- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-16
- Bylos Nr.
- 1-2127-1011/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00064-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- L. M., Baudžiamojo
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijęs (duomenys neskelbtini), šeimos nesukūręs dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas
kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 str. 2 d., 253 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent:
ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,869 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurias neteisėtai laikė iki 2024-08-10, 00.35 val. kol prie pastato, esančio Č. Sugiharos g. Nr. 3, Vilniuje, policijos pareigūnai atlikę jo naudojamo automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą, šio automobilio salone, priekinės keleivio sėdimos vietos kišenėje rado ir paėmė plastikinį maišelį su minėta narkotine medžiaga.
Tokiais veiksmais L. M. įvykdė BK 259 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.
L. M. neturėdamas leidimo laikė šaudmenis, o būtent:
neturėdamas leidimo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje jis įgijo ir namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai laikė 25 vnt. šovinių, kurie yra šaudmenys – pramoninės gamybos 9 mm kalibro Luger (9x19) šoviniai, skirti 9 mm kalibro daugeliui A ir B kategorijų šaunamųjų ginklų, 4 vnt. šovinių, kurie yra šaudmenys –pramoninės gamybos, kariniai 5,45 mm kalibro (5,45x39) 1974 m. pavyzdžio šoviniai, skirti įvairiems graižtviniams 5,45 mm kalibro A kategorijos ginklams (automatams AK-74, AKS-74, AKS-74U ir rankiniam kulkosvaidžiui RPK-74), 1 šovinį, kuris yra šaudyti tinkamas šaudmuo –pramoninės gamybos (Vokietija) 8 mm kalibro pistoletinis dujinis (su CS užtaisu) šovinys, skirtas 8 mm kalibro C kategorijos ginklams - dujiniams pistoletams, 8 vnt. šovinių, kurie yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Norvegija ir Bosnija ir Hercegovina) 7,62 mm kalibro (7,62x51, 7,62x51 NATO, .308 WIN) imitaciniai šoviniai, skirti įvairiems 7,62 mm kalibro (7,62x51) graižtviniams šaunamiesiems A ir B kategorijų ginklams, 5 vnt. šovinių, kurie yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Norvegija) 5,56 mm kalibro .223 Remington (sin.: 5,56 Nato, .223 Rem) imitaciniai šoviniai, skirti A ir B kategorijų ginklams, kol 2024-08-10 8.15 val. kratos metu minėtame bute policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus šovinius.
Tokiais veiksmais L. M. įvykdė BK 253 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis L. M. savo kaltę pripažino bei paaiškino, kad prieš išvykimą 2024 m. balandžio mėnesį į (duomenys neskelbtini) prie šiukšlių konteinerių rado kariuomenės amunicijos dėžutę, iš smalsumo ją patikrino, pamatė maišelyje esančius šovinius ir nutarė paimti, parsinešė namo ir paslėpė nuo tėvų ir sesers. Planavo susisiekti su policija ir pranešti apie radinį, tačiau vėliau pamiršo. Žinojo, kad laiko kovinius šaudmenis, nes teko būti kariuomenėje, tarnavau (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini) metus, tada, atliekant karinę tarnybą, susipažino su koviniais šoviniais.
Dėl kanapių laikymo, paaiškino, kad kaltę pripažįsta dėl 1 gramo kanapių, policijos pareigūnai kanapes ir jų smulkintuvą rado už keleivio sėdynės nugarinėje kišenėlėje. Nurodė, kad grįžęs iš (duomenys neskelbtini) savo rankinę laikė mašinoje, kanapių smulkintuvą, kurį padovanojo draugai, pasidėjo darbui duoto automobilio vairuotojo sėdynės nugarinėje kišenėje. Iš (duomenys neskelbtini) sugrįžęs turėjo ir kanapių, kurias policijos pareigūnai ir rado jo automobilyje. Tačiau iš automobilyje rastų 3 gramų kanapių tik 1 gramas buvo jo, o 2 maišeliai kanapių buvo I. Maišelį su kanapėmis įsigijo (duomenys neskelbtini), maišelyje kanapių kiekis turėjo būti iki 1 g. Taip pat paaiškino, kad kanapes vartojo ir smulkintuvą „žolei“ smulkinti naudojo tik (duomenys neskelbtini), todėl jo šlapime ir buvo rasti šių narkotikų likučiais. Dėl savo veiksmų gailisi, tvirtino, kad daugiau nenusikals, prašė taikyti laidavimą, laiduotoja paskiriant mamą.
Kadangi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis L. M. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo L. M. prisipažinimo, jo kaltę ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:
2024-08-13 ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju L. M. parodymai, kad jam pranešimas apie įtarimą įteiktas, kuo yra įtariamas jis supranta, savo kaltę pripažįsta iš d. Parodė, kad narkologinėje, psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė, galvos traumų neturėjo. 2024-08-09 po 23.00 val. jis atvažiavo į Sugiharos g. prie 3 namo, Vilniuje, ten yra aikštelė, kuri yra nuošali, niekam netrukdo. Atvažiavo vienas su automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ten buvo jo draugai A. V., E. K., trečio vaikino jis visai nepažinojo. Jis buvo prieš tai į tą vietą atvažiavęs, bet nieko dar nebuvo, o kai vėliau atvažiavo, tai jo draugai ten buvo, buvo ir policija. Jis net nesuprato kas čia įvyko. Po to jam pasakė, kad būtent pas tą vaikiną, kurio jis nepažinojo, lyg jo vardas buvo I. rado žolės. Jie ten ilgai stovėjo, o apie 03.00 val., bet kiek tiksliai buvo valandų pasakyti negali, pareigūnai nutarė apžiūrėti ir jo automobilį, kuris yra įmonės, bet praktiškai tik jis su juo važinėja, t.y. (duomenys neskelbtini), nes jo toks darbas. Pareigūnai apžiūrėję jo automobilį, priekinės sėdynės keleivio pusėje - kišenėlėje už sėdynės, rado plastikinį maišelį, kuriame buvo žolė, bet kas tiksliai jis pasakyti negali, nes tas plastikinis maišelis tikrai yra ne jo, gal kas paliko, nes būna dar ir pavėžėju padirba. Taip pat automobilyje rado smulkintuvą, bet kokioje vietoje jis tiksliai pasakyti negali, nes nepamena kur padėjo. Smulkintuvas yra jo, atsivežė iš (duomenys neskelbtini) gal prieš kokius keturis mėnesius kaip suvenyrą, bet tikrai nežinojo, kad jame kažko tai yra. Vėliau pareigūnai bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darė kratą, jo kambaryje kuprinytėje rado dar kitą smulkintuvą, seną ir nedideles svarstykles, jam jos reikalingos sverti detales, nes mėgsta tvarkyti žaidimų konsoles. Taip pat pareigūnai jo kambaryje už televizoriaus dėžutėje rado įvairių šovinių, net nežino kokie ten tiksliai yra, jis juos rado gal prieš kokius keturis mėnesius prie savo namų kur yra konteineriai. Gulėjo dėžutė nuo amunicijos (kaip kareivių tarybinių laikų) visa surūdijusi ir kai jis ją atidarė, rado tuos šovinius visokius ir juos atsinešė namo, pasidėjo ir pamiršo, išvažiavo į (duomenys neskelbtini), nors norėjo atnešti į policiją. Daugiau dėl įvykio jis nieko pasakyti negali, tik tiek, kad gailisi, kad taip įvyko, šoviniai tikrai yra ne jo, o taip pat ir žolė. Šiaip jis labai retai kada žolę parūko, bet iš kur pas jį automobilyje atsirado tai jam sunku pasakyti (t. 2, b. l. 22–28).
2024-12-03 ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju L. M. parodymai, kad prie savo duotų 2024-08-13 parodymų jis nori papildyti, kad jo tėvas D. M. yra (duomenys neskelbtini) (dirba (duomenys neskelbtini)) ir šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), jau keli metai (retkarčiais atvažiuoja namo, kaip jam gaunasi), bet tikrai ne dažnai. Jo tėvas turi namuose ginklus, bet kokius, kokie šoviniai ir kiek jis jų turi, nežino, tėvas jam niekada nerodė ir nesakė ką turi. Tėvo ginklai yra užrakinti seife, kur raktas jis nežino, laisvai prieiti negali, jam niekada ir nerūpėjo kokius ginklus turi tėvas. Jo mama tik žino kur yra raktai nuo seifo, bet niekada nesakė, kur yra paslėpti, nes jam tai visai neįdomu. Bet kur yra tėvo seifas jis žino. Kažkur tai balandžio mėn. pradžioje jis lauke prie savo konteinerio rado metalinę dėžutę, seną, visai surūdijusią ir jam pasidarė įdomu kas joje yra (ji buvo kaip kariuomenės amunicijos dėžutė). Jis ją prie konteinerio atidarė ir pamatė, kad viename maišelyje bendrai yra sumesti visokie šoviniai. Jis tą maišelį pasiėmė, o dėžutę išmetė į konteinerį, nes visa buvo surūdijusi, skylėta (metalas jau buvo oksidavęsis). Namuose jis visus šovinius supylė į stiklinę kolbą, šovinius taip įdėmiai net neapžiūrinėjo ir tą kolbą pastatė už televizoriaus savo kambaryje. Gal po kokių poros valandų jis išvažiavo į aerouostą, nes skrido į (duomenys neskelbtini), buvo apie savaitę, o kai grįžo tai visai pamiršo apie šovinius, kuriuos įdėjo į kolbą. Taip kolba ten pas jį ir stovėjo, kol pareigūnai nepadarė kratos jo namuose ir nerado tų šovinių. Mamai ir tėvui jis neminėjo, kad rado šovinius ir įdėjo į kolbą, kurią pastatė už televizoriaus, kuris stovi ant komodos. Kam jam buvo reikalingi tie šoviniai, jis pasakyti negali, jam nebuvo jokios minties net tėvui rodyti ką jis rado, net negalvojo, kad kai kurie gali būti koviniai. Jo automobilyje rasti narkotikai (plastikinis maišelis su žole) tikrai yra ne jo, kas ten galėjo padėti, jis nežino. Smulkintuvai du yra tikrai jo, bet jis Lietuvoje tikrai nerūkė jokios žolės, tik kai buvo (duomenys neskelbtini) bandė parūkyti. Svarstyklės taip pat yra jo, jis sveria ne žolę, o čipus, mėgsta tvarkyti žaidimų konsoles (,,Plysteišin“, ,,Iksbooks“, mikroschemas). Daugiau dėl įvykio jis nieko pasakyti negali, tik gailisi dėl šovinių, kad laiku nenunešė į policiją (t. 2, b. l. 29–30).
2025-02-28 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausto įtariamuoju L. M. teikti parodymai, kad prie savo duotų 2024-08-13 ir 2024-12-03 parodymų jis nori papildyti, kad kai 2024-08-09 jis atvažiavo pas savo draugus į Sugicharos g. tai buvo su automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jam nepriklausė, buvo firmos MB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirbo, (duomenys neskelbtini), o kai būdavo laiko, tai dar ir pavėžėju dirbdavo. Kai jis dirbdavo, tai automobilis visą laiką stovėdavo prie jo namų, o jei jis nedirbdavo kokią savaitę, tai tada automobilį palikdavo prie darbo (centre buvo ofisas), bet tai praktiškai niekada nebūdavo, kad jis savaitę nedirbtų. 2024 m. lapkričio mėn. jis iš minėto darbo išėjo ir automobilį gražino. Kai pas juos atvažiavo pareigūnai, tai pas I. piniginėje rado žolės, o jo automobilį pareigūnai apžiūrėję nieko nerado. Jie ten ilgai stovėjo ir laukė kitų pareigūnų, kurie atvažiavę dar kartą apžiūrėjo jo automobilį ir už keleivio sėdynės rado plastikinį maišelį, kuriame buvo žolė. Jis iš karto pareigūnams pasakė, kad tai ne jo, kieno gali būti jis nežino ir dabar tvirtina, kad tikrai tai yra ne jo. Jei būtų jo tai jis iš karto pirmiems pareigūnams pasakytų, kad automobilyje turi plastikinį maišelį su žole. Už jo sėdynės - vairuotojo rado smulkintuvą, kuris tikrai yra jo, atsivežė iš (duomenys neskelbtini), nes būnant ten jis pirko žolę vieną kartą, ją susmulkino ir rūkė, bet tai buvo (duomenys neskelbtini), o ne Lietuvoje. Po to jis su pareigūnais važiavo pas save namo, nes jie darė kratą ir jo kambaryje tašytėje rado kitą smulkintuvą, kurį taip pat jis atsivežė iš (duomenys neskelbtini) ir taip pat jame smulkino žolę būdamas ten, nes Lietuvoje jis jokios žolės smulkintuvuose nesmulkino. Dar rado nedideles svarstykles, su kuriomis jis sveria mikroschemas, čipus. Jis ne vieną kartą tas mažas savo svarstykles yra skolinęs draugams (ne vienam, o daug kam, bet jų nurodyti negali), tai gal kas iš jų svėrė kokainą, jis tikrai nesvėrė, nes jo nevartoja visai, tik retkarčiais parūko žolę ir viskas. Pareigūnai taip pat pas jį nuo rankų paėmė nuoplovas ir kaip ant jų galėjo atsirasti 3CMC pėdsakai jis paaiškinti negali, nežino, bet tikrai niekada tokio narkotiko vartojęs nėra (girdėjo, kad tai fentanilio atmaina, kuris yra labai baisus) ir net nenori bandyti. Daugiau dėl narkotikų jis nieko pasakyti negali, o dėl šovinių jis jau parodymus davė ir taip pat jokių papildymų neturi (t. 2, b. l. 33–35).
