Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos J. B. pareiškimo – skundo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos J. B. pareiškimas – skundas, kuriuo pareiškėja nesuformuluoja jokių prašymų, pareiškime nurodydama, kad skundą teikia pagal BK 182 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimą – skundą atsisakytina priimti.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.

Teismas, susipažinęs su pareiškimo - skundo turiniu sprendžia, kad pareiškėja nenurodė dėl kokių konkrečių priežasčių konkrečių asmenų, kuriuos ji turėtų įvardinti atsakovais, veiksmai yra neteisėti (kokioms teisės normoms veiksmai prieštarauja ar kokias teisės normas pažeidžia), t. y. ieškovė neformuluoja procesinio dokumento (ieškinio) faktinio pagrindo, kuriame būtų detalizuota atsakovo (-ų) veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės sąlyga.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio ir 135 straipsnio nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, kai reikia, taiko procesinių dokumentų trūkumų šalinimo procesines priemones (CPK 115 straipsnio 2 dalis), kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, ieškinį atsisako priimti. Vienas iš tokių pagrindų – jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Iš pareiškimo – skundo turinio bei jame išdėstytų argumentų, nors dokumente ir nesuformuluoti jokie prašymai, akivaizdu, kad ieškovė teikia prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnį (sukčiavimas).

Pareiškimai – skundai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo turi būti teikiami ikiteisminio tyrimo įstaigai (policijos komisariatui arba prokurorui), nes tik šie asmenys turi teisę priimti procesinį sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis). Teismas pats negali pradėti baudžiamosios bylos, nes privataus kaltinimo institutas yra panaikintas nuo 2017 m. spalio 1 d.

Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – fundamentali, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019, 28 punktas). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą įgyvendina laikydamasis visų įstatyme nustatytų sąlygų.

Teismui paduodamas ieškinys turi atitikti įstatymo nustatytus imperatyvius ieškinio formos ir turinio reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Tokie reikalavimai įstatymų leidėjo yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Dėl to, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis), arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aptarti teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, teismui priėmus ydingą procesinį dokumentą (ieškinį) ir pradėjus nagrinėti/išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Pareiškėjos J. B. pateiktas pareiškimas – skundas visiškai neatitinka civilinio proceso kodekso 111 straipsnyje numatytų reikalavimų: nesuformuluotas dokumento pavadinimas pagal CPK reikalavimus (ieškinys arba pareiškimas); nenurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties bei apskritai jie neįvardinti; nenurodyta kaip procesiniai dokumentai turi būti įteikiami asmeniui, nenurodyti procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką. Nesuformulavus procesiniame dokumente jokių prašymų (ieškinio dalyko), neįmanoma įvertinti pateikto pareiškimo turinio, o taip pat neįmanoma paskaičiuoti reikiamo sumokėti žyminio mokesčio. Todėl teismas daro išvadą, kad toks procesinis dokumentas, kokį pareiškė J. B., nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir atsisakytinas priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjai išaiškintina, jog jeigu ji siekia kreiptis į teismą, tai šiuo klausimu turėtų kreiptis teisinės pagalbos į advokatą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos J. B. pareiškimą - skundą atsisakyti priimti.

Įteikti šios nutarties kopiją J. B..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą pateikiant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.