- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-07
- Bylos Nr.
- e2-68-228/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01938-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stacevičienė
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.5.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo MB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas MB (duomenys neskelbtini) ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo 1701,61 EUR padarytos materialinės žalos atlyginimui, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, jog atsakovas buvo priimtas į bendrovę ekskavatorininku – šaltkalviu, tą pačią dieną buvo pasirašyta sutartis dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės, kuria atsakovas prisiėmė visišką atsakomybę už darbdavio jam patikėtų materialinių vertybių ir priemonių, perduotų naudotis darbe, išsaugojimą.
2014 m. rugsėjo 4 d. ieškovas perdavė atsakovui vikšrinį ekskavatorių Samsung LC210
2014 m. rugsėjo 19 d. atsakovas, būdamas neblaivus ir dirbdamas su jam patikėtu vikšriniu ekskavatoriumi Samsung LC210, objekte nesilaikė eksploatavimo bei priežiūros taisyklių, ko pasekoje jį sugadino. Ekskavatoriaus remontas kainavo 1701,61 EUR. Žala susideda iš: nuvykimo į objektą išlaidos - 134,57 EUR (464,64 Lt); DU ir sodros mokestis už remonto laiką trims darbuotojams - 242,38 EUR (836,89 Lt); detalės - 1324,66 EUR (4573,80 Lt).
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, su ieškiniu jis nesutinka, prašo atmesti. Atsakovas nurodė, jog priimdamas savo žinion ekskavatorių, jis informavo MB (duomenys neskelbtini) vadovą apie mechanizmo būklę perdavimo – priėmimo metu, nurodydamas akte „Pavaros pašalinis triukšmas nesutepta“. 2014 m. rugsėjo 19 d. darbo pabaigoje ekskavatorius sugedo, apie tai jis pranešė vadovui, kuris apšaukė jį esant girtu, jis buvo priverstas pasirašyti pasiaiškinimą, kad yra neblaivus darbe, o dieną prieš tai pats įmonės vadovas dirbo su minėtu ekskavatoriumi ir turėjo galimybę įsitikinti mechanizmo būkle. Vėliau atsakovui nedalyvaujant, 2014 m. rugsėjo 24 d. buvo surašytas defektinis aktas, todėl žalos dydis objektyviai nėra pagrįstas. Atsakovas nurodė, jog jis nebuvo informuotas, kokius mechanizmo eksploatacijos pažeidimus jis padarė, ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovo kaltės, dėl jo tyčinių veiksmų ar dėl neatsargumo sugedo ekskavatoriaus pavaros mechanizmas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas A. K. buvo priimtas į darbą MB (duomenys neskelbtini) ekskavatorininku – šaltkalviu pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį Nr. 34, nustatant 3 mėnesių išbandymo terminą. (duomenys neskelbtini) su atsakovu sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo perduotas vikšrinis ekskavatorius Samsung LC 210, priėmimo – perdavimo akte atsakovas apie mechanizmo būklę nurodė: „Pavaros pašalinis triukšmas nesutepta“. (duomenys neskelbtini) darbo sutartis nutraukta. Darbo sutartyje darbo sutarties nutraukimo pagrindas nurodytas (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr.6N pagal LR DK 107 str. 1 d. – nepatenkinami išbandymo rezultatai.
Iš bylos ir prie jos prijungtos bylos (c. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenų nustatyta, kad ieškovas pagal 2013 m. balandžio 8 d. nuomos sutartį nuomojo techniką, tame tarpe ir vieną ekskavatorių Samsung LC210.
Iš šalių paaiškinimų, 2014-09-08 rangos sutarties Nr.1, mechanizmų užsakymo lapo, kuro sunaudojimo ir darbų atlikimo lapo, liudytojo S. Š. parodymų, matyti, kad 2014 m. rugsėjo mėn. vikšriniu ekskavatoriumi Samsung LC210 buvo atliekami žemės kasimo darbai S. Š. sodyboje – didinamas tvenkinys.
Ieškovo teigimu 2014 m. rugsėjo 19 d. atsakovas, būdamas neblaivus ir dirbdamas su jam patikėtu vikšriniu ekskavatoriumi Samsung LC210, nesilaikė eksploatavimo bei priežiūros taisyklių, ko pasekoje jį sugadino ir dėl to ieškovas patyrė materialinę žalą, kurią sudaro 1701,61 EUR dydžio detalių įsigijimo, nuvykimo į vietą ir trijų darbuotojų darbo užmokesčio ir SODROS mokesčio išlaidos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.245 str. nuostatas civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Civilinė atsakomybė gali atsirasti tik esant įstatymo nustatytoms sąlygoms: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. LR CK 6.246 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal LR CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kadangi pagal LR CK 6.246 str. neteisėti skolininko veiksmai nėra preziumuojami, todėl ieškovui kilo pareiga įrodyti atsakovo veiksmų, naudojant ekskavatorių, neteisėtumą.
LR CPK 178 str. suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Pagal LR Darbo kodekso (toliau - LR DK) (2014-07-10 įstatymo Nr. XII-1002 ir Nr. 1019 redakcija, galiojusi nuo 2014-07-23 iki 2014-12-31) 255 str. nuostatas darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei su sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
Pagal LR DK 257 str. nuostatas atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos.
Taigi teismui byloje kyla pareiga nustatyti žalos dydį ir ar yra visos sąlygos atsakovo atsakomybei kilti.
Minėta, kad su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, atsakovui (duomenys neskelbtini) pagal mechanizmų priėmimo perdavimo aktą buvo perduotas vikšrinis ekskavatorius Samsung LC 210, mechanizmų priėmimo - perdavimo akte, apibūdinant mechanizmo būklę priėmimo - perdavimo metu, atsakovas nurodė „Pavaros pašalinis triukšmas nesutepta“, ekskavatoriaus perdavimo - priėmimo metu atsakovas nurodė pavaros mechanizmo nesklandumus - girdimą pavaros pašalinį triukšmą, nesutepimą.
Ieškovas teigė, kad atsakovas nesilaikė ekskavatoriaus eksploatavimo instrukcijos Nr. 9, su kuria jis buvo supažindintas 2014-09-02, 1 ir 8 p. reikalavimų, pagal kuriuos ekskavatorininkas, prieš pradėdamas darbą, privalo patikrinti tepalo lygį variklyje, dirbant mechanizmu ir pastebėjus tepalų pratekėjimą iš įvairių agregatų ar atsiradus pašaliniams garsams, bildesiui, mechanizmą nedelsiant sustabdyti ir apie gedimus pranešti įmonės vadovui.
Ieškovas teigė, jog dėl pavaros mechanizmo gedimo kaltas yra atsakovas ir turi ieškovui atlyginti visą padarytą žalą, kadangi atsakovas, eksploatuodamas ieškovo jam patikėtą techniką, buvo nerūpestingas, nes įvykus akivaizdžiam ekskavatoriaus gedimui, toliau tęsė darbą, kol pavara visiškai sulūžo, atsakovo nerūpestingumą sieja su jo neblaivumu, kadangi neblaivus darbuotojas yra kitokios reakcijos, kitaip girdi mechanizmą.
Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu, nurodydamas, kad jis nėra kaltas dėl ekskavatoriaus pavaros mechanizmo gedimo, nes pašalinis trikšmas buvo girdėti visą laiką, net ir sutepus tepalais, taip pat nepripažįsta, kad buvo neblaivus.
Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad pirmą dieną priėmęs ekskavatorių, jis sutepė reikiamus mechanizmus tepalais, apie tai pranešė vadovui ir vėliau pradėjo dirbti kasimo darbus. Atsakovas taip pat nurodė, jog sutepus mechanizmus tepalais, ekskavatoriaus pavaros triukšmas sušvelnėjo, bet išliko, apie tai jis vėliau žodžiu sakė vadovui.
Ieškovo MB (duomenys neskelbtini) direktorius J. Š. posėdžio metu nepripažino, jog atsakovas jam pranešė žodžiu apie pašalinius atsakovo naudojamos technikos pavaros garsus. Jis taip pat nurodė, jog jo vadovaujamoje įmonėje nėra kitų darbuotojų, kurie tikrintų naudojamos technikos būklę, apie visas kilusias problemas darbuotojai turi pranešti tiesiogiai jam, taip pat nurodė, jog po atsakovo užrašo perdavimo akte apie pastebėtus trūkumus, jis nebetikrino mechanizmo būklės, tik liepė sutepti ir pradėti dirbti.
Kaip minėta, pavaros mechanizmo pašalinis triukšmas buvo fiksuotas jau 2014-09-04, perduodant techniką atsakovui. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas S. Š., duodamas parodymus kaip liudytojas 2015 m. gruodžio 17 d. posėdžio metu, parodė, kad ekskavatoriui dirbant jo sodyboje tvenkinio kasimo darbus, pašaliniai garsai buvo ir anksčiau, anksčiau buvo menkas ūžesys, bet kai įklimpo, garsas buvo kraupus, didelis. Liudytojo R. B. parodymais, duotais 2015 m. spalio 5 d. posėdžio metu pavaros mechanizmo gedimas gali įvykti staiga, taip pat iki visiško gedimo gali praeiti ir ilgesnis laiko tarpas, tačiau triukšmas rodo galimą gedimą.
Taigi tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pavaros mechanizmo gedimas galėjo būti ir ankščiau, tai yra atsakovui pradedant dirbti su perduotu ekskavatoriumi, ką patvirtina ir įrašas priėmimo - perdavimo akte, todėl neatmestina, jog mechanizmas bet kuriuo momentu galėjo sugesti, o užklimpimas ir apkrovos padidėjimas nulėmė galutinį gedimą būtent tuo metu. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pavaros krumpliaračiai vietomis yra praktiškai visiškai nudilę, taigi atžvelgiant į liudytojų parodymus, (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo akto duomenis, visiškai tikėtina, kad sugedusios pavaros mechanizmas nebuvo pakankamai tvarkingas. Be to, kaip matyti iš detalių įsigijimo dokumentų, remontui reikalingos detalės buvo įsigytos 2013-08-30, 2014-01-14, 2014-01-20, ir nors ieškovo teigimu detalės buvo įsigytos kito turimo ekskavatoriaus analogiško gedimo remontui, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad įvykęs gedimas yra ypatingas ir negali būti būdingas 13 metų naudojamam vikšriniam ekskavatoriui Samsung LC210 (nuomos sutarties duomenimis vikšrinis ekskavatorius Samsung LC210 2001 m. gamybos).
Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovo MB (duomenys neskelbtini) direktorius J. Š. pripažino, jog po atsakovo užrašo perdavimo akte apie pastebėtus trūkumus, jis nebetikrino mechanizmo būklės, tik liepė sutepti ir pradėti dirbti. Nors atsakovas teigė, kad sutepus pavaros mechanizmą, ekskavatoriaus pavaros triukšmas sušvelnėjo, bet išliko, ir apie tai jis vėliau žodžiu sakė vadovui, tačiau ieškovas neigė šias aplinkybes, o atsakovas negalėjo pateikti kitų įrodymų, patvirtinančių, kad jis laikėsi ekskavatoriaus eksploatavimo instrukcijos 1 ir 8 p. reikalavimų, pagal kuriuos ekskavatorininkas, prieš pradėdamas darbą, privalo patikrinti tepalo lygį variklyje, dirbant mechanizmu ir pastebėjus tepalų pratekėjimą iš įvairių agregatų ar atsiradus pašaliniams garsams, bildesiui, mechanizmą nedelsiant sustabdyti ir apie gedimus pranešti įmonės vadovui.
Nurodytos aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad įvykęs gedimas yra vien tik atsakovo elgesio pasekmė ir yra priežastiniame ryšyje vien tik su atsakovo veiksmais. Iš bylos duomenų matyti, kad gedimas įvyko atsakovui atliekant darbdavio pavestas funkcijas. Duomenų, kad atsakovas tyčia būtų įklampinęs ekskavatorių taip pat nėra. Kaip nurodė liudytojas S. Š., kasama vieta buvo durpinga, taigi yra didelė tikimybė, kad esant šlapiam minkštam žemės pagrindui, technika gali užklimpti. Įrodymų, kad užklimpimas buvo toks gilus, jog atsakovas turėjo suvokti, kad sava eiga ekskavatorius neišvažiuos, nėra pateikta. Duomenų, kad atsakovas būtų nesutepęs pavaros ar privalėjo atlikti, tačiau neatliko, kokius nors kitus veiksmus, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymi, kad atsakovui padarius įrašą apie pavaros pašalinį triukšmą priėmimo akte, ieškovo vadovas nesiėmė daugiau jokių priemonių, kad nustatyti, ar tikrai ekskavatoriaus gedimo nėra ir jį galima eksploatuoti, o atsakovas nesilaikė ekskavatoriaus eksploatavimo instrukcijos 1 ir 8 p. reikalavimų ir esant pašaliniam pavaros mechanizmo garsui dirbo toliau, apie tai tinkamai nepranešęs įmonės vadovui, todėl laikytina, jog ekskavatoriaus pavaros gedimą nulėmė ne vien atsakovo veiksmai, bet ir paties ieškovo vadovo veiksmai, tai yra žinant apie atsakovo įrašą priėmimo – perdavimo akte, nesiimant dėl to jokių priemonių ir neįsitikinus, ar ekskavatoriaus techninė būklė šiuo metu yra tinkama ekslpoatavimui, duoti nurodymą atsakovui dirbti.
Teismas vertina, jog atsakovo atsakomybei kilti yra visos sąlygos, numatytos LR CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str. 6.249 str., tačiau aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina ½ dalis žalos dėl pavaros mechanizmo gedimo ieškovo MB (duomenys neskelbtini) naudai (LR CK 6.245 str.).
Pažymėtina, jog ieškovo teiginiai, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) darbe buvo neblaivus ir tai nulėmė atsakovo nerūpestingumą, kadangi neblaivus darbuotojas yra kitokios reakcijos, kitaip girdi mechanizmą, nėra pagrįsti pakankamai objektyviais įrodymais. Nors (duomenys neskelbtini) teiktame pasiaiškinime nurodyta, kad atsakovas buvo išgėręs 2 litrus alaus, tačiau kaip matyti iš pasiaiškinimo turinio ir iš atsakovo paaiškinimo, kad žodis „vieną“ užbrauktas ir prirašytas skaičius „2“ litrus. Kas šį taisymą atliko ir kada nėra jokio prierašo bei paaiškinimo. Liudytojas S. Š. nenurodė, kad būtų pastebėjęs atsakovą geriant ar dirbant neblaivų, kiti liudytojai taip pat nepatvirtino, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus, kitų duomenų, jog atsakovas tą dieną darbe buvo neblaivus, išskyrus ieškovo tarnybinį pranešimą, nėra, todėl aptartų aplinkybių pagrindu negalima neabejotinai konstatuoti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) buvo darbe neblaivus, kas galėjo nulemti jo elgesį darbe.
Nustačius atsakovo kaltę, nustatytinas žalos dėl pavaros gedimo dydis.
Ieškovas teigė, jog ekskavatoriaus remontas kainavo 1701,61 EUR, ši suma susideda iš: nuvykimo į objektą išlaidos - 134,57 EUR (464,64 Lt); darbo užmokestis ir SODROS mokestis už remonto laiką trims darbuotojams - 242,38 EUR (836,89 Lt); detalės - 1324,66 EUR (4573,80 Lt), byloje pateiktas 2014-09-24 ekskavatoriaus Samsung LC remonto išlaidų paskaičiavimas, bylos nagrinėjimo ieškovas eigoje pateikė patikslintą paskaičiavimą.
Ieškovas teigė, jog ekskavatorius buvo remontuojamas dvi dienas, remontuoti vyko trys darbuotojai vienu automobiliu Nissan Patrol, atstumas iki ekskavatoriaus buvimo vietos 64 km. Ieškovo paskaičiavimu kuro išlaidos sudaro 134,57 EUR (464,64 Lt). Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė automobilio nuomos sutartį, registracijos liudijimą, darbo sutartis su R. B. ir V. Š., duomenis apie automobilio darbinį tūrį, 2014-09-11 kuro pirkimo kasos čekį.