2025-03-21 ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju L. M. parodymai, kad jam pranešimas apie įtarimą įteiktas, kuo yra įtariamas jis supranta, savo kaltę pripažįsta iš d. ir parodė, kad 2024-08-09 po 23 val. jis atvažiavo į Sugiharos g. prie 3 namo, Vilniuje, ten yra aikštelė, kuri yra nuošali, niekam netrukdo. Atvažiavo vienas su automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ten buvo jo draugai A. V., E. K., trečio vaikino jis visai nepažinojo. Jis buvo prieš tai į tą vietą atvažiavęs, bet nieko dar nebuvo, o kai vėliau atvažiavo, tai jo draugai ten jau buvo, ir policija buvo atvažiavusi. Jis net nesuprato kas čia įvyko. Po to jam pasakė, kad būtent pas tą vaikiną, kurio jis nepažinojo, lyg jo vardas buvo I. rado žolės. Jie ten ilgai stovėjo su pareigūnais, laukė kažko, o apie 3 val., bet kiek tiksliai buvo valandų pasakyti negali, pareigūnai nutarė apžiūrėti ir jo automobilį, kuris buvo įmonės, bet praktiškai tik jis su juo važinėja. Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo firmos MB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirbo nuo 2024 m. vasaros pradžios, (duomenys neskelbtini), o kai būdavo laiko tai dar ir pavėžėju dirbdavo, skambindavo pažįstami ar pažįstamų draugai ir prašydavo nuvežti už mokestį. Kai jis dirbdavo, tai automobilis visą laiką stovėdavo prie jo namų, o jei jis nedirbdavo kokią savaitę, tai tada automobilį palikdavo prie darbo (centre buvo ofisas), bet tai praktiškai niekada nebūdavo, kad jis savaitę nedirbtų. 2024 m. lapkričio mėn. jis iš minėto darbo išėjo ir automobilį grąžino. Pareigūnai apžiūrėjo jo automobilį ir rado priekinės sėdynės keleivio pusės – kišenėlėje už sėdynės, plastikinį maišelį, kuriame buvo žolė, bet kas per žolė jis nežino, nes tas plastikinis maišelis tikrai yra ne jo, gal kas paliko, nes dar ir pavėžėju padirbdavo retkarčiais. Taip pat automobilyje rado smulkintuvą, bet kokioje vietoje, jis tiksliai pasakyti negali, nes nepamena kur padėjo. Smulkintuvas yra jo, atsivežė iš (duomenys neskelbtini) gal prieš kokius keturis mėnesius kaip suvenyrą, bet tikrai nežinojo, kad jame yra narkotinių medžiagų likutis. Vėliau pareigūnai bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darė kratą, jo kambaryje tašytėje rado kitą smulkintuvą, kurį taip pat jis atsivežė iš (duomenys neskelbtini) ir taip pat jame smulkino žolę būdamas ten, o Lietuvoje jis jokios žolės smulkintuvuose nesmulkino. Dar rado nedideles svarstykles, su kuriomis jis sveria mikroschemas, čipus. Jis ne vieną kartą tas mažas savo svarstykles yra skolinęs draugams (ne vienam, o daug kam, bet jų nurodyti negali), tai gal kas iš jų svėrė kokainą, jis tikrai nesvėrė, nes jo nevartoja visai, tik retkarčiais parūko žolę ir viskas. Taip pat pareigūnai jo kambaryje už televizoriaus rado kolbą, kurioje buvo sudėti įvairūs šoviniai, kuriuos jis 2024 m. balandžio mėn. pradžioje lauke prie savo namų konteineryje rado metalinę dėžutę, seną, visai surūdijusią ir jam pasidarė įdomu kas joje yra (ji buvo kaip kariuomenės amunicijos dėžutė). Jis ją prie konteinerio atidarė ir pamatė, kad viename maišelyje bendrai yra sumesti visokie šoviniai. Jis tą maišelį pasiėmė, o dėžutę išmetė į konteinerį, nes visa surūdijusi buvo, skylėta (metalas jau buvo oksidavęsis). Mamai ir tėvui jis neminėjo, kad rado šovinius ir įdėjo į kolbą. Kam jam buvo reikalingi tie šoviniai, jis pasakyti negali, jam nebuvo jokios minties net tėvui rodyti ką jis rado, net negalvojo, kad kai kurie gali būti koviniai. Jo tėvas D. M. yra (duomenys neskelbtini) (dirba (duomenys neskelbtini)) ir šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) jau keli metai (retkarčiais atvažiuoja namo, kaip jam gaunasi), bet tikrai ne dažnai. Jo tėvas turi namuose ginklus, bet kokius, kokie šoviniai ir kiek jis jų nežino, jam niekada nerodė ir nesakė ką turi. Jo ginklai yra užrakinti seife, kur raktas jis nežino, laisvai prieiti negali, jam niekada ir nerūpėjo kokius ginklus turi tėvas. Jo mama tik žino kur yra raktai nuo seifo, bet niekada nesakė, kur yra paslėpti, nes jam tai visai neįdomu. Bet kur yra tėvo seifas jis žino. Pareigūnai taip pat pas jį nuo rankų paėmė nuoplovas ir kaip ant jų galėjo atsirasti 3CMC pėdsakai jis paaiškinti negali, nežino, bet tikrai niekada tokio narkotiko nėra vartojęs (girdėjo, kad tai fentanilio atmaina, kuris yra labai baisus) ir net nenori bandyti. Pas jį šlapime taip pat buvo rasta narkotikų liekanų, nes paskutinį kartą jis žolę rūkė (duomenys neskelbtini), tai buvo 2024 m. balandžio mėn. savaitę. Po šios kelionės jis daugiau žolės nerūkė, o kiek žino organizme narkotikai lieka apie metus. Daugiau dėl įvykio jis nieko pasakyti negali. Automobilyje rasti narkotikai yra tikrai ne jo, nes jeigu būtų jo jis iš karto prisipažintų, o tuo labiau nedidelis kiekis (t. 2, b. l. 40).
2024-09-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2433/2024(01), kurioje nurodyta, kad L. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (t. 2, b. l. 12).
