Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kauno vandenys“ ieškinį pareikštą atsakovams I. M. R., A. P., R. N. J., E. R., dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-07-07 teisme gautas atsakovių I. M. R. ir E. R. atsiliepimas, kuriame nurodoma, jog su ieškove atsakovės nėra sudariusios jokių sutarčių ir ieškovės teikiamomis paslaugomis niekada nesinaudojo. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys apylinkės teismo buvo atidalintos 2009-03-12, teismo sprendimas įsigaliojo 2009-04-12, todėl reikalavimas įvykdyti prievolę iki 2009-04-12 yra visiškai neteisėtas. Taip pat nurodo, jog Z. E. A. (duomenys neskelbtini) apsigyveno tik 2010 m. lapkričio mėnesį. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) bendras skaitiklis yra (duomenys neskelbtini) namo rūsyje. Kadangi (duomenys neskelbtini) name niekas iš savininkų negyveno, bendras abiems namams skaitiklis buvo užsuktas, kad artėjant žiemai neužšaltų vamzdynas. Todėl Z. E. A. naudojosi pirktiniu ir lietaus vandeniu. Kadangi vandens tiekimu niekas nesinaudojo, tai ir mokestis už vandens nuotekas yra neteisėtas (90-91 b. l.).

Atsakovui A. P. siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti 2015-04-20 jo motinai J. P. (CPK 123 str. 3 d.), (51 b. l.). Atsakovas A. P. per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

2015-10-20 ieškovės atstovė advokatė I. K. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog prašo ieškinį atsakovų R. N. J. ir A. P. atžvilgiu tenkinti visa apimtimi. Taip pat nurodė, jog atsakovės R. N. J. nurodyta aplinkybė, kad skolos susidarymo laikotarpiu ji name negyveno ir negyvena (dėl to ginčo byloje nėra), nėra ten deklaravusi savo gyvenamosios vietos, nepaneigia atsakovės, kaip abonento ir vartotojo statuso. Taip pat nepaneigia aplinkybės, kad atsakovai skolos susidarymo laikotarpiu buvo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais (127-129 b.l. ).

2015-10-20 šalims neatvykus į po pertraukos tęsiamą bylos nagrinėjimą, nutarta bylos nagrinėjimą užbaigti rašytinio proceso tvarka (130 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

2015-10-20 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10253-894/2015 patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės UAB „Kauno vandenys“ ir atsakovių I. M. R. ir E. R.. Civilinė byla Nr. 2-10253-894/2015 dalyje dėl reikalavimų, pareikštų atsakovėms I. M. R. bei E. R., nutraukta. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendime pasisakys išimtinai dėl ieškinio reikalavimų R. N. J. bei A. P. atžvilgiu.

Nustatyta, kad R. N. J. nuosavybės teise priklauso 11/25 dalių, o A. P. - 11/10000 dalių gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (7-16 b.l.). 2007-05-24 namo, adresu (duomenys neskelbtini), vandens apskaitos prietaiso rodmenys buvo - 549 m³ (22, 32 b.l.). 2014-10-14 UAB „Kauno vandenys“ šaltkalvis vandens skaitiklių keitėjas nuėmė namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, vandens apskaitos prietaisą ir demontavo vamzdyną. Nuimto apskaitos prietaiso rodmuo buvo 692 m³ (21 b.l.).

Atsakovai neginčijo fakto, kad jiems bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio namo geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo, t.y., ieškovo, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad visam namui, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas vienas bendras apskaitos prietaisas, suteiktas vienas mokėtojo (abonento) numeris. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad už laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2014-10-30 namui, adresu (duomenys neskelbtini), patiektą vandenį bei nuotekų šalinimo paslaugas ieškovui nėra sumokėta. Atsakovai neginčijo, kad bendra įsiskolinimo už ieškovo patiektą vandenį ir pašalintas nuotekas suma sudaro 269,39 Eur.

Civilinio kodekso 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Pagal skolos susidarymo laikotarpiu galiojusią Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies redakciją, jei asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Vadovaujantis galiojusiu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad skolos susidarymo laikotarpiu tarp ieškovės ir atsakovų, kuriems dalinės nuosavybės teise priklauso geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai, sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo buvo sudaryta. Vandens tiekimo sutarties standartinės sąlygos patvirtintos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“. Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 19 dalimis („Abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, <...> prijungęs savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas“; „Vartotojas – fizinis asmuo (abonentas), perkantis vandenį ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas ne verslo, bet savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti“), spręstina, kad R. N. J. ir A. P. yra pripažįstami abonentu ir vartotoju. Atsakovai, kaip vartotojai turėjo pareigą pranešti viešajam vandens tiekėjui geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisų rodmenis ir atsiskaityti su vandens tiekėju už sunaudotą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas, kaip tai nustatyta Vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 17.5 punkte. Pažymėtina, kad patalpų bendraturčio (abonento pareiga) sumokėti už ieškovės suteiktas vandens tiekimo ir nukanalizavimo paslaugas nepriklauso nuo to, ar šiomis patalpomis naudojosi savininkas, ar kiti asmenys (CK 6.388 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismo vertinimu, atsakovai privalėjo domėtis ir rūpintis jiems priklausančiu turtu ir su juo susijusiomis prievolėmis. Atsakovai nepateikė įrodymų apie tai, kad buvo informavę ieškovę, jog ginčo name negyvena ir ieškovės teikiamomis paslaugomis nesinaudoja. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai prašė jiems priklausančiai namo daliai įrengti atskirus apskaitos prietaisus. Atsakovai nepateikė įrodymų ir apie tai, kad buvo pateikę prašymą laikinai sustabdyti geriamojo vandens tiekimą, kaip tai numatyta Vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“, 10.4 punkte. Taip pat nepateikė įrodymų, jog vadovaudamiesi Vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 18.4 punktu, buvo vienašališkai nutraukę vandens tiekimo sutartį, apie tai prieš 30 dienų pranešdami UAB „Kauno vandenys“.

