Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo P. E. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (septynios nusikalstamos veikos) ir 182 straipsnio 3 dalį (trys nusikalstamos veikos) ir nubaustas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš nukentėjusiąją I. M.) – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš nukentėjusiąją S. K.) – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Nuosprendžiu priteista iš P. E. ir G. Š. solidariai nukentėjusiajam R. G. 310 Eur, nukentėjusiajai A. Ž. – 200 Eur, nukentėjusiajam V. M. – 200 Eur, nukentėjusiajam V. S. – 2 913,97 Eur, nukentėjusiajai R. Š. – 253 Eur, nukentėjusiajam A. T. – 500 Eur, nukentėjusiajam N. Š. – 200 Eur, nukentėjusiajai M. Š. – 722,34 Eur, nukentėjusiajai I. M. 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai S. K. – 1 900 Eur turtinės ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo; civilinei ieškovei UAB „BnP Finance“ – 4 164, 72 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo. Taip pat priteista iš P. E. ir G. Š. valstybės naudai po 99 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už advokato atstovavimą nukentėjusiajai S. K. baudžiamojoje byloje.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir G. Š., tačiau ji nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. B. esmė

1. P. E. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrai su G. Š., apgaulės būdu įgijo svetimą turtą:

1.1. P. E. ir G. Š. veikdami bendrai, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip iki 2019-08-17, turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą: G. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavus savo vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos numerį Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo interneto puslapyje www.skelbiu.lt, kurio IP adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S9“ už 310 Eur. Į skelbimą atsiliepusiam R. G. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo SMS pranešimu iš numerio (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pinigus už mobiliojo ryšio telefoną reikia pervesti į G. Š. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis R. G., norėdamas įsigyti prekę ir būdamas suklaidintas, 2019-08-19 į nurodytą banko sąskaitą iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 310 Eur, tačiau mobiliojo ryšio telefono negavo. Nukentėjusiojo R. G. pervestus 310 Eur G. Š. 2019-08-19 12.38 val. išgrynino AB „Swedbank“ banko bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku prie parduotuvės IKI, esančios Nidos g. 5, Klaipėdoje, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodytam P. E.. Tokiu būdu G. Š., P. E. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdami bendrai, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo R. G. priklausantį turtą – 310 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.2. BPK 20 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

2.14. LAT yra išaiškinęs, kad nekaltumo prezumpcijos principas taip pat įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonių, aiškinamų kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamų veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (LAT 2018-01-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30- 689/2018).

2.16. Klaipėdos apylinkės teismas bendrininkavimą iš esmės motyvavo vienu sakiniu: „Kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudami tarpusavyje.“ ir pacitavo teismų praktiką, jog: „<...> įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales.“ (nuosprendžio 32 psl.).

2.26. Priešingai, byloje surinkti duomenys patvirtina faktą, kad G. Š. su nenustatytais asmenimis pasinaudojo juo – P. E., siekdami, kad nebūtų nustatyti visi nusikalstamą veiką padarę asmenys. Bylos nagrinėjimo metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad G. Š. ikiteisminio tyrimo metu melavo, t. y. ji buvo nurodžiusi, kad gyvena viena ir taip elgėsi dėl sunkios savo finansinės padėties. Tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad G. Š. jungtinės veiklos teisiniais santykiais yra susijusi su kitu vyru, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausas, jo ir G. Š. santykiai su įkalinimo įstaigoje esančiais asmenimis nebuvo tiriami ir nustatinėjami, nors G. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai yra žinoma ir suprantama, jog tokius nusikaltimus vykdo asmenys iš įkalinimo vietos. P. E. paaiškino, kad siuntos pristatymo atstumas buvo nedidelis, t. y. iki iš esmės tame pat rajone esančio daugiabučio durų. Todėl tikėtina, kad G. Š. su kitais asmenimis pasitelkė jį – P. E., kad nebūtų išaiškinti kiti asmenys, nes per trumpą laiką trunkantį susitikimą jis neįsidėmėjo asmens, priėmusio siuntas, požymių ir jo atpažinti negalėjo, tačiau paaiškino, kad tai buvo vyras. Taigi sukčiavimo būdu įgyto turto galutinis gavėjas liko nenustatytas. Taip pat liko nenustatytas ir organizatorius.

2.27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015).

2.28. Teismas nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos, o nuosprendį motyvavo tik subjektyviais teiginiais apie bendrininkavimą, tačiau aplinkybės, kad jis, P. E., ir G. Š. buvo sudarę susitarimą veikti nusikalstamai kartu, turėjo bendrą tyčią, byloje liko neįrodytos. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie įrodytų susitarimo faktą ir (ar) jo turinį, tuo labiau nėra duomenų, kurie įrodytų bendrą jų tyčią vykdyti nusikalstamą veiką.

2.29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, P. E. teigimu, akivaizdu, jog nesant duomenų, kad jis ir G. Š. turėjo bendrą susitarimą ir tyčią veikti nusikalstamai kartu, taip pat kitais bylos duomenimis nepaneigiant jo parodymų, remiantis baudžiamuoju įstatymu ir kasacinio teismo suformuota praktika, apelianto manymu, jis turėjo būti išteisintas. P. E. teigimu, jis nežinodamas / nesuvokdamas padėjo įgyvendinti nuteistosios G. Š. ir kitų asmenų nusikalstamą sumanymą, todėl baudžiamojon atsakomybėn negalėjo būti traukiamas. Asmuo, organizavęs nusikalstamos veikos įvykdymą, pasitelkdamas nekaltą asmenį (šiuo atveju jį – P. E.), turėtų būti baudžiamas kaip nusikaltimo vykdytojas, o jis, P. E., teismo turėjo būti išteisintas.

2.30. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau nurodyta, galima daryti išvadą, kad byloje Klaipėdos apylinkės teismas tinkamai neįvertino nurodytų aplinkybių, o kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų apskritai nevertino (visi be išimties nukentėję asmenys nurodė, kad bendravo su moterimi, t. y. visą nusikalstamą veiką organizavo moteris, o P. E. jokių reikalavimų neturi), todėl liko nepašalinti esminiai prieštaravimai, abejonės, apelianto teigimu, svarbios jo veikos kvalifikavimui.

2.31. Nuteistosios G. Š. parodymai negalėjo būti pripažinti patikimais ir pagrįstais BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme ir vieninteliai, kurių pagrindu jis, P. E., pripažintas kaltu. Tuo tarpu kitus duomenis teismas iš kaltinamojo akto tiesiog nukopijavo į apkaltinamąjį nuosprendį, tai iš esmės leidžia daryti išvadą, kad teismas, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų apskritai nevertino. Tokie teismo veiksmai ne tik neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje keliamų reikalavimų, bet ir prieštarauja nuostatai, kad kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pagal in dubio pro reo principą visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl, apelianto manymu, Klaipėdos apylinkės teismo 2021-09-30 jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir jis turi būti išteisintas.

3. Teismo posėdyje nuteistasis P. E. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistosios G. Š. gynėjas pareiškė manantis, kad jo ginamoji, nors ir neskundžia nuosprendžio apeliacine tvarka, yra nuteista nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš nuteistojo P. E. apeliacinio skundo matyti, jog P. E. nesutinka su jo nuteisimu ir prašo jį išteisinti, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, jo kaltę grindė iš esmės nuteistosios G. Š. prieštaringais parodymais, neva pinigus visada ji perduodavo jam, nors ikiteisminio tyrimo metu ji, skirtingai nei apklausiama teisme, nurodė, kad pinigus atiduodavo moteriai. Šių akivaizdžių neatitikimų teismas nevertino, visų bylos aplinkybių objektyviai ir nešališkai neišnagrinėjo, nuteistosios G. Š. parodymų patikimumo aspektu nevertino, byloje esančių prieštaravimų nepašalino, taip esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Pasak apelianto, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų jo susitarimą daryti nusikalstamas veikas su G. Š. ar kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tikėtina, kad G. Š. su nenustatytais asmenimis juo pasinaudojo, siekdami, kad nebūtų nustatyti visi nusikalstamą veiką padarę asmenys, o jis nesuvokdamas padėjo įgyvendinti G. Š. ir kitų asmenų nusikalstamą sumanymą, nesuprasdamas, jog galbūt daro nusikaltimą. Todėl, apelianto teigimu, jis buvo nuteistas nepagrįstai ir turi būti išteisintas. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, neleidžia daryti išvados, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas P. E. kaltu dėl sukčiavimo, įstatymo nuostatas taikė teisingai ir nuteisė jį už sukčiavimą pagrįstai.