2024-12-20 Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad:
?1. Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, esanti plastikiniame maišelyje, kuris rastas pas įtariamąjį L. M. ir pateiktas voke Nr. 2, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,869 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 10,7 %.
?2. Dvejuose smulkintuvuose, rastuose pas įtariamąjį L. M. ir pateiktuose vokuose Nr. 3 ir Nr. 4, rasti narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai.
?3. Ant skaitmeninių svarstyklių, kurios buvo rastos pas įtariamąjį L. M. ir pateiktos voke Nr. 5, paviršiaus rasti narkotinės medžiagos – kokaino ir psichotropinės medžiagos – ?9-tetrahidrokanabinolio pėdsakai.
?4. Įtariamojo L. M. nuoplovoje, pateiktoje voke Nr. 7, rasti psichotropinės medžiagos – 3-CMC (3-chlormetkatinono) pėdsakai (t. 1, b. l. 142–147).
2024-08-10 Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog 2024-08-10 dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-30823-24, atvykus į įvykio vietą adresu Č. Sugiharos g. Nr. 3, Vilniuje, bendraujant su policijos pareigūnais – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu D. Š., pastarasis paaiškino, kad šalia jų aptiktų automobilių Toyota v/n (duomenys neskelbtini), bei Toyota v/n (duomenys neskelbtini), įvykyje dalyvavę asmenys – E. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. B. V., gim. (duomenys neskelbtini)ir I. N., gim. (duomenys neskelbtini)). E. K. ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini) stovėjo, o automobilyje Toyota v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi L. M. buvo aptiktos narkotinės medžiagos, buvo priimtas sprendimas daryti kratą L. M. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur buvo aptikti neteisėtai laikomi šoviniai ir kiti tyrimui galintys turėti reikšmės objektai. Į kratą buvo pasitelkti policijos pareigūnų pajėgos V1711 policijos pareigūnai, kuriems taip pat buvo perduotas I. N. ir L. M. Kadangi abu automobiliai buvo palikti automobilių stovėjimo aikštelėje ir automobilių apžiūros metu dalyvavo policijos kinologai su tarnybiniu šuniu, automobiliai į policijos saugomą automobilių stovėjimo aikštelę išvežami nebuvo. L. M. ir I. N. buvo įteikti šaukimai atvykti į policijos įstaigą (t. 1, b. l. 110).
2025-03-28 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos K. K. parodymai, kad 2024-08-09 18 val. ji pradėjo darbą kartu su pareigūnu E. M. (šiuo metu (duomenys neskelbtini) jau nedirba). Apie 01.00 val. gavo iškvietimą iš AVPK OVS, kad turi vykti adresu Č. Sugiharos g. Nr. 3, Vilniuje, nes yra sulaikytas vaikinas su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Buvo labai daug iškvietimų, todėl į nurodytą vietą atvyko apie 3 val. Atvykus į nurodytą vietą pamatė stovint keturis vaikinus, pareigūnus ir du automobilius, abu buvo Toyota, vieno valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o kito Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus vieną automobilį nieko nerado, o apžiūrėjus kitą automobilį Toyota, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji salone, priekinės keleivio sėdimos vietos kišenėje aptiko permatomą plastikinį nedidelį maišelį, kuriame buvo augalinės kilmės medžiaga, kuri turėjo specifinį kvapą. Ji paklausė kieno tai, bet nei vienas vaikinas neprisipažino, nors automobilis buvo L. M., kiek ji pamena. Automobilyje dar rado ir smulkintuvą, ir L. M. iš karto pasakė, kad tai jo, bet dėl narkotikų neprisipažino, sakė, kad tai ne jo. Vėliau važiavo pas L. M. namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, daryti kratą. Jo kambaryje už televizoriaus rado vazą, stiklinę, permatomą, kurioje buvo labai daug šovinių. Paklausus iš kur, vaikinas pasakė, kad mėgsta važinėti po poligonus ir rankioti šovinius kaip suvenyrus, bet iš kur visą tai paėmė tiksliai joms pasakyti negalėjo. Apžiūrint jo kuprinę, kuri gulėjo jo kambaryje ant grindų prie sofos rado dar antrą smulkintuvą, ir prisipažino iš karto L. M., kad tai jo. Daugiau bute nieko nerado. L. M. buvo surašytas šaukimas kitai dienai atvykti į policiją (t. 1, b. l. 87–88).
2024-08-10 Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-30823-04 bei atvykus vykdyti kratos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas L. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), miegamajame už televizoriaus, stikliniame inde buvo rasti šoviniai, 25 vnt. 9x19 mm. Luger., 7 vnt. galimai garsinių šovinių 03-BF-17, 5 vnt. galimai garsinių šovinių 03-BF-18, 4 vnt. 5.45x39mm šovinių 60-92, 17-90,17-85, 1 vnt. 7.62x51, 1 vnt. galimai dažiniai Wadie 8 mm., 2 vnt. galimai dažinius 9 mm IVI, 1 vnt. galimai dažinius 38 FX IVI, 27 vnt. nenustatyto kalibro galimai dažinius šovinius. L. M. paaiškino, kai kuriuos šovinius buvo radęs vaikščiodamas po poligoną, dėl kitų šovinių paaiškinti nesugebėjo (t. 1, b. l. 133).
2024-08-10 kratos protokolas, kuriame užfiksuota, jog buvo atlikta krata asmens gyvenamuoju adresu pas įtariamąjį L. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. M. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog prieš atliekant kratą L. M., buvo paskelbtas nutarimas atlikti kratą, su kuriuo jis susipažino, pasirašė, nuorašą gavo. Butas kuriame atliekama krata randasi adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Butas kuriame atliekama krata pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis 3 aukšte, (duomenys neskelbtini) aukštų pastate, butas dviejų kambarių. Užėjus į butą patenkama į koridorių, po dešine puse, koridoriaus gale, yra miegamasis, užėjus į miegamąjį, kambario viduryje stovi šviesios spalvos stalas, po stalu guli raudonos spalvos kuprinė, kuprinės vidinėje kišenėje guli mažos metalinės svarstyklės (kurios paimtos ir supakuotos į voką) ir metalinis tabako smulkintuvas (paimtas ir supakuotas į voką. Po kaire puse nuo kambario įėjimo stovi bufetas su ant jo stovinčiu televizoriumi, už televizoriaus stovi permatomas indas su jame esančiais šoviniais, 25 vnt. 9 mm. Luger., 7 vnt. 03-BF-17, 5 vnt. 03-BF-18, 4 vnt. 60-92, 1 vnt. 7.62x51, 1 vnt. Wadie 8 mm., 2 vnt. 9 mm IVI, 1 vnt. 38 FX IVI, 27 vnt. nenustatyto kalibro (paimti ir supakuoti). Atlikus kratą, bute daugiau kitų draudžiamų daiktų nerasta. Prie kratos protokolo pridedamas kratos metu rastų ir paimtų objektų apyrašas (t. 1, b. l. 116–127).