Ieškovas prašo už suteiktas paslaugas iš atsakovų skolą priteisti proporcingomis dalimis jų nuosavybės daliai bendrame turte. Išlaidos už sunaudotą vandenį yra priskiriamos prie su buto naudojimu susijusių asmeninių išlaidų, yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas (2010 m. balandžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010). Nagrinėjamu atveju nėra taikytinos daiktinės teisės normos (CK 4.76 str.). Ginčui spręsti taikytinos prievolinės teisės normos. Minėta, jog atsakovai, konkliudentiniais veiksmais sudarė daugiašalę vandens tiekimo paslaugų sutartį (UAB „Kauno vandenys“ iš vienos pusės ir visi namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai iš kitos pusės), kuria vadovaujantis jiems, kaip vandens vartotojams, kilo pareiga deklaruoti vandens apskaitos prietaiso rodmenis bei sumokėti už patiektą vandenį bei nuotekų šalinimo paslaugas. Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu. Darytina išvada, kad visiems namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiams atsirado solidari prievolė atlyginti už UAB „Kauno vandenys“ jų bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiam namui suteiktas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus dėl ginčo laikotarpiu sunaudoto vandens kiekio (21-22 b.l.) bei 2015-02-25 Priskaitymų apmokėjimo žiniaraštį, kuriame pateiktas namo, adresu (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo už patiektą vandenį bei nuotekų šalinimą laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2014-12-31 paskaičiavimas (19-20 b.l.). Minėti įrodymai patvirtina, kad už ginčo namui suteiktas paslaugas yra susidaręs 269,39 Eur įsiskolinimas. Teismas vertina, jog, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, ieškovas turi teisę pasirinkti, kokiomis dalimis ir iš kurių bendraskolių prašyti priteisti solidarią skolą. Todėl tenkintini ieškinio reikalavimai iš A. P. priteisti 0,30 Eur skolos dalį, o iš R. N. J. - 118,53 Eur skolos dalį. Pažymėtina, kad atsakovams šiuo sprendimu nėra užkertamas kelias kelti bendraskolių tarpusavio atgręžtinius reikalavimus Civilinio kodekso 6.9 straipsnyje nustatyta tvarka.

Po bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Vadovaujantis nurodytomis įstatymo normomis, iš atsakovų ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje pateiktas 2015-03-05 mokėjimo nurodymas Nr. 000010423 patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 20,00 Eur žyminio mokesčio (6 b.l.). Patenkinus ieškinį, prašoma priteisti 8,80 Eur žyminio mokesčio suma ieškovei priteistina iš atsakovės R. N. J., o 0,03 Eur - iš atsakovo A. P. (CPK 79 str., 93 str.).

Ieškovė prašo iš R. N. J. priteisti 14,65 Eur, o iš A. P. – 0,03 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Į bylą pateikti 2014-07-04 skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. CRD 14/07-JS1/5-154, 2014-07-09 sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo prie skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 14/07-JS1/5-154, pasirašyta tarp advokatės I. K. ir UAB „Kauno vandenys“, atstovaujamos UAB „Creditum“. 2015-02-25 UAB „Creditum“ išrašyta sąskaita faktūra Nr. CRD 004409 bei 2015-03-05 UAB „Kauno vandenys“ pagal aukščiau nurodytą sąskaitą faktūrą atliktas mokėjimo nurodymas UAB „Creditum“ (27-30 b.l.).

Į bylą nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys advokatės I. K. išlaidas, susijusias su ieškovo atstovavimu byloje. Darytina išvada, jog iš R. N. J. ir iš A. P. prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 14,68 Eur yra sumokėta už UAB „Creditum“ suteiktas teisines paslaugas. LR CPK 56 straipsnyje nurodyti asmenys, galintys būti atstovais teismuose. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas, nuosekliai plėtodamas iš aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...>įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, į CPK 56 straipsnio nuostatas, griežtai apibrėžiančias reikalavimus atstovams, nepateikus teismui duomenų apie pavedimo sutarties, atitinkančios CPK 56 straipsnio nuostatas, buvimą, ieškovės prašymas iš R. N. J. priteisti 14,65 Eur, o iš A. P. – 0,03 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti negali būti tenkintas.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Kauno vandenys“, į.k. 132751369, buveinės adresas Aukštaičių g. 43, LT-44158, Kaunas, iš atsakovės R. N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 118,53 Eur (vienas šimtas aštuoniolika eurų 53 ct) skolos, 8,80 Eur (aštuoni eurai 80 ct.) žyminio mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui UAB „Kauno vandenys“, į.k. 132751369, buveinės adresas Aukštaičių g. 43, LT-44158, Kaunas, iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 0,30 Eur (nulis eurų 30 ct) skolos, 0,03 Eur (nulis eurų 3 ct.) žyminio mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.