Atsakovas neginčijo ieškovo pateiktų duomenų dėl kelionės išlaidų (atstumo, kuro sunaudojimo ir kuro įsigijimo kainos). Teismas vertindamas darbuotojų vykimo į ekskavatoriaus buvimo vietą išlaidas, nustatė, jog dviejų dienų kuro išlaidos sudaro 37,46 EUR ((pagal ieškovo pateiktą atitinkamo automobilio kuro sunaudojimo normą -11,8 litro dyzelinio kuro, ieškovui per dvi dienas nuvažiavus 256 kilometrus, buvo sunaudota 30,21 litras dyzelinio kuro (256x11,8:100), ir sunaudoto kuro kiekį padauginus iš ieškovo įsigyto kuro kainos – 1,24 EUR (1.24x30,21).
Ieškovas nurodė, jog ekskavatoriaus remontui buvo panaudotos detalės, kurių vertė su PVM sudaro 1094,76 EUR (3780 Lt). Pateiktame paskaičiavime nurodytos detalės: mova z-21, velenas z-21, z-19, 3 vnt. krumpliaračių z-40, z-30, z-20, 3 vnt. guolių.
Atsakovas neginčijo aplinkybių dėl šių detalių poreikio ekskavatoriaus remontui, neginčijo ir šių detalių vertės. Ieškovas nurodė, jog jis buvo įsigijęs dalį minėtų detalių, dalį detalių, kurias turi grąžinti, paėmė iš jo įmonei perduoto remontui tokio pat ekskavatoriaus.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pagal 2014-01-14 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. UST012561, 2014-01-20 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. UST012578 ir 2013-08-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 4965 ieškovas buvo įsigijęs dalį reikiamų detalių, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių dviejų velenų z-20 ir dviejų krumpliaračių z-40, z-30 įsigijimą, kurių bendra vertė su PVM 700,88 EUR pagal ieškovo nurodytą paskaičiavimą. Ieškovas teigė, jog likusios detalės buvo paimtos iš ieškovui perduoto remontuoti, tačiau ieškovui nepriklausančio tokio paties ekskavatoriaus, kurį remontuojant turės būti atpirktos detalės. Teismas vertina, jog ieškovas šiai dienai nėra patyręs nurodytų remonto išlaidų ir negalima nustatyti, kokios vertės detalėmis bus pakeistos išimtos detalės, taip nėra aišku, ar šis ekskavatorius bus kada nors remontuojamas ir ar atsakovas patirs dėl to išlaidas. Tokias abejones teismui sukėlė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ekskavatorius, kurio detalės buvo panaudotos ekskavatoriaus remontui, ir šiuo metu, tai yra praėjus beveik trims metams, dar nėra suremontuotas, todėl teismas vertina, jog dėl detalių keitimo ieškovas patyrė 623,78 EUR išlaidų. Į žalos sumą neįtraukta dviejų krumpliaračių z-40 z-30 ir dviejų vienetų velenų z-20, kurių bendra vertė su PVM 700,88 EUR, tai yra detalių, kurias ieškovas išėmė iš kito ekskavatoriaus vertė.
Taip pat ieškovas nurodė, jog jis patyrė žalą dėl darbo užmokesčio ir SODROS mokesčio už remonto laiką trims darbuotojams, kuri sudaro 242,38 EUR (836,89 Lt). Ieškovas nurodė, jog ekskavatorių remontavo trys jo įmonės darbuotojai, kurie tas dvi dienas turėjo dirbti kitą darbą – remontuoti kitos įmonės techniką. Pagal įmonėje 2013-05-31 įsakymu nustatytą tvarką, darbuotojui remontuojant ne jam priklausantį mechanizmą, mokėti 2/3 darbo užmokesčio to mechanizmo, kurį jis remontuoja, o darbuotojui remontuojant jam priskirtą mechanizmą, mokėti 50 proc. darbo užmokesčio jam priskirto mechanizmo. Ieškovas taip pat nurodė, jog tuo atveju, jeigu jo įmonės darbuotojai ir jis pats tas dvi remonto dienas būtų dirbę savo darbą, tai yra remontavę kitos įmonės mechanizmus, tai ši įmonė būtų apmokėjusi faktines darbo užmokesčio ir SODROS mokesčių išlaidas už dvi remonto dienas, kadangi ieškovo darbuotojai ir pats įmonės vadovas remontavo atsakovo A. K. ekskavatorių, todėl įmonė negavo pajamų, kurias sudaro dviejų dienų trijų darbuotojų darbo užmokestis ir SODROS mokestis – 242,38 EUR. Ieškovas teikė įrodymus nurodytų aplinkybių patvirtinimui, tačiau teismas vertina, jog pateiktų įrodymų nepakanka, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kiek ieškovui sumokėjo remontuojamos technikos savininkai už 2014 m. rugsėjo mėnesį remontuojamą jų techniką, nėra įrodymų, patvirtinančių, jog už remonto dienas ieškovui nebuvo sumokėta jo užsakovų, tai yra nėra pateikta patikimų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, ar dėl darbuotojams, vykdžiusiems remontą, sumokėto darbo užmokesčio ir SODROS mokesčio ieškovas patyrė žalą ir kokio dydžio patyrė žalą, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas laikytinas neįrodytu ir atmestinas.
Aukščiau nurodyto pagrindu laikytina įrodyta, jog ieškovas patyrė 661,23 EUR (37,46+623,77) išlaidų, susijusių su ekskavatoriaus remontu, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 330,62 EUR ieškovo patirto žalos, susijusios su sugadinto ekskavatoriaus remontu.
Likusioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas.
LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, todėl spręstinas klausimas dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ieškovas, pateikdamas ieškinį, jį apmokėjo 38 EUR dydžio žyminiu mokesčiu. Ieškovui teisines paslaugas teikė advokatas V. Bivainis pagal atstovavimo sutartį. Už advokato suteiktas teisines paslaugas ieškovas patyrė 150 EUR išlaidų. Taip pat ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) už 2016-12-15 išvadą sumokėjo 24,20 EUR.
Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusios Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Ieškovo atstovas paruošė ieškinį, atstovavo ieškovą teismo posėdžiuose.
Remiantis nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusių Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 8.2. p., 8.19. p. (maksimalius dydžius atitinkamai apskaičiuojant, taikant nustatytus koeficientus šiose rekomendacijose nustatyta tvarka), ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos laikytinos pagrįsto dydžio.
Ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo patenkintas 38,9 proc.
Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo A. K. ieškovo naudai priteistina 14,78 EUR ieškovo sumokėto žyminio mokesčio ir 58,35 EUR ieškovo patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimui (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Atsakovas pateikė du pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius 300 EUR sumokėjimą advokatei už dokumento surašymą. Tačiau viena 150 EUR dydžio įmoka yra atlikta 2016-08-05, tai yra kai ieškovo ieškinys dar nebuvo pateiktas, todėl pagrįstomis laikytinos atsakovo patirtos 150 EUR dydžio išlaidos ir iš ieškovo MB (duomenys neskelbtini) atsakovo naudai priteistina 91,65 EUR atsakovo patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimui, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 79 str.,80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Atlikus ieškovo mokėtinos sumos atsakovui ir atsakovo mokėtinos sumos ieškovui užskaitą, iš ieškovo MB „Utenos statyba“ atsakovo A. K. naudai priteistina 18,52 EUR.
Ieškovo patirtos išlaidos UAB (duomenys neskelbtini) už išvadą nepriteistinos, kadangi teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė šiais įrodymais.
Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 5,84 EUR. Iš atsakovo priteistina šių išlaidų dalis sudaro 2,27 EUR, todėl nepriteistina, nes nesudaro minimalios valstybės naudai priteistinos sumos, iš ieškovo priteistina šių išlaidų dalis sudaro 3,57 EUR ir ši suma priteistina iš ieškovo MB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai (LR CPK 79 str., 80 str., 85 str. 1 d. 6 p., 88 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovo MB (duomenys neskelbtini), kodas juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), naudai 330,62 EUR ieškovo patirtos žalos atlyginimui.
Priteisti iš ieškovo MB „Utenos statyba“ atsakovo A. K. naudai 18,52 EUR atsakovo patirtų advokato pagalbos išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo MB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 3,57 EUR teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660), teismui pateikiant mokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.