2024-09-05 Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad:
1-2. Tirti pateikti dvidešimt penki (25) šoviniai voke Nr. 1 yra šaudyti tinkami šaudmenys - pramoninės gamybos 9 mm kalibro Luger (9x19) šoviniai, kurie yra skirti 9 mm kalibro daugeliui A ir B kategorijų šaunamųjų ginklų.
Tirti pateikti keturi (4) šoviniai voke Nr. 4 yra šaudyti tinkami šaudmenys - pramoninės gamybos, kariniai 5,45 mm kalibro (5,45x39) 1974 m. pavyzdžio šoviniai, kurie yra skirti įvairiems graižtviniams 5,45 mm kalibro A kategorijos ginklams (automatams AK-74, AKS-74, AKS-74U ir rankiniam kulkosvaidžiui RPK-74).
Tirti pateiktas vienas šovinys voke Nr. 5 yra šaudyti tinkamas šaudmuo - pramoninės gamybos (Vokietija) 8 mm kalibro pistoletinis dujinis (su CS užtaisu) šovinys, kuris yra skirtas 8 mm kalibro C kategorijos ginklams - dujiniams pistoletams.
Tirti pateikti aštuoni šoviniai (septyni šoviniai voke Nr. 2 ir vienas šovinys voke Nr. 6) yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Norvegija ir Bosnija ir Hercegovina) 7,62 mm kalibro (7,62x51, 7,62x51 Nato, .308 WIN) imitaciniai šoviniai, skirti įvairiems 7,62 mm kalibro (7,62x51) graižtviniams šaunamiesiems A ir B kategorijų ginklams. Imitaciniai šoviniai yra skirti pratybų ir apmokymų metu imituoti šaudymą koviniais šaudmenimis, t. y. išgaunami tokie šūvio efektai: šūvio garsas, atatranka, ginklo mechanizmų veikimas – išskyrus kulkos išlėkimą (imitaciniuose šaudmenyse nėra kietojo užtaiso – dėl ko jie ir vadinami „imitaciniai“). Šie šoviniai neskirti gyvosios jėgos ar kitų taikinių naikinimui ar žalojimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020-10-19 sprendimu Nr. 5-IN-1, imitaciniai šaudmenys yra priskirtini tai pačiai kategorijai, kaip ir ginklai, kuriems yra skirti šie šoviniai.
Tirti pateikti penki šoviniai voke Nr. 3 yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Norvegija) 5,56 mm kalibro .223 Remington (sin.: 5,56 Nato, .223 Rem) imitaciniai šoviniai. Šie šoviniai yra skirti A ir B kategorijų ginklams. Imitaciniai šoviniai yra skirti pratybų ir apmokymų metu imituoti šaudymą koviniais šaudmenimis, t.y. išgaunami tokie šūvio efektai: šūvio garsas, atatranka, ginklo mechanizmų veikimas – išskyrus kulkos išlėkimą (imitaciniuose šaudmenyse nėra kietojo užtaiso – dėl ko jie ir vadinami „imitaciniai“). Šie šoviniai neskirti gyvosios jėgos ar kitų taikinių naikinimui ar žalojimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020-10-19 sprendimu Nr. 5-IN-1, imitaciniai šaudmenys yra priskirtini tai pačiai kategorijai, kaip ir ginklai, kuriems yra skirti šie šoviniai (t. 1, b. l. 160–175).
2024-11-06 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto E. K. parodymai, kad 2024-08-09 apie 22 val. jis atėjo į Sugiharos g., Vilniuje, kur yra už pastato aikštelė, nes ten turėjo atvažiuoti jo draugas L., jis buvo dar su kitu draugu I., nes L. vėliau turėjo juos abu nuvežti į barą. L. ir I. jis pažįsta senokai, I. yra jo tiesiog pažįstamas, o L. draugas. Vėliau atvažiavo dar vienas pažįstamas A. Jis su I. gėrė vyną, o kiti du draugai negėrė, nes buvo su automobiliais. Prie jo nei vienas jokios žolės nerūkė. Žemiau, nusileidus nuo kalniuko yra kita aikštelė (tinklinio, pasėdėti, poilsio) ir ten buvo jaunimas, kuris triukšmavo, garsiai šnekėjo, šukavo, o jie sau ramiai bendravo. Po kiek tai laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir paprašė, kad jie viską ištrauktų iš savo kišenių, padėtų ant automobilio. Pareigūnai pas L. ir I. rado žolės, bet kur jie tai laikė, jis pasakyti negali, nematė. Šiais laikais praktiškai kiekvienas vaikinas rūko žolę, bet ne tai, kad kiekvieną dieną, o retkarčiais. Jis taip pat ankščiau retkarčiais parūkydavo. Visi perka per programėlę „Telegram“. I. jis prieš tai matė gal prieš kokius metus, nes jis kai įstojo į (duomenys neskelbtini) jis jo skaityk nematė, čia buvo pirmas kartas po metų. L. taip pat mato labai retai, nes jis vis laiko neturi, neatsako į telefono skambučius. Po to pareigūnai jį ir A. paleido, o L. ir I. nuvežė į AVPK. Juos paleido vien dėl to, kad nieko nerado. Daugiau dėl įvykio jis nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 94–96).
2024-11-06 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto A. B. V. parodymai, kad L. ir E. yra jo draugai, bet susitinka ne labai dažnai, su E. jis susitinka dažniau. 2024-08-09 I. jis matė antrą kartą, su juo tik pažįstamas ir tiek. 2024-08-09 apie 23.00 val. jis atvažiavo į Sugiharos aikštelę, kuri yra nuošaliau, už kampo. Jis nebuvo su draugais susitaręs ten susitikti, bet žino, kad ten renkasi. Atvažiavęs su savo automobiliu pamatė, kad jie ten yra. E. ir I. gėrė, o L. ir jis ne, nes jie buvo su automobiliais. Jie sėdėjo automobilyje ir žaidė kortomis, durys buvo praviros ano automobilio. Būnant jiems jie girdėjo, kad kažkur tai miške garsiai groja muzika, triukšmauja, bet jie tikrai buvo labai ramūs. Prie jos nei vienas draugas žolės nerūkė. Gal po valandos apie 23.55 val. prie jų atvažiavo policijos pareigūnai. Jiems atliko paviršutinę apžiūrą ir pas I. rado žolės, kiek pamena jo piniginėje. Tada pareigūnai apžiūrėjo jo automobilį Toyota, bet joje nieko nerado (automobilis yra ne jo, o tėvų). L. mašiną taip pat pareigūnai apžiūrinėjo, bet nieko nerado, po to iškvietė kitus pareigūnus, kurie pas L. automobilyje rado žolės, bet kur rado, jis taip pat nežino. Jam buvo labai keista, kad pas I., kuris mokosi (duomenys neskelbtini) rado žolės, ir pas L., kuris visą laiką užimtas, dirba. Vėliau jį ir E. paleido, o L. su I. išvežė į AVPK. Daugiau dėl įvykio jis nieko pasakyti negali tik tiek, kad jis net nežinojo, kad L. parūko žolę (t. 1, b. l. 101–103).
2024-08-10 Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūros objektai yra vietovė, taip pat automobiliai Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu Č. Sugiharos g. Nr. 3, Vilniuje. Apžiūrimoje vietovėje yra matyti dviejų aukštų pastatas, ant kurio durų yra užrašas ,,4office“ (durys apžiūros metu yra užrakintos). Ant pastato yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Šalia nurodyto pastato, automobilių stovėjimo aikštelėje yra pastatyti du automobiliai, vienas iš kurių yra Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o kitas šalia esantis - Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jokių įtarimą keliančių, ir galinčių turėti reikšmės tyrimui objektų neaptikta. Apžiūrint automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio salone, priekinės keleivio sėdimos vietos kišenėje aptiktas permatomas maišelis su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga. Nurodytas maišelis su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga yra paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 4. Taip pat, sėdynės kišenėje aptiktas smulkintuvas su augalinės kilmės medžiagos likučiais, kuris yra paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 5. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo kaip priedas pridedama fotolentelė Nr. 1 su 16 fotonuotraukų, iš įvykio vietos adreso Č. Sugiharos g. Nr. 3, Vilnius (t. 1, b. l. 63–77).
Žemesnės instancijos teismas
2024-09-02 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame fiksuota Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūrą. Nustatyta, jog atidarius garso įrašą, kurio ID 92297514868, buvo skambinta 2024-08-09 23.41 val. Pokalbio pradžia: BPC darbuotoja:112 / Vyras: labą vakarą / BPC darbuotoja: sveiki / Vyras: dėl triukšmo norėjau pa.. / BPC darbuotoja: kokiam mieste ? / Vyras: čia Vilnius būtų / BPC darbuotoja: kokia gatvė ? / Vyras: Sugiharos-Žolyno, kur padarė aikštelę nuo pikniko, ten kažkas su kolonėlę leidžia garsiai muziką / BPC darbuotoja: tai aikštelėje / Vyras: čia kaip pikniko, grill zona, nežinau kaip paaiškinti, vietiniam policininkui pranešit, tai tikrai žinos, kur ankščiau garažai buvo / BPC darbuotoja: prie buvusių garažų / Vyras: jo, kur dabar pikniko zona / BPC darbuotoja: bet čia gatvėje, taip ? / Vyras: jo, lauke, lauke / BPC darbuotoja: supratau, Jūsų vardas, pavardė ? / Vyras: D. N. / BPC darbuotoja: gerai pranešam policijai, ačiū. Įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 104–105).
2025-03-10 MB ,,(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame nurodoma, jog MB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra E. K. L. M. dirbo įmonėje MB ,,(duomenys neskelbtini)“, jo pareigos buvo vairuotojas - kurjeris. Darbo grafikas būdavo visiškai laisvas, tačiau per savaitę ne mažiau 40 valandų, t. y. pilnas etatas. Kurjerio pareigos Vilniuje, iš kavinių ir restoranų gavus užsakymą su WOLT programėle nuvažiuoti, jį atsiimti bei pristatyti klientui. Suteikti duomenų būtent apie tą dieną kuria teiraujatės, negali, nes informaciją apie klientus yra kaupiama tik pusantro mėnesio. Tačiau pasižiūrėjus susirašinėjimą, būtent tame tarpe L. M. darbo nevykdė, nes pradėjo dirbti rugpjūčio 11 d. Automobilis (duomenys neskelbtini), nuolatos buvo pas L. M., tomis dienomis kai jis nedirbdavo, automobilis visą laiką likdavo jo disponavime, pateikia darbo sutartį ir automobilio panaudos aktą (t. 2, b. l. 7–9).
2025-01-21 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus mesto penktojo policijos komisariato 2-ojo Veiklos vyresniosios skyriaus tyrėjos tarnybinis pranešimas ,,Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo“, kuriame nurodoma, jog Vilniaus m. 5 PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30823-24 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 2 d. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024-08-10 pas įtariamąjį L. M. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasti šoviniai ir paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą. Gautoje specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateikti dvidešimt penki (25) šoviniai voke Nr. 1 yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos 9 mm kalibro Luger (9x19) šoviniai, kurie yra skirti 9 mm kalibro daugeliui A ir B kategorijų šaunamųjų ginklų. Tirti pateikti keturi (4) šoviniai voke Nr. 4 yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos, kariniai 5,45 mm kalibro (5,45x39) 1974 m. pavyzdžio šoviniai, kurie yra skirti įvairiems graižtviniams 5,45 mm kalibro A kategorijos ginklams (automatams AK-74, AKS-74, AKS-74U ir rankiniam kulkosvaidžiui RPK-74). Tirti pateiktas vienas šovinys voke Nr. 5 yra šaudyti tinkamas šaudmuo – pramoninės gamybos (Vokietija) 8 mm kalibro pistoletinis dujinis (su CS užtaisu) šovinys, kuris yra skirtas 8 mm kalibro C kategorijos ginklams – dujiniams pistoletams. Tirti pateikti aštuoni šoviniai (septyni šoviniai voke Nr. 2 ir vienas šovinys voke Nr. 6) yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Norvegija ir Bosnija ir Hercegovina) 7,62 mm kalibro (7,62x51, 7,62x51 Nato, .308 WIN) imitaciniai šoviniai, skirti įvairiems 7,62 mm kalibro (7,62x51) graižtviniams šaunamiesiems A ir B kategorijų ginklams. Imitaciniai šoviniai yra skirti pratybų ir apmokymų metu imituoti šaudymą koviniais šaudmenimis, t. y. išgaunami tokie šūvio efektai: šūvio garsas, atatranka, ginklo mechanizmų veikimas – išskyrus kulkos išlėkimą (imitaciniuose šaudmenyse nėra kietojo užtaiso – dėl ko jie ir vadinami „imitaciniai“). Šie šoviniai neskirti gyvosios jėgos ar kitų taikinių naikinimui ar žalojimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020-10-19 sprendimu Nr. 5-IN-1, imitaciniai šaudmenys yra priskirtini tai pačiai kategorijai, kaip ir ginklai, kuriems yra skirti šie šoviniai. Tirti pateikti penki šoviniai voke Nr. 3 yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Norvegija) 5,56 mm kalibro .223 Remington (sin.: 5,56 Nato, .223 Rem) imitaciniai šoviniai. Šie šoviniai yra skirti A ir B kategorijų ginklams. Imitaciniai šoviniai yra skirti pratybų ir apmokymų metu imituoti šaudymą koviniais šaudmenimis, t. y. išgaunami tokie šūvio efektai: šūvio garsas, atatranka, ginklo mechanizmų veikimas – išskyrus kulkos išlėkimą (imitaciniuose šaudmenyse nėra kietojo užtaiso – dėl ko jie ir vadinami „imitaciniai“). Šie šoviniai neskirti gyvosios jėgos ar kitų taikinių naikinimui ar žalojimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020-10-19 sprendimu Nr. 5-IN-1, imitaciniai šaudmenys yra priskirtini tai pačiai kategorijai, kaip ir ginklai, kuriems yra skirti šie šoviniai. Remiantis išdėstytu tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 253 str. 1 d. (t. 1, b. l. 37–38).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Dėl pagal BK 259 str. 2 d. pareikštų kaltinimų
BK 259 str. 2 d. nustatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Iš BK 259 str. 2 d. nuostatų matyti, kad joje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis objektyviai apibrėžiama alternatyviomis veikomis, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2009 ir kt.).
Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 259 str. alternatyviai numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taip pat akcentuota, kad tuo atveju, kai buvo padarytos kelios veikos, turi būti nustatytas kiekvienos jų padarymo faktas baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų straipsnyje kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Šis imperatyvas kildinamas inter alia iš baudžiamojo proceso paskirties, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu ir baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui. Veikos, kurios buvo pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, šalintinos iš kaltinimo.
Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos ir nagrinėjamu atveju tinkamai kvalifikuojant padarytą nusikalstamą veiką.
Byloje esantys įrodymai – kaltinamojo teismo posėdžio teikti parodymai; liudytojų K. K., E. K., A. B. V. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; 2024-08-10 tarnybinis pranešimas; 2024-08-10 įvykio vietos apžiūros protokolas; 2025-03-10 MB ,,(duomenys neskelbtini)“ raštas; 2024-09-10 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada – yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus ir patvirtina, kad L. M. nagrinėjamu įgijo ne mažiau kaip 0,869 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) ir neteisėtai jas laikė iki 2024-08-10 00.35 val. kol prie pastato, esančio Č. Sugiharos g. Nr. 3, Vilniuje, policijos pareigūnai atlikę jo naudojamo automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą, šio automobilio salone, priekinės keleivio sėdimos vietos kišenėje rado ir šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.
Žemesnės instancijos teismas
Čia pažymėtina, kad L. M. pareikštuose kaltinimuose nurodytas netikslus nagrinėjamu atveju kaltinamojo neteisėtai laikytos narkotinės medžiagos kiekis. Iš kaltinamojo teismo posėdžio metu teiktų parodymų, 2024-08-10 įvykio vietos apžiūros protokolo ir 2024-09-10 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad L. M. automobilyje laikė 0,869 g kanapių (antžeminės dalys). Todėl jam pareikšti kaltinimai tikslintini, tačiau toks kaltinimų tikslinimas nekeičia jo įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. O ir kaltinamasis teismo posėdžio metu buvo įspėtas, kad apie kaltinimų tikslinimą, jam buvo užtikrinta teisė pasiruošti gynybai, procesinės teisės žinoti tikslias kaltinimų ribas nepažeistos.
Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 patvirtintais Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašas, 20 p.), kanapės (antžeminė d.) priskiriamos narkotinėms medžiagoms. Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr.V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 25 p., nedideliu kanapių kiekiu laikytinas ne didesnis kaip 5 g šios medžiagos kiekis.
L. M. nagrinėjamuoju atveju laikytas kanapių kiekis apie 6 kartų mažesnis, negu nedideliu laikytinas šių narkotinių medžiagų kiekis. Byloje jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis turėtą narkotinę medžiagą norėjo platinti, nėra. Taigi L. M. paaiškinimai, kad nagrinėjamu atveju narkotikus (kanapes) laikė sau nėra paneigti. Tai, jog kaltinamasis šias narkotines medžiagas laikė savo vartojimui, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto Nr. T-N 2433/2024(01) išvada, kurioje nustatyta, kad L. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad L. M. laikytos narkotinės medžiagos įsigijimo aplinkybės, t. y. tai kada, kokiu būdu kaltinamasis ją įsigijo (pirko, gavo, rado ar pan.), nebuvo nustatinėjamos. Todėl pareikšti kaltinimai tikslintini šalinant iš jų nurodytas aplinkybes, susijusias su narkotinių medžiagų įsigijimu, nurodant, kad minėtus narkotikus kaltinamasis įgijo nenustatytomis aplinkybėmis. Toks kaltinimų tikslinimas nekeičia L. M. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad L. M. nagrinėjamu atveju neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos neturėdamas tikslo jos platinti ir taip įvykdė BK 259 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.
Dėl pagal BK 253 str. 1 d. pareikštų kaltinimų
BK 253 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų.
Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 65 d. nurodoma kad šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duodamas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Minėto straipsnio 64 d. nustatyta, kad šaudmuo – tai, kuo šaudoma iš šaunamųjų ginklų.
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu teikti parodymai; liudytojos K. K. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; 2024-08-10 kratos protokolas; 2024-08-10 ir 2025-01-21 tarnybiniai pranešimai; 2024-09-05 Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvada – yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus ir patvirtina, kad L. M. savo gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančiame bute, laikė šaudmenis (25 vnt. šovinių, kurie yra šaudmenys – pramoninės gamybos 9 mm kalibro Luger (9x19) šoviniai, skirti 9 mm kalibro daugeliui A ir B kategorijų šaunamųjų ginklų; 4 vnt. šovinių, kurie yra šaudmenys – pramoninės gamybos, kariniai 5,45 mm kalibro (5,45x39) 1974 m. pavyzdžio šoviniai, skirti įvairiems graižtviniams 5,45 mm kalibro A kategorijos ginklams; 1 šovinį, kuris yra šaudyti tinkamas šaudmuo – pramoninės gamybos (Vokietija) 8 mm kalibro pistoletinis dujinis (su CS užtaisu) šovinys, skirtas 8 mm kalibro C kategorijos ginklams – dujiniams pistoletams; 8 vnt. šovinių, kurie yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Norvegija ir Bosnija ir Hercegovina) 7,62 mm kalibro (7,62x51, 7,62x51 Nato, .308 WIN) imitaciniai šoviniai, skirti įvairiems 7,62 mm kalibro (7,62x51) graižtviniams šaunamiesiems A ir B kategorijų ginklams; 5 vnt. šovinių, kurie yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Norvegija) 5,56 mm kalibro .223 Remington (sin.: 5,56 Nato, .223 Rem) imitaciniai šoviniai).
L. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog žinojo, kad jo laikomi šoviniai yra tikri ir laikytini šaudmenimis, suvokė kad neturėdamas leidimo šiuos šaudmenis laikė neteisėtai, norėjo pranešti apie tai policijos pareigūnams, tačiau tai padaryti pamiršo.
Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad L. M. veika – neteisėtas šaudmenų laikymas – jam pareikštuose kaltinimuose tinkamai kvalifikuota kaip BK 253 str. 1 d. numatytas nusikaltimas.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju pas L. M. rastų šaudmenų įsigijimo aplinkybės (tikslus laikas bei šaudmenų radimas, pirkimas ar pan.) nebuvo nustatinėjamos. Todėl kaltinamajam pareikšti kaltinimai tikslintini šalinant iš jų nurodytas aplinkybes, susijusias šaudmenų įgijimu bei nurodant, kad kaltinimuose nurodytus šaudmenis įgijo nenustatytomis aplinkybėmis – nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje. Tačiau toks kaltinimų tikslinimas nekeičia L. M. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Dėl L. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teismui pateiktas kaltinamojo L. M. mamos E. M. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybėn, tokiu būdu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis taip pat pateikė prašymą jo atžvilgiu taikyti laidavimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 3 str. 1 d. nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio str. 2 d. nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
L. M. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios BK 40 str. 1–2 d. (iki 2025-02-01 galiojusios redakcijos) buvo nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto str. 2 d. buvo nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teisminėje praktikoje, aiškinant BK 40 str. 2 str. 1 d. įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą, pažymėta, kad formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 40 str. nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesijos 2010-03-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Baudžiamasis kodeksas nepateikia idealios ir realios nusikaltimų sutapties apibrėžimų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro 2 ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK str.ose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Ideali nusikaltimų sudėtis yra ir tuo atveju, kai įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK str.ose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-516/2005, 2K-477/2008 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013).
Nagrinėjamu gi atveju, L. M. padarytos ir BK 259 str. 2 d., 253 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos skirtingu laiku ir skirtingais veiksmais, jų nesijo jokia bendra tyčia. Taigi, akivaizdu, kad šios nusikalstamos veikos įvykdytos ne idealiąja sutaptimi.
Atsižvelgus į tai bei aptartus teisinėje praktikoje pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju BK 40 str. 2 str. 1 p. numatyta laidavimo sąlyga nensutatyta.
Pažymėtina ir tai, kad BK 40 str. redakcijos, įsigaliojusios nuo 2025-02-01, 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kita vertus, minėto straipsnio 3 d., be kita ko, numatyta, kad asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą.
Kaip minėta, L. M. nelaikytinas nusikalstamą veiką padaręs pirmą kartą, todėl jau po nagrinėjamų jo įvykdytų nusikalstamų veikų aptarti BK 40 str. nuostatų pakeitimai, atsižvelgus į tai, jo kaltinamasis įvykdė ir BK 253 str. 1 d. numatytą apysunkį nusikaltimą, jo atsakomybės niekaip nešvelnina.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nenustatyta BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga, L. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimas negali būti atleistas, o kitų laidavimo taikymui sąlygų vertinimas nėra tikslingas.
Skirdamas kaltinamajam L. M. bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju L. M. įvykdė 2 nusikalstamas veikas – baudžiamąjį nusižengimą ir apysunkį nusikaltimą. Jo įvykdytos nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos.
L. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi. Ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinanti (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.).
Byloje esančiais įrodymais kitų kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas; per pastaruosius 3 metus ne kartą baustas administracine tvarka už nusižengimus, kurie nelaikytini šiurkščiais, paskirtos baudos sumokėtos; dirbantis (Liteko duomenų bazė).
Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1–2 d., teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam L. M. BK 259 str. 2 d., 253 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant tokius bausmių terminus: už BK 253 str. 1 d. numatytą nusikaltimą – 1 metų laisvės apribojimo bausmę; už BK 259 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
L. M. įvykdytos nusikalstamos veikos ženkliai skiriasi pagal savo pavojingumą, todėl už jas paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatas, t. y. apėmimo būdu, griežtesne 1 metų laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ir paskiriant subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir skirtina bausmė mažintina 1/3 d., t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant BK 48 str. 4 d. 1, 4 p. numatytus įpareigojimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) tęsti darbą arba būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje. Įvertinus kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei padarymo aplinkybes, intensyvi priežiūra jam neskirtina.
L. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2025-03-26 nutarimu daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo perduoti saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių. Iš minėto nutarimo taip pat 2025-01-30 prokurorės nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo matyti, kad L. M. ir I. N. atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai buvo atskirti. 2025-03-26 nutarimu perduoti saugojimui daiktai yra reikšmingi ir I. N. atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad I. N. atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime būtų priimtas galutinis procesinis sprendimas, taip pat būtų išspręstas perduotų daiktų tolimesnio saugojimo klausimas.
Atsižvelgus į tai, 2025-03-26 nutarimu perduotų ir nusikalstamų veikų ištyrimui reikšmingų daiktų tolimesnio saugojimo klausimas nespręstinas.
Kompaktinis diskai (2 vnt.), esantys vokuose, prisegtuose prie bylos 2 tomo galinio viršelio, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas,
nusprendžia:
L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius:
1) Baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir paskirti jam už tai 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
2) Baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam už tai 1 metų laisvės apribojimo bausmę.
L. M. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 2 p. nuostatomis, t. y. apėmimo būdu, griežtesne 1 metų laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ir paskirti subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. L. M. paskirtą subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 str. 4 d. 1, 4 p. numatytus įpareigojimus:
1) tęsti darbą (pradėti dirbti) arba būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje;
2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Kompaktinius diskus (2 vnt.), esančius vokuose, prisegtuose prie bylos 2 tomo galinio viršelio – palikti saugoti byloje.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje; telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551), su kuria jis privalo susisiekti per 5 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Baudžiamojo kodekso 48 str. 4, 5 ir 6 d. nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Baudžiamojo kodekso 48 str. 4, 5 ir 6 d. nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.