- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-22
- Bylos Nr.
- 1A-365-200-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00004-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Angelė Ikasalienė (pirm.), Regina Pocienė, Stasys Punys
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus, Vilniaus apskrities VPK, J. N.
- Nuteistasis
- R.
- Nukentėjusysis
- J. N.
- Advokatai
- Benediktas Paulauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.2.14.10Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.4.6Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Teisėjas R. Prašmuntas Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00004-2012-6
2013 m. gegužės 22 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 187 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 litų) bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį – 50 MGL (6500 litų) bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 50 MGL (6500 litų) bauda.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš R. K. priteista civilinio ieškovo Vilniaus apskrities VPK naudai 1814,08 Lt turtinės žalos; civilinio ieškovo J. N. naudai 90,24 Lt turtinės žalos ir 800 Lt neturtinės žalos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - nulaužtą automobilio MITSUBISHI PAJERO SPORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų dėklo dangtelį, saugomą VA VPK Trakų r. PK saugojimo kameroje – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
R. K. nuteistas pagal BK 286 str. už tai, kad jis 2012-01-02, apie 20.00 val., kelyje Vilnius - Klaipėda 20 km ties nuvažiavimu į Stirnių kaimą, sėdėdamas policijos tarnybiniame automobilyje MITSUBISHI PAJERO SPORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trukdydamas teisėtiems Vilniaus apsk. VPK Trakų r. PK VPS PB patrulio D. M. ir Vilniaus apsk. VPK Trakų r. PK VPS PB patrulio J. N. veiksmams įforminti su techniniu autoįvykiu susijusius dokumentus bei nepaklusdamas teisėtiems reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus - grasino policijos pareigūnams susidoroti, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir aktyviais veiksmais priešinosi panaudodamas smurtą pareigūnų atžvilgiu - įspyrė savo pareigas einančiam policijos pareigūnui į kairės kojos šlaunį ir mažąjį dešinės rankos pirštą, tuo nukentėjusiajam J. N. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, kojomis bandė išdaužti šoninį tarnybinio automobilio stiklą t. y. aktyviais veiksmais pasipriešino savo pareigas atliekantiems statutiniams valstybės tarnautojams -Vilniaus apsk. VPK Trakų r. PK VPS PB patruliui D. M. ir Vilniaus apsk. VPK Trakų r. PK VPS PB patruliui J. N..
R. K. taip pat nuteistas pagal BK 187 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-01-02, apie 20.00 val., kelyje Vilnius - Klaipėda 20 km ties nuvažiavimu į Stirnių kaimą sėdėdamas policijos tarnybiniame automobilyje MITSUBISHI PAJERO SPORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aktyviais veiksmais priešindamasis policijos pareigūnam kojomis įspyrė į automobilio lubose sumontuotą dokumentų dėklą jį sulaužydamas, tuo padarydamas Vilniaus apsk. VPK 1741,48 litų žalą ir sugadino Vilniaus apsk. VPK priklausantį turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo išteisinti jį pagal BK 187 str. 1 d.; pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-03-05 nuosprendį, jį sušvelninant ir paskiriant mažesnę baudą; išdėstyti baudos sumokėjimą maksimaliai įmanomam terminui.
Apeliantas nurodo, kad savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryta nusikalstama veika. Pasak apelianto, į jo, sutuoktinės ir sūnaus parodymus teismas neatsižvelgė, jų nevertino, motyvuodamas tuo, kad yra priimtas Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje, prijungtoje prie baudžiamosios bylos, kurioje R. K. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 126 str. 4 d. Nutarimo apeliantas neskundė ir tai buvo jo klaida. Teismas nevertino, kad 2012-01-02, apie 18 val. R. K. ties Gariūnais patyrė techninį eismo įvykį, pripažino savo kaltę, su kito Mercedes Benz automobilio vairuotoju pasirašė eismo įvykio deklaraciją. Kadangi apelianto vairuojamas sutuoktinės automobilis Hyundai Coupe, v/n (duomenys neskelbtini) po susidūrimo negalėjo važiuoti (tai patvirtina byloje esanti 2012-01-11 UAB „Auto ekspertas" išvada - pramuštas radiatorius, išbėgęs aušinimo skystis, nutraukta guminė žarna, b. l. 107), pakeleivingu automobiliu nuo Gariūnų R. K. automobilis buvo atitemptas Vilnius-Kaunas keliu iki posūkio į Stirnių kaimą ir čia paliktas, palei kelio atitvarą. Jeigu apeliantas sava eiga būtų atvažiavęs iki posūkio į Stirnių kaimą, kaip buvo vertinama byloje, būtų galėjęs vairuoti ir toliau - iki Moluvėnų kaimo. Kadangi automobilį reikėjo nutempti iki Moluvėnų kaimo, R. K. paskambino žmonai ir pasakė, kas atsitiko bei paprašė, kad surastų, kas partemptų automobilį. Buvo šalta, apeliantas nuėjo į netoliese esančią degalinę, nusipirko butelį degtinės ir išgėrė. Tuo metu privažiavo Vilniaus m. policijos darbuotojai, kuriems R. K. viską paaiškino, po to jį perdavė Trakų PK darbuotojams. Apeliantas buvo apkaltintas neblaivus sukėlęs eismo įvykį, padaręs žalos kelio atitvarui. R. K. nenorėjo su tuo sutikti, paprašytas įsėsti į pareigūnų automobilį, jis pakluso. Tačiau policijos pareigūnai apeliantu netikėjo, nekreipė dėmesio į jo paaiškinimus, nors jis pateikė eismo įvykio deklaraciją. Pareigūnai liepė apeliantui pūsti į alkotesterį, ruošėsi išvežti automobilį į stovėjimo aikštelę, nors tuo metu priėjo žmona ir sūnus. R. K. buvo apkaltintas vairavimu esant neblaiviam. Dėl lietuvių kalbos nežinojimo, nesuprasdamas pareigūnų surašytų dokumentų, jis atsisakė juos pasirašyti, dėl ko policijos pareigūnai supyko, uždėjo antrankius. Toks jų elgesys apeliantą išprovokavo ir jis tik tuomet nenorėjo jiems paklusti ir pasipriešino. Iki tol R. K. elgėsi ramiai ir mandagiai. Apeliantas nenorėjo, kad jam būtų uždėti antrankiai, tačiau jis buvo pargriautas ant užpakalinės sėdynės, jam užlaužtos rankos ir uždėti antrankiai. Apeliantas mano, kad gali būti, jog grumtynių metu jis sužalojo pareigūną, tačiau tyčia į automobilio salono lubose sumontuotą dokumentų dėklą nespyrė. Pasak apelianto, jis buvo nublokštas ant sėdynės, pareigūnai buvo virš jo. R. K. pažymi, kad pareigūnas J. N. yra aukšto ūgio, galimai dedant apeliantui antrankius, o jam priešinantis, grumtynių eigoje ir buvo kliudytas dėklas bei sulaužytas vieno plafono dangtelis. Tačiau apeliantas buvo apkaltintas tyčiniais veiksmais, nukreiptais į turto sunaikinimą. Pasak apelianto, to tikrai nebuvo. Tik dėl jo pasipriešinimo, apeliantas mano, jog buvo surašytas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 127 str. 2 d., nors joks svetimo turto (kelio atitvaro) sugadinimas nebuvo konstatuotas. Apeliantas mano, kad yra nepagrįstai apkaltintas padaręs BK 187 str. 1 d. numatytą veiką, priimant nuosprendį netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nuteisiant jį pagal BK 286 str., teismas neatsižvelgė į pareigūnų veiksmus, į tas aplinkybes, kurios iššaukė R. K. pasipriešinimą.
Apeliantas pažymi, kad iki šiol nebuvo teistas, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi sveikatos problemų, turi skolų už išsimokėtinai pirktas prekes, moka jam skirtą baudą. Pasak apelianto, jo atlyginimas, padarius visus atskaitymus, sumokėjus įmokas kredito įmonėms, lieka labai mažas. Sūnus P. K. mokosi dieniniame skyriuje Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre, siekia įgyti profesiją, jis, nors pilnametis, yra šeimos išlaikytinis. Teismo nuosprendžiu apeliantui paskirta didelė bauda, kurios sumokėti iš karto jis nėra pajėgus. Baudos sumokėjimas išdėstytinas ilgesniam laikotarpiui.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. K. gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžio atmetamas.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas R. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 str. 1 d. ir 286 str.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas ar nepripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teismas privalo išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti išsamūs visų byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama R. K. kaltė dėl BK 187 str. 1 d. ir 286 str. numatytų nusikalstamų veikų, tinkamai realizavo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Spręsdamas R. K. kaltės klausimą, teismas surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste ir išvadas, kad jis padarė jam inkriminuojamas veikas grindė remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu. Nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, su jomis sutinka. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo aptartų įrodymų pagrindu padarytų išvadų dėl R. K. kaltės jam padarius BK 187 str. 1 d. ir 286 str. numatytas nusikalstamas veikas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo išteisinti jį pagal BK 187 str. 1 d. Apeliantas mano, kad yra nepagrįstai apkaltintas padaręs BK 187 str. 1 d. numatytą veiką. Aiškina nenorėjęs, kad jam būtų uždėti antrankiai, tačiau jis buvo pargriautas ant policijos tarnybinio automobilio užpakalinės sėdynės, užlaužtos rankos ir uždėti antrankiai. Apeliantas mano, kad gali būti, jog grumtynių metu jis sužalojo pareigūną, tačiau tyčia į automobilio salono lubose sumontuotą dokumentų dėklą nespyrė. Pasak apelianto, jis buvo nublokštas ant sėdynės, pareigūnai buvo virš jo. R. K. pažymi, kad pareigūnas J. N. yra aukšto ūgio, galimai dedant apeliantui antrankius, o jam priešinantis, grumtynių eigoje ir buvo kliudytas dėklas bei sulaužytas vieno plafono dangtelis. Tačiau apeliantas buvo apkaltintas tyčiniais veiksmais, nukreiptais į turto sunaikinimą. Pasak apelianto, jo tyčinių veiksmų nebuvo.
BK 187 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Tyčia gali būti tiek išankstinė bei gerai apgalvota, tiek kilusi staiga ir tuoj pat realizuota. Jeigu byloje surinkti duomenys patvirtina, kad asmuo veikė neapibrėžta tyčia, jis turi atsakyti už visas pasekmes, realiai atsiradusias dėl jo neteisėtos veikos. Šios nusikalstamos veikos motyvai gali būti labai įvairūs: kerštas, pyktis, pavydas ir kt. Motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, į juos teismas atsižvelgia individualizuodamas bausmę.
Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog R. K. 2012-01-02, apie 20.00 val., kelyje Vilnius - Klaipėda 20 km ties nuvažiavimu į Stirnių kaimą sėdėdamas policijos tarnybiniame automobilyje MITSUBISHI PAJERO SPORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aktyviais veiksmais priešindamasis policijos pareigūnams kojomis įspyrė į automobilio lubose sumontuotą dokumentų dėklą jį sulaužydamas, tuo padarydamas Vilniaus apsk. VPK 1741,48 litų žalą ir sugadino Vilniaus apsk. VPK priklausantį turtą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad R. K. neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios sugadinti svetimo turto, t. y. policijos tarnybinio automobilio lubose sumontuoto dokumentų dėklo. Kaip minėta, BK 187 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta tiesiogine arba netiesiogine tyčia, kuri gali būti tiek išankstinė bei gerai apgalvota, tiek kilusi staiga ir tuoj pat realizuota. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju R. K., sugadindamas minėtą svetimą turtą, veikė netiesiogine, staiga kilusia ir tuoj pat realizuota tyčia, t. y. R. K., būdamas nedidelėje uždaroje erdvėje – ant tarnybinio policijos automobilio galinės sėdynės, aktyviais veiksmais besipriešindamas policijos pareigūnams, spardydamas kojomis, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl jo veiksmų bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir, nors šių pasekmių nenorėjo, tačiau savo aktyviais ir nepamatuotais smurtiniais veiksmais sąmoningai leido minėtoms pasekmėms – svetimo turto apgadinimui – atsirasti. R. K. tyčia sugadinti svetimą turtą kilo staiga dėl policijos pareigūnų teisėtų veiksmų siekiant nuraminti R. K. ir uždėti pastarajam antrankius bei tuoj pat buvo realizuota.
Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes R. K. padaryta veika pagrįstai pripažinta nusikalstama ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 str. 1 d. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendis šioje dalyje dėl veikos vertinimo ir kvalifikavimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo R. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl bausmės.
Apeliantas taip pat prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-03-05 nuosprendį, jį sušvelninant ir paskiriant mažesnę baudą.
Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. bausmę, išanalizavęs byloje esančių aplinkybių visumą, tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryti du baigti nesunkūs tyčiniai nusikaltimai; į padarytos turtinės žalos dydį; į R. K. asmenybę – R. K. neteistas, baustas administracine tvarka (t. 1. b.l. 117-119), dirba (t. 1. b.l. 108); į tai, kad nenustatyta R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į R. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo R. K. paskirta bausmė tiek už atskiras veikas, tiek ir subendrinta savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, BK 41 str. numatyti bausmės tikslai R. K. atžvilgiu bus pasiekti jam paskyrus baudą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. galutinę subendrintą bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, pagrįstai vadovavosi BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir R. K. paskyrė galutinę subendrintą bausmę - 50 MGL (6500 litų) baudą, kuri nesiekia už nesunkų nusikaltimą skiriamos baudos vidurkio ir artima šio dydžio minimaliai ribai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliantas nurodo, kad jo atlyginimas, padarius visus atskaitymus, sumokėjus įmokas kredito įmonėms, lieka labai mažas. Sūnus P. K. mokosi dieniniame skyriuje Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre, siekia įgyti profesiją, jis, nors pilnametis, yra šeimos išlaikytinis. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta didelė bauda, kurios sumokėti iš karto jis nėra pajėgus, todėl prašo baudos sumokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui. BPK 352 str. 1 d. numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. BVK 22 str. 2 d. numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 5 d. nuosprendyje nenustatė kitokio termino, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į R. K. materialinę padėtį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nustatyti, kad R. K. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę - 50 MGL (6500 litų) baudą savanoriškai turi sumokėti per 10 mėnesių į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, t. y. po 650 litų per mėnesį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 352 str. 1 d., BVK 22 str. 2 d.,
nutarė:
Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžio atmesti.
Nustatyti, kad R. K. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę - 50 MGL (6500 litų) baudą savanoriškai turi sumokėti per 10 mėnesių į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, t. y. po 650 litų per mėnesį.