7. P. E. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis veikė nesuprasdamas G. Š. ir su ja susijusių asmenų nusikalstamų veiksmų. Pasak apelianto, G. Š. su nenustatytais asmenimis juo pasinaudojo, siekdami, kad nebūtų nustatyti visi nusikalstamą veiką padarę asmenys. Apklausų metu G. Š. neatskleidė tiesos, t. y. neįvardijo asmenų, su kuriais vykdė nusikalstamą veiką ir, apelianto teigimu, jį apkalbėjo, siekdama išvengti teisinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nors P. E. savo kaltės išviliojęs pinigus iš nukentėjusiųjų, veikiant bendrai su G. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nepripažino ir kaltina nuteistąją G. Š. jį apkalbėjus, tokią jo versiją paneigia byloje surinktų ir skundžiame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma.

8. Byloje neginčijamai nustatyta, kad P. E. bendravo su nuteistąja G. Š. ir asmeniu, kuriam, apelianto teigimu, jis perdavė siuntas, tačiau, P. E. teigimu, jo požymių per trumpą laiką trunkantį susitikimą jis neįsidėmėjo ir jo atpažinti negalėjo (tik žino, kad tai buvo vyras). Pasak apelianto, su G. Š. iki 2019-09-26 jis nebuvo pažįstamas ir nebuvo susitikęs (kaip nustatyta byloje, su ja jis buvo susitikęs tik tris kartus –2019-09-26, 2019-10-06 ir 2019-10-15 – ir tai atitinka jo parodymus), tuo tarpu, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, ji daug nusikalstamų veikų padarė iki minėtos datos (pagal inkriminuotas veikas G. Š. ir nenustatytų ikiteisminio tyrimo metu kitų jos bendrininkų veikla tęsėsi nuo 2019-08-19 iki 2019-10-15), todėl, apelianto teigimu, jis jokiu statusu G. Š. nusikalstamame veikime nedalyvavo ir byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų jo susitarimą daryti nusikalstamas veikas su pastarąja ar kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Pasak apelianto, G. Š. su nenustatytais asmenimis juo pasinaudojo, siekdami, kad nebūtų nustatyti visi nusikalstamą veiką padarę asmenys, o jis nesuprasdamas padėjo įgyvendinti jų nusikalstamą sumanymą, nesuprasdamas, jog galbūt daro nusikaltimą, todėl, P. E. teigimu, jis už sukčiavimą pagal kaltinime jam inkriminuotus epizodus buvo nuteistas nepagrįstai. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo P. E. apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, išvados dėl P. E. kaltės pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra. Priešingai apelianto P. E. tvirtinimui, jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo teismas grindė ne tik nuteistosios G. Š. parodymais, bet ir byloje surinktų įrodymų visuma, kurie išsamiai aprašyti ir įvertinti skundžiamame nuosprendyje.

10. Nors nuteistasis P. E., apeliaciniame skunde ginčydamas G. Š. parodymų patikimumą tuo aspektu, kad, pasak apelianto, ji davė prieštaringus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu nurodydama, kad išgrynintus pinigus perduodavo moteriai, o teisme jau teigė, kad visus išgrynintus pinigus tuoj pat perdavė jam – P. E., tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, G. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai nurodė, kad visais atvejais iš bankomato išgryninusi pinigus perdavė P. E. (dalį pinigų pasilikdavo sau), t. y. pirminės 2019-11-19 įtariamojo apklausos metu (t. 11, b. l. 105–106) G. Š., be kita ko, nurodė: „"A. O." ir toliau mane informavo apie reikalingus išgryninti pinigus ir aš juos tokiu pačiu būdu išgrynindavau bankomatuose ir perduodavau P.. Visus kartus pinigus iš manęs paimdavo P.. <...>. Visais atvejais pinigus išgryninau aš bankomate ir perdaviau P.“, kartu nurodydama, kad: „<...> "A. O." jos per Messenger žinutes prašė niekur nekišti to P., nes jam ji sakė, kad turi P. telefono numerį.“ Be to, patvirtino, kad: „Pinigus dažniausiai grynindavau parduotuvėje IKI, adresu Nidos g. 5, Klaipėda, tačiau grynindavau ir kitur. 2019-08-15 pinigus gryninau Taikos g. 28, Klaipėda, esančiame bankomate, prie parduotuvės IKI (Vėtrungė).“ (t. 11, b. l. 106). Šiuos savo parodymus G. Š. patvirtino ir 2020-05-12, 2020-09-14, 2020-09-16, 2020-10-14 papildomų įtariamojo apklausų metu (t. 11, b. l. 121–123, 126–130, 141–142, 145–146), nurodydama, kad: „Visą laiką pinigus perduodavau P., prie parduotuvės „IKI“, tik buvo keli atvejai, kad aš buvau ne namie ir jis atvažiavo pasiimti pinigų į senamiestį. Bet, kaip jau minėjau, pinigus visada perduodavau P..“ (t. 11, b. l. 122); „Pinigus visada paduodavau tik P.. <...> jam atiduodavau visus pinigus, kuriuos man pasakydavo atiduoti "L. G." arba vėliau "A.".“ (t. 11, b. l. 127); „<...> asmens, kuriam perduodavo pinigus vardas P. <..>“ (t. 11, b. l. 142); „<...> Kai "A. O." pradėjau skųstis, kad man pradėjo eiti baudos, jis man parašė, kad tik niekur nekiščiau to "vaiko". Iš to suprato, kad kalba vyksta apie P., nes tik jam vieninteliam perduodavau pinigus.“ (t. 11, b. l. 145). Šiuose įtariamojo apklausų protokoluose, kuriuos G. Š. pasirašytinai patvirtino kaip teisingus, užfiksuoti duomenys atitinka ir jos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jog visus 10 kartų, kaip nurodyta kaltinamajame akte, ji perdavė pinigus P. E. (dalį pinigų pasilikdavo sau). Taigi, kaip matyti, G. Š. visų apklausų metu, priešingai nei nurodoma P. E. apeliaciniame skunde, nuosekliai tvirtino, kad iš bankomatų išgrynintus pinigus, kurių dalį pasilikdavo sau, visais atvejais atiduodavo P. E., jį, kaip matyti iš 2020-09-14 asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolo, atpažino kaip asmenį vardu P., kuriam perduodavo bankomate išgrynintus pinigus, nurodydama, kad iš pateiktų šešių asmenų nuotraukų šis asmuo yra nuotraukoje Nr. 3 (t. 11, b. l. 149–151). Tiesa, nors byloje yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. T. (D. T.) 2019-12-04 tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad: „Susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su G. Š., moteris paaiškino, kad gavo pinigus iš M. Š., ji to neneigė. Paklausus kur pervedė gautus pinigus, ką su jais darė, moteris paaiškino, kad gautus pinigus nuėmė ir atidavė moteriai, kurios nei vardo nei pavardės nežino. Paklausus ar turi moters kuriai atidavė pinigus kontaktus, G. Š. paaiškino, kad jokių kontaktų neturi, kaip susisiekti su ja nežino.“ (t. 7, b. l. 89) (apie tai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje), tačiau šiame tarnybiniame pranešime vyresniojo tyrėjo užfiksuoti duomenys niekaip nepaneigia anksčiau pacituotų G. Š. parodymų, kurie, kaip matyti, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios išliko nepakitę, kad visais atvejais iš bankomato išgrynintus pinigus ji atiduodavo P. E.. Kita vertus pats tarnybinis pranešimas nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, jame nurodoma informacija turi būti patikrinta visų bylos duomenų kontekste. Byloje nėra duomenų, kad G. Š. buvo supažindinta su minėto tarnybinio pranešimo turiniu, jame užfiksuotų duomenų teisingumo savo parašu ji nepatvirtino, todėl juos vertinti kaip neva prieštaringą G. Š. poziciją, kad visais atvejais iš bankomato išgrynintus pinigus ji perdavė P. E., ir tuo pagrindu jos parodymus laikyti nepatikimais, priešingai apelianto tvirtinimui, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog G. Š. anksčiau P. E. nepažinojo, todėl jos suinteresuotumas jį apkalbėti ar neteisingai apkaltinti, priešingai nei nurodoma P. E. apeliaciniame skunde, nenustatytas.

11. G. Š. parodymai atitinka pirmosios instancijos teismo, remiantis skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartų bylos duomenų visumos analize, byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurių P. E. apeliacinio skundo argumentai, iš esmės akcentuojant du aspektus: 1) G. Š. parodymų prieštaringumą, kuris paneigtas anksčiau aptartais duomenimis, ir tuo pagrindu tvirtinant, kad neva teismas nepagrįstai jo kaltę grindė nepatikimais G. Š. parodymais; 2) aplinkybę, kad jis su nuteistąja G. Š. iki 2019-09-26 jis nebuvo susitikęs (su ja buvo susitikęs tik tris kartus: 2019-09-26, 2019-10-06 ir 2019-10-15), tuo tarpu, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, ji daug nusikalstamų veikų padarė iki minėtos datos (pagal inkriminuotas veikas G. Š. ir tyrimo metu nenustatytų kitų jos bendrininkų veika tęsėsi nuo 2019-08-19 iki 2019-10-15), ir tuo pagrindu P. E. įrodinėjant, kad jis jokiu statusu G. Š. nusikalstamame veikime nedalyvavo ir kad tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, nepaneigia. Priešingai apelianto tvirtinimui, iš byloje esančių telefonų išklotinių analizės matyti, kad P. E. intensyviai bendravo su G. Š.:

• atlikus mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. Š., išklotinių analizę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-09-26 iki 2019-10-15 20 kartų skambučiais ir SMS žinutėmis bendravo su MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Išsiaiškinta, jog SIM kortelė, kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso P. E., įdėta į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir veikė iki 2019-11-20 12.59.37. Toliau atlikus IMEI kontrolę nustatyta, kad į minėtą aparatą įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši kortelė šiuo metu aktyvi (apklausiamas teisme P. E. nurodė būtent šį telefono numerį, kartu nurodė, jog gali būti, kad tokiu numeriu jis naudojosi ir 2019 m.).

• atlikus mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. Š., išklotinių analizę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-09-26 iki 2019-10-15 20 kartų skambučiais ir SMS žinutėmis bendravo su MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso P. E..

12. Kaip matyti iš 2019-12-11 apžiūros protokolo, apžiūrėjus CD laikmeną, kurioje įkelta informacija su mobiliojo ryšio abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi P. E., išklotinėmis, nustatyta, kad 2019-10-15 15.05.51 val. iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. Š., buvo rašyta SMS žinutė į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (veikė, jungėsi prie operatoriaus AB „Telia Lietuva N. S. g. 1, Klaipėdoje, celės Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, jog tą pačią dieną 14.55 val., t. y. panašiu laiku, G. Š. išgryninusi pinigus perdavė juos P. E. (jis neginčija tuo laiku susitikęs su G. Š., tik tvirtina, kad iš jos paėmė ne grynuosius pinigus, o siuntinį). Toliau analizuojat išklotines matyti, kad 15.07.22 val. iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) rašyta SMS žinutė į G. Š. telefoną. 15.17.18 val. iš G. Š. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašyta SMS žinutė į P. E. priklausantį telefoną, o iš šio telefono parašyta žinutė G. Š.. 15.20.03 val. iš G. Š. telefono rašyta žinutė minėtam numeriui. 15.20.48 val. iš G. Š. skambinta į P. E. numerį (truko 25 sekundes, tai galbūt neįvykęs pokalbis, tai autoatsakiklio laikas). Toliau tarpusavyje buvo bendrauta apsikeičiant po viena SMS žinute: 2019-10-06 15.31.10 val. iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) rašyta SMS žinutė G. Š. (telefonas veikė, jungėsi prie operatoriaus TELE 2 bokšto Taikos pr. 95, Klaipėdoje, celės Nr. (duomenys neskelbtini)), atgal žinutė parašyta iš G. Š. telefono į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) 15.33.03 val. 2019-10-01 iš P. E. numerio buvo mėginta skambinti (truko 41 sekundę (ar pokalbis įvyko, nustatyti nėra galimybės, tikėtina, kad tai įsijungęs autoatsakiklis), signalas veikė, jungėsi prie operatoriaus AB „Telia Lietuva“ bokšto Viršutinė g. 32, Klaipėdoje, Celės Nr. (duomenys neskelbtini)). Analizuojant mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę, nustatyta, kad buvo mėginta susieti su G. Š. mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atlikus susiejimą minėtų numerių negauta jokio kontakto, su kuriuo būtų bendravę tiek G. Š., tiek P. E. (t. 9, b. l. 63–65). Atsižvelgiant į mobiliojo ryšio abonentų numerių, kuriais naudojosi G. Š. ir P. E., signalą, galima pagrįstai manyti, jog šie asmenys buvo susitikę, tai patvirtino ir G. Š., to neneigia ir P. E., apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodydamas, kad su G. Š. jis buvo susitikęs tris kartus: 2019-09-26, 2019-10-06, 2019-10-15. Tačiau jis teigia, kad su G. Š. iki 2019-09-26 nebuvo pažįstamas ir nebuvo susitikęs, tuo tarpu, kaip nustatė teismas, daug nusikalstamų veikų pastaroji padarė iki minėtos datos, todėl, apelianto teigimu, jis jokiu statusu G. Š. nusikalstamame veikime nedalyvavo ir byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų jo susitarimą daryti nusikalstamas veikas su pastarąja ar kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pats P. E. nurodė, kad iki susitikimo su G. Š. jos nepažinojo (taip nurodė ir G. Š.), „Facebook“ grupėje, kurios pavadinimo nepamena, radęs skelbimą su pasiūlymu užsidirbti papildomai pinigų, per programėlę „Messenger“ (kontakto pavadinmo taip pat nepamena) parašė, kad jį domina šis skelbimas, ir atėjo į nurodytą vietą, kur susitiko, kaip vėliau pripažino, su G. Š., nors ikiteisminio tyrimo metu parodymo atpažinti iš nuotraukų metu G. Š. neatpažino. Be to, nurodė, kad dėl susitikimo kitą kartą jam rašė, jo manymu, kitas asmuo (t. 12, b. l. 175–176, įtariamojo P. E. 2020-09-08 apklausos protokolas). Kaip matyti iš 2020-10-07 akistatos tarp įtariamųjų G. Š. ir P. E. protokolo, P. E. teigė, kad apskritai nežinojo, kas jam rašinėdavo, nežino, kam davė savo „Messenger“ profilį, G. Š. jokių savo kontaktų jis nedavė, tuo tarpu apklausiamas teisme nurodė, jog gali būti, kad G. Š. paprašė telefono numerio, kad būtų galima greičiau susisiekti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, P. E., nurodydamas tariamą nežinojimą nusikalstamų veikų dalyvavime, stengėsi menkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismui, kad net paprasčiausiose internetinio ir pan. sukčiavimo bylose, kurias neretai inicijuoja ir pataisos namuose bausmes atliekantys asmenys, visada dalyvauja keletas asmenų – vieni jų apgauna nukentėjusiuosius, kiti dalyvauja paimant apgautų nukentėjusių asmenų pinigus, juos išgryninant ar perduodant nusikaltimo bendrininkams. Visų jų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą – gauti apgautų nukentėjusiųjų pinigus. Tam, kad būtų padaryti tokie nusikaltimai, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai, kadangi nusikaltimų organizatoriai, siekdami nuslėpti savo veiksmus, į juos įtraukia kuo daugiau skirtingų asmenų, kurie nebūtinai privalo vienas kitą pažinoti. Tačiau būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimų sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokias nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog P. E. neabejotinai žinojo ir suprato apie nenustatyto asmens prašomų atlikti veiksmų nusikalstamą pobūdį, atliko reikšmingus veiksmus, leidusius įvykdyti nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiuosius, o šie veiksmai buvo sąmoningi ir tarpusavyje suderinti. Taigi P. E. suprato, kad iš nukentėjusiųjų apgaule yra išviliojami pinigai ir dalyvavo nusikaltimų padaryme, atlikdamas dalį bendrininkų vykdomų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymių – paimdamas grynuosius pinigus iš G. Š., kuri, kaip neginčijamai nustatyta, bankomate išgryninusi pinigus iš sąskaitos, į kurią nukentėjusieji, būdami suklaidinti, pervedė pinigus, juos perdavė būtent P. E.. Pastarojo teiginiai, kad iš G. Š. paėmė ne pinigus, o siuntinius, įvertinus tai, kad jis negalėjo nurodyti, kam, kokiu adresu perdavė, kaip teigia, „siuntinius“ (tai kategoriškai paneigė G. Š., nurodydama, kad P. E. visada perduodavo tik pinigus, jokių siuntinių ar kitų daiktų jam nedavė (t. 11, b. l. 127)), kurie įprastai perduodami kurjerių, taip pat duomenis iš Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos apie P. E. piniginių lėšų persiuntimą nuteistiesiems (2019-08-22 pervesta 30 Eur E. K., 2019-09-05 pervesta 60 Eur G. R., 2019-10-16 pervesta 50 Eur D. Č., 2019-11-07 pervesta 50 Eur G. R., 2019-12-11 pervesta 80 Eur D. J.), vertintini kaip gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

13. Apelianto teiginiai, neva jis nenustatytų asmenų buvo samdomas nunešti nedidelius siuntinius nedidelį atstumą tame pačiame miesto rajone, už paslaugą kiekvieną kartą mokant 30 eurų, neišlaiko elementarios loginės kritikos, kadangi tokių siuntų pristatymas per oficialius kurjerius kainuotų keleriopai pigiau. Kita vertus, nusikalstamas veikas darantiems asmenims nebūtų jokios prasmės pasitelkti tokių veiksmų atlikimui atsitiktinį, veikos pobūdžio nesuvokiantį asmenį, rizikuojant, kad jis gali pasisavinti patikėtas pakankamai dideles pinigų sumas arba pranešti apie įtartiną veiklą teisėsaugos organams, ir dar mokėti tokiam asmeniui atitinkamą atlygį. Todėl teismui nekyla abejonių, kad visos skundžiamame nuosprendyje aptartos nusikalstamos veikos nuo pat nukentėjusiųjų suklaidinimo momento iki apgaule užvaldytų pinigų perdavimo galutiniam adresatui momento buvo daromos tarpusavyje koordinuotais ir suderintais bendrininkų veiksmais, pasiskirsčius vaidmenimis ir visiems bendrininkams, tame tarpe ir P. E. suvokiant savo veiksmų nusikalstamą pobūdį bei norint taip veikti.

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visų išdėstytų nusikalstamų veikų atveju P. E. aiškiai suprato, kad atlieka būtinus nusikalstamų veikų visiškam įgyvendinimui veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. E. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (septynios nusikalstamos veikos) ir BK 182 straipsnio 3 dalyje (trys nusikalstamos veikos). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarti duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl P. E. padarytų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, veikiant bendrai su G. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl P. E. kaltės. Nustatydamas bylos aplinkybes teismas rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kurie įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo P. E. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį, jo kaltė dėl šių nusikalstamų veikų padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl nuteistojo P. E. padarytos nusikalstamos veikos teisėjų kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas. Skundžiamas nuosprendis, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas iš pagrįstas, jį naikinti nuteistojo P. E. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

16. Pažymėtina, jog nepaisant nuteistosios G. Š. gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytos pozicijos dėl neva nepagrįsto jos nuteisimo, pati nuteistoji G. Š. jokia forma neišreiškė nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu ir jo nei pati, nei per savo gynėją apeliacine tvarka neskundžia. Todėl revizuoti nuosprendį jos atžvilgiu kolegija neturi pagrindo. Kolegija taip pat neįžvelgia jokių aplinkybių, dėl kurių, pasak apelianto, G. Š. proceso metu būtų turėjusi motyvų jį apkalbėti. Kaip matyti, G. Š. ir P. E. nesiejo kokia nors glaudesnė pažintis ar artimesni santykiai, pati G. Š. nurodo, kad nenustatytas su ja bendrininkavęs asmuo prašė neišduoti P. E. teisėsaugos organams, o įvardindama P. E. kaip nusikalstamų veikų daryme dalyvavusį asmenį, savo teisinės padėties G. Š. niekaip nepalengvino, priešingai, buvo nustatyta, kad ji nusikalto, veikdama bendrininkų grupe su P. E., kas atitinkamai sunkina jos teisinę padėtį. Todėl netikėti jos, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, viso proceso metu duotais nuosekliais parodymais apie P. E. vaidmenį nusikalstamų veikų daryme, kuriuos atskirose detalėse patvirtina ir kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. E. apeliacinį skundą atmesti.