MGL dydžio baudą ir paskirta bauda sumažinta 2 MGL ir laikytina, jog galutinė paskirta bausmė – 68 MGL dydžio (2560,88 Eur) bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno teritorinės muitinės „(duomenys neskelbtini)“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietos „„(duomenys neskelbtini)“, esančios „(duomenys neskelbtini), inspektoriaus pareigose ir 2014 m. gegužės 23 d. apie 17 val. tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdamas muitinį tikrinimą pagal tranzito deklaraciją „(duomenys neskelbtini) (2014 m. gegužės 21 d.), kuria muitinės tranzito procedūros užbaigimui buvo deklaruota, kad transporto priemone, kurios valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini), į UAB „„(duomenys neskelbtini)“ iš Latvijos Respublikos muitinės sandėlio „(duomenys neskelbtini) „„(duomenys neskelbtini)“, reg. „(duomenys neskelbtini), gabenamos prekės – elektrinė aparatūra/įranga (mobilūs telefonai), klasifikuojamos TARIC kodu 8517 12 00 90, 175 vnt., 68 kg, 36233,51 eurų (125107,06 Lt) vertės (toliau – Prekės), kurios į Europos Sąjungos muitų teritoriją pirkėjui Didžiosios Britanijos įmonei „„(duomenys neskelbtini)“ buvo įvežtos iš Hong Kongo įmonės „„(duomenys neskelbtini)“, reg. „(duomenys neskelbtini), ir įformintas tolesnio jų gabenimo tikslas – per Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos teritorijas į Rusijos Federaciją įmonei „„(duomenys neskelbtini)“, reg. pr. „(duomenys neskelbtini), bei tuo pačiu atlikdamas muitinį tikrinimą pagal Naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos (toliau – NCTS) priemonėmis įformintą tranzito deklaraciją „(duomenys neskelbtini), kuria buvo deklaruotas Prekių tranzitas iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, deklaruojamų Prekių į muitinio tikrinimo vietą tikrinimui atvykusioje transporto priemonėje, kurios valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini), faktiškai nesant, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau išvardintais veiksmais šiurkščiai pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir Europos Sąjunga ir pažeidė šias teisės aktų nuostatas:Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 6, 8 punktuose įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytus reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, reikalavimus;Tarnybos Lietuvos Respublikos Muitinėje statuto 16 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, nustatančius pareigą vykdyti Valstybės tarnybos įstatyme bei kiekvieno pareigūno pareigybės aprašyme numatytas pareigas; 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 63 straipsnį, kuriame nustatyta, kad muitinė priima deklaracijas iš karto, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei, reikalavimus; 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 201 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad muitinės deklaracija gali būti priimta tik tuomet, kai joje nurodytos prekės pateikiamos muitinei arba kai sudaroma muitinei pririmtina galimybė jas patikrinti, reikalavimus;Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 1B-298 patvirtintų Tranzito deklaracijos duomenų priėmimo, tikrinimo ir įformino, Bendrijos/bendrąją tranzito procedūrą atliekant NCTS sistemos priemonėmis, (toliau – Taisyklių) 19 punktą, kuriame nustatyta, kad paskirties įstaigos muitinės pareigūnas, atliekantis Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros įforminimų, įregistruoja Lydinčiojo dokumento A formoje nurodytą MRN NCTS, tik patikrinęs prekių pristatymo į paskirties įstaigą faktą, reikalavimus;Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1B-815 patvirtintų „Muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklių“ 15.14 punktą, kuriame nustatyta, kad muitinės pareigūnas, teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkęs tikrinti muitinės deklaraciją, turi patikrinti: ar deklaruojamos prekės pateiktos muitinei arba gautas rašytinis leidimas pateikti šias prekes vėliau, reikalavimus; 26 punktą, kuriame nustatyta, kad prekių kiekis nustatomas sveriant, skaičiuojant, matuojant prekes arba kitu muitinei priimtinu būdu, reikalavimus;Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3B-66 patvirtintų Kauno teritorinės muitinės Kauno „„(duomenys neskelbtini)“ krovinių posto vidaus darbo taisyklių (toliau – Darbo taisyklių) IV skyriaus „Posto darbo organizavimas“ 7 punktą, kuriame nustatyta pareiga atlikti visas tos darbo vietos funkcijas, nurodytas taisyklių skyriuje „Darbo vietų aprašymas ir technologinė schema“, reikalavimus;Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Kauno „„(duomenys neskelbtini)“ krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymo) 34.1 punktą, kuriame nustatyta pareiga laiku ir tinkamai vykdyti Kauno „„(duomenys neskelbtini)“ krovinių posto viršininko, jo pavaduotojo arba pareigūno, turinčio posto viršininko pavedimą organizuoti darbą, pavedimus, reikalavimus; 34.5 punktą, kuriame nustatyta pareiga atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus; 34.11 punktą, kuriame nustatyta pareiga vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, reikalavimus.Šiuos išvardintus teisės aktų pažeidimus D. M. padarė šiomis aplinkybėmis:2014 m. gegužės 23 d., apie 17 val. su NCTS susietos Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos versijos R1KS3-CLE modulio (toliau – RATIS), sukurto Patikrinimo akto Nr. „(duomenys neskelbtini) pavedimo dalyje esant nurodytam tikrinimo būdo kodui „705“, kuris reiškia „Patikrinti prekes detaliai“ ir kuris įpareigojo D. M. betarpiškai identifikuoti Prekių pristatymo faktą, jų klasifikavimui pagal TARIC kodą reikšmingų duomenų, jų kiekio ir vertės atitiktį dokumentuose nurodytiems duomenims, ignoravo šį nurodymą ir nepatikrino bei neįsitikino, ar tranzito deklaracijoje nurodytos Prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui prekių tikrinimo vietoje, neatliko jokių tikrinimo būdo kodą „705“ atitinkančių muitinio tikrinimo veiksmų, bei neturėdamas jokių duomenų, kuriais remiantis buvo galimas Prekių pristatymo į muitinio tikrinimo vietą fakto, tikrinimo būdų kodą „705“ atitinkančių veiksmų atlikimo ir Prekių faktinio atitikimo dokumentuose nurodytiems duomenims apie jas konstatavimas, RATIS sistemoje nepagrįstai, priešingai žinomoms faktinėms tikrinimo aplinkybėms, parinko tikrinimo rezultatą „T01“, kuris reiškia „Neatitikimų nenustatyta“, o taip pat, įforminant tranzito deklaracijos užbaigimą NCTS, pažymėjo, kad tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją (duomenys neskelbtini) tinkamai užbaigta, taip muitinės skaitmeninėse sistemose melagingai konstatuodamas, kad atliko tikrinimo būdo kodą „705“ atitinkančius muitinio tikrinimo veiksmus ir detaliai patikrino Prekes, bei šiuo tikrinimo metodu nustatė faktą, kad deklaracijoje nurodytos Prekės yra tikrinamoje transporto priemonėje;Šiomis aplinkybėmis D. M. tuo pačiu sudarė sąlygas Prekes į Europos Sąjungos valstybės – Latvijos Respublikos teritoriją atgabenimą ir Prekių neišvežimą iš Europos Sąjungos valstybių, kuriose nenustatytomis dalimis ir aplinkybėmis prekės paliktos, teritorijų organizavusiems asmenims išvengti Europos Sąjungos valstybių muitinės įstaigų dėl Prekių palikimo Europos bendrijos muitų teritorijoje Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalį ir 35 straipsnį ir 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, nuostatų pagrindu priskaičiuotinų mokesčių – 7609,19 eurų (26273 Lt) importo PVM, apskaičiavimo ir sumokėjimo į Europos Sąjungos valstybių biudžetus, bei dėl šių D. M. veiksmų Lietuvos Respublikos valstybė ir Europos Sąjunga patyrė didelę žalą, kadangi nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į Europos Sąjungos valstybių biudžetus išieškoti priskaičiuotus mokesčius, bei jis savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės, kuri su aprašyta veika susijusioje dalyje tuo pačiu yra ir už Europos Sąjungos mokesčių administravimą atsakinga institucija, funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą, – tai yra šias savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendį ir jį išteisinti.Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nuosprendyje nėra aptarti jį teisinantys įrodymai, iš esmės neišanalizuota visa situacija. Mano, jog įvykis buvo inicijuotas tuo tikslų, kad jį būtų galima atleisti iš užimamų pareigų, todėl dirbtinai buvo sukurta ši situacija. Teismas neanalizavo aplinkybės, jog R. S. jam padavė suklastotą deklaraciją, kad atliktų vilkiko priekaboje esančių deklaruojamų prekių muitinį patikrinimą. Deklaracijoje buvo nurodyta, kad tikrinamos prekės yra elektros prekės. Jis buvo įsitikinęs, kad tos prekės yra, nes apžiūrėjo puspriekabės gilumoje esančias prekių pakuotes, kurios buvo aptrauktos juodos spalvos plėvele ir nusprendė, kad tai deklaracijoje nurodytos prekės. Liudytojas E. Kolbergs patvirtino faktą, kad krovinys buvo apžiūrėtas, kadrekių buvo labai daug, todėl D. M. fiziškai neturėjo galimybės kruopščiai patikrinti visas prekes, todėl informavo R. S.. Pastarasis nurodė, kad nėra jokių problemų, nes transporto priemonės važiuos išsikrauti į LEZ sandėlius ir ten dar kartą išsamiai bus patikrintos. Kadangi suprato, jog tiesioginis vadovas davė sutikimą užbaigti tikrinimo procedūrą, todėl sistemoje NCTS pasirinko nurodymą „Tikrinimas užbaigtas” ir nuėjo dirbti kitų darbų. Po kiek laiko pradėjo aiškintis kaip atsirado dvi skirtingos tranzito deklaracijos, tačiau vienu numeriu ir, pasitikrinęs sistemoje, įsitikino, kad jam duota R. S. deklaracija skiriasi nuo esančios sistemoje ir tos, kuri yra pas pareigūnus. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kodėl elektroninėje sistemoje šiam kroviniui buvo uždėtas spaudas „išgabenti leista”. Nors liudytoja J. R. pripažino faktą, kad šį spaudą uždėjo neteisėtai, nesuvokiama dėl kokių priežasčių teismas nesiaiškino fakto, kam buvo naudinga, kad šios prekės kuo greičiau būtų išgabentos.D. M. teigia, jog atvykę pareigūnai jį informavo, kad bus sulaikytas. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad tyrimas galimai buvo inicijuotas kitų asmenų. Be to, byloje yra suklastotas 2014 m. gegužės 23 d. apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo ieškoma deklaracijoje nurodytų prekių nuo 18 val. iki 19 val., kad patikrinime dalyvavo R. S.. Tačiau R. S. buvo pasišalinęs iš darbo vietos ir grįžo tik apie 20 val. Asmenys, dalyvavę apžiūroje, patvirtino faktą, kad ji baigėsi apie 23 - 24 val.Nuteistasis mano, kad teismas rėmėsi niekuo nepagrįstomis prielaidomis, o ištirti įrodymai duoda pagrindą teigti, jog jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai nustatė tyčios pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvimą. Byloje nenustatyta, kad jis turėjo motyvą, iš kurio būtų galima spręsti apie jo tyčią pažeisti kaltinime nurodytus norminius aktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2009). Kauno apylinkės teismo apkaltinamajame nuosprendyje argumentų, kokios konkrečios aplinkybės lėmė tyčinės kaltės nustatymą, nėra.Apeliantas nurodo, kad didelės žalos padarymo klausimą teismas nagrinėjo paviršutiniškai, o nuosprendyje išdėstyti neišsamūs motyvai dėl šio BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarinių nustatymo. Dėl jo veiksmų nebuvo galima išvengti mokesčių, nes Prekės turėjo būti patalpintos į sandėlį, kur dar kartą būtų patikrintos, tačiau neteisėtas spaudo „išgabenti leista” uždėjimas (šį veiksmą neteisėtai atliko J. R.), tikrai suteikė galimybę išvengti mokesčių, tačiau už šiuos veiksmus jis negali atsakyti. Tuo tarpu pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.Nuteistasis taip pat nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas duomenimis dėl kurių objektyvumo ir patikimumo kyla pagrįstų abejonių. Iš bylos duomenų matyti, kad objektyviai pašalinti abejones procesinių galimybių nėra, todėl abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš D. M. apeliacinio skundo turinio, jis savo kaltę neigia ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis.Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-139/2016).Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinimas D. M. dėl piktnaudžiavimo tarnyba pagal BK 228 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir įrodytas.BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas yra neteisėta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veika tokioje srityje, kuri priklauso jo kompetencijai ir yra būtina tarnybos interesams užtikrinti. Neteisėti veiksmai pasireiškia piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimu. Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Subjektyviuosius požymius apibūdina: kaltė, tikslas, motyvas. Piktnaudžiavimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui. Faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, kad toks asmuo veikdamas (arba neveikdamas) atitinkamu būdu pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinė nutartis baudžiamojo byloje Nr. 2K–359-697/2016).Iš bylos duomenų matyti, jog D. M. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad pažeidė kaltinime nurodytų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir Europos Sąjunga. Nagrinėjamu atveju D. M. privalėjo atlikti muitinį tikrinimą pagal tranzito deklaraciją (duomenys neskelbtini), kuria muitinės tranzito procedūros užbaigimui buvo deklaruota, kad transporto priemone, kurios valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Latvijos Respublikos muitinės sandėlio (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), gabenamos prekės – elektrinė aparatūra/įranga (mobilūs telefonai). Nors pats D. M. tvirtina, jog krovinį apžiūrėjo, tačiau su tokia pozicija aukštesnysis teismas nesutinka. Iš byloje esančių vaizdo įrašų ir vaizdo įrašų kadrų nuotraukų matyti, kad patikrinimo metu D. M. transporto priemonės vairuotojo E. K. paprašė parodyti tik vieną dėžę, kuri buvo arčiausia puspriekabės durų, kurioje buvo sudėti batai. Tuo tarpu viso krovinio D. M. netikrino. Šia aplinkybę patvirtino liudytoju apklaustas vilkiko vairuotoja E. K., kuris parodė, kad 2014 m. gegužės 23 d. apie 16-17 val. atėjo vienas muitininkas, kaip vėliau sužinojo D. M., tikrinti jo krovinio. Šis muitininkas vizualiai apžiūrėjo krovinį, tačiau nei vienos dėžutės neišpakavo ir nežiūrėjo kas viduje. Vieną dėžę, kuri buvo arčiausiai durų, jie su muitininku ištraukė lauk, muitininkas apžiūrėjo užrašus ant šios dėžės, tačiau jos nepradarė. Po to dėžę įdėjo atgal į puspriekabę. Vėliau jis tą dėžę parodė tikrinimą iš naujo atlikusiems muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams. Muitinės inspektorius D. M. matė, kad automobilis yra pilnas pakrautas. Prekės buvo įvairiai sudėtos ir ant palečių, ir be palečių. Priekaba buvo užkrauta 85-90 procentų. Muitininkas neprašė jo surasti konkrečių prekių. Liudytojas V. D., kurias dirba Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus viršininko pavaduotoju, taip pat parodė, jog D. M. fiziškai tikrindamas krovinį pagal deklaraciją (duomenys neskelbtini) turėjo surasti elektrinius prietaisus, kas nurodyta deklaracijoje, tačiau jis nežinojo, kur šie daiktai ir kokiose pakuotėse yra puspriekabėje. Patiems patikrinus puspriekabėje buvusį kovinį, nei elektrinių prietaisų, nei kitos elektrinės įrangos nebuvo. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas V. J.. Aplinkybę, jog D. M. neatliko muitinio tikrinimo pagal tranzito deklaraciją (duomenys neskelbtini) patvirtina ir objektyvieji bylos duomenys – 2014 m. gegužės 23 d. prekių patikrinimo aktas; 2014 m. gegužės 23 d. apžiūros protokolas; 2014 m. gegužės 23 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas; tranzito deklaracija (duomenys neskelbtini), patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.Aukščiau nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino ir pats nuteistasis, kuris apeliaciniame skunde nurodo, jog prekių buvo labai daug, todėl jis fiziškai neturėjo galimybės kruopščiai patikrinti visas prekes ir informavo R. S.. Tačiau pažymima, jog didelis darbo krūvis ir kitos aplinkybės neatleidžia apelianto nuo pereigos griežtai laikytis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Kaltinime nurodyti teisės aktai įtvirtina detalų ir griežtą priskirtų tarnybinių funkcijų reglamentavimą muitinės inspektoriui. D. M. buvo susipažinę su šiais teisės aktais ir savo darbe privalėjo jais vadovautis. Nurodyti teisės aktai apibrėžia ne bendrąsias taisyklės, kurios suteikia subjektui tam tikrą pasirinkimo laisvę ar veikimo variantus, šios imperatyvios normos nustato griežtai apibrėžtas darbo funkcijas ir reglamentuoja jų atlikimo tvarką. D. M. suprato jų turinį, žinojo, jog šių teisės aktų nesilaikymas gali iškraipyti valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės funkcijas, sukelti Lietuvos Respublikos valstybei ir Europos Sąjungai didelę žalą.D. M. apeliaciniame skunde teigia, jog byloje nenustatyta, kad jis turėjo motyvą, iš kurio būtų galima spręsti apie jo tyčią pažeisti kaltinime nurodytus norminius aktus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota, kad tai, jog nėra nustatytas tikslas ir motyvas, dar nereiškia, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Tikslas ir motyvas nėra įvardyti BK 228 straipsnio dispozicijoje, taigi jie nėra būtinieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Veiksmų, kuriais piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi, atlikimo tikslai ir motyvai gali būti įvairūs ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2012, Nr. 2K-354-511-2015).Nuteistasis taip pat nurodo, jog Kauno apylinkės teismo apkaltinamajame nuosprendyje argumentų, kokios konkrečios aplinkybės lėmė tyčinės kaltės nustatymą, nėra. Šiame kontekste pažymima, jog pagal teismų praktiką, BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali būti padaroma veikiant tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, todėl tyčios forma veikos kvalifikavimui pagal BK 228 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi. BK 15 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, jog nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.Nagrinėjamu atveju D. M. suvokė savo veiksmų neteisėtumą, pavojingumą ir suprato, kad atlikdamas muitinį tikrinimą pagal tranzito deklaraciją (duomenys neskelbtini) bei tuo pačiu atlikdamas muitinį tikrinimą pagal NCTS priemonėmis įformintą tranzito deklaraciją (duomenys neskelbtini), pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir numatė, kad dėl to yra reali galimybė atsirasti didelei žalai valstybei ir Europos Sąjungai, nes nepatikrino bei neįsitikino, ar tranzito deklaracijoje nurodytos Prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui prekių tikrinimo vietoje, tačiau RATIS sistemoje nepagrįstai, priešingai žinomoms faktinėms tikrinimo aplinkybėms, parinko tikrinimo rezultatą „T01“ ir įforminant tranzito deklaracijos užbaigimą NCTS, pažymėjo, kad tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją (duomenys neskelbtini) tinkamai užbaigta. Pažymima, jog D. M. muitinės sistemoje dirbo įvairiose pareigose nuo 1994 metų, todėl akivaizdu, jis kad turėjo didelę darbo patirtį muitinės sistemoje ir gerai išmanė Muitinės institucijos paskirtį bei funkcijas tiek Lietuvos respublikoje, tiek Europos sąjungoje. Jis buvo pasirašytinai susipažinęs su būtinais jo darbą reglamentuojančiais teisės aktais. Visa tai patvirtina tyčios buvimą D. M. veiksmuose ir rodo, jog jis suvokė savo veiksmų neteisėtumą. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad byloje yra suklastotas 2014 m. gegužės 23 d. apžiūros protokolas ir teigia, kad jo kaltė buvo grindžiama įrodymais, kurie yra neteisėti. Nors nuteistasis akcentuoja, jog minėtame apžiūros protokole yra netiksliai nurodytas apžiūros laikas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu vien tai nesudaro pagrindo nesivadovauti apžiūros metu užfiksuotais duomenimis. 2014 m. gegužės 23 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūra buvo pradėta daryti 2015 m. gegužės 23 d. 18.00, o baigta 19 val. Tačiau liudytojai V. D., V. J., L. K. (V.), E. K. patvirtino, jog apžiūra truko apie 2-3 valandas ir buvo baigta tik pilnai iškrovus angare visas prekes iš puspriekabės ir nustačius, kad prekių, nurodytų tranzito deklaracijoje Tl (duomenys neskelbtini) – elektriniai prietaisai nėra. Iš 2014 m. gegužės 23 d. apžiūros protokolo matyti, ką skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo ir pirmos instancijos teismas, jog 2014 m. gegužės 23 d. protokolas yra pasirašytas vairuotojo E. K., muitinės tarpininkės D. O., muitinės pareigūnų D. M., R. S., S. A.. Nei vienas jų pastabų dėl faktinio apžiūros laiko nesutapimo su užfiksuotu protokole, nepadarė. Be to, pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Apeliantas teigia ir tai, jog R. S. jam padavė suklastotą deklaraciją, kad atliktų vilkiko priekaboje esančių deklaruojamų prekių muitinį patikrinimą, kurioje buvo nurodyta, kad tikrinamos prekės yra elektros prekės. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas V. D. parodė, jog D. M. galėjo sistemoje matyti, kad sistemoje buvusioje deklaracijoje buvo nurodyta, kad elektriniai prietaisai – mobilieji telefonai, nes mobilieji telefonai yra elektros įrenginiai, o visas elektros prekes jungia 8 skirsnis, todėl visi tokių prekių kodai prasideda aštuonetu.D. M. taip pat apeliaciniame skunde mini, kad didelės žalos padarymo klausimą teismas nagrinėjo paviršutiniškai, o nuosprendyje išdėstyti neišsamūs motyvai dėl šio BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarinių nustatymo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose didelė žala gali būti ne tik turtinio, bet ir neturtinio pobūdžio. Turtinė žala laikoma didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą. Atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje D. M. pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba atsižvelgus ne į didelės turtinės, bet į didelės neturtinės žalos padarymo požymį. BK 228 straipsnio atveju neturtinio pobūdžio žala teismų praktikoje paprastai pripažįstama didele, jeigu ji padaroma Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimu, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimu, darbo sutrikdymu. Šis požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-335/2013, Nr. 2K-354-511-2015). Nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismas nustatė, kad D. M. savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės, kuri yra ir už Europos Sąjungos mokesčių administravimą atsakinga institucija, funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo su tokiomis Kauno apylinkės teismo išvadomis nesutikti. Nuteistasis D. M. ignoravo savo tiesiogines pareigas ir veikė taip, jog buvo sudarytos sąlygos importo PVM mokesčių išvengimui, nesąžiningai veiklai. Taigi D. M. veikė priešingai valstybės institucijos, kurią jis atstovavo, tikslams. Be to, nuteistasis sudarė įspūdį, kad valstybės institucija nevykdo savo funkcijų, t. y. sumenkino Lietuvos Respublikos muitinės autoritetą, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą. Esant tokioms aplinkybėms, pagal teismų praktiką valstybės interesams padaryta žala pagrįstai traktuota kaip didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–253/2012, Nr. 2K-354-511-2015).Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad negalima teigti, jog dėl jo veiksmų buvo galima išvengti mokesčių, nes Prekės turėjo būti patalpintos į sandėlį, kur dar kartą būtų patikrintos, tačiau neteisėtas spaudo „išgabenti leista” uždėjimas (šį veiksmą neteisėtai atliko J. R.), tikrai suteikė galimybę išvengti mokesčių, tačiau už šiuos veiksmus jis negali atsakyti. Teisėjų kolegija šiame kontekste dar karta pažymi, jog D. M. pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba atsižvelgus ne į didelės turtinės, bet į didelės neturtinės žalos požymį, todėl aukščiau nurodytos aplinkybės nėra esminės ir įtakos veikos kvalifikavimui neturi.Pasisakant dėl nuteistajam paskirtos bausmės pažymima, jog Kauno apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Skirdamas bausmę D. M. pirmos instancijos teismas įvertino tai, jog jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, nedirba, yra registruotas darbo biržoje, neįrašytas į narkologo ar psichiatro įskaitą, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, todėl pagrįstai skyrė 70 MGL dydžio baudą. Atkreipiamas dėmesys, jog vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies pagrindais į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikymą nuo 2014 m. gegužės 23 d. 18 val. iki 2014 m. gegužės 24 d. 13 val. 40 min. išbūtas laikas, bauda sumažinta 2 MGL ir paskirta galutinė bausmė – 68 MGL dydžio (2560,88 Eur) bauda. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja R. Budrytė, jei apeliacinis skundas būtų atmestas, prašė atsižvelgti į nuteistojo turtinę padėti ir sumažinti paskirtos baudos dydį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad D. M. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą už kurio padarymą įstatymas numato baudą iki 1000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), todėl dar labiau švelninti paskirtos baudos dydį pagrindo nėra.Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, jog BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimas pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo negali būti suvokiamas kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014). Taigi apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai: Kęstutis DargužisJurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė