Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimo, kuriuo N. P. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir pritaikius Lietuvos Respublikos 30¹ str. nuostatas, jam paskirta 3000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorius J. V. N. P. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 0801-0073, dėl to, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas. Tai yra, jis, esant darbo sutarties požymiams, leido V. K., A. K., V. B. dirbti teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą. Tokia veika jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Apelianto manymu, VSDFV apie naujai įdarbintus darbuotojus turėjo informuoti buhalterinę apskaitą tvarkanti firma (duomenys neskelbtini). To ši įmonė nepadarė, todėl jai tenka tiesioginė kaltė. N. P. teigimu, teismas priimdamas sprendimą dėl 3000 Lt baudos paskyrimo į šias aplinkybes atsižvelgė tik iš dalies. Apeliantas nurodo, kad bausmės skyrimo tikslas būtų pasiektas jo atžvilgiu paskyrus bendrą 1000 Lt baudą.

Motyvuojamoji dalis

N. P. apeliacinis skundas netenkintinas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 41(3) str. 1 d. įtvirtina, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomi tokie darbdavio veiksmai, kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra, su jam inkriminuojamu pažeidimu sutinka ir (duomenys neskelbtini) direktorius N. P. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartyje Nr. 2AT-31-2013, konstatavo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Skirdamas nuobaudą Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertino aplinkybes, kad nelegaliai dirbo net trys asmenys, taip pat tai, kad nėra nustatyta N. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį. Įvertino aplinkybę, kad su A. K., V. K., V. B. buvo sudarytos darbo sutartys, tačiau apie šių asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius buvo informuotas tik 2013 m. rugpjūčio 20 d. 15.25 val., jau po Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektorių 2013 m. rugpjūčio 20 d. 14:50 val. atlikto patikrinimo, adresu Paplaujos g. 3, Vilnius. Skirdamas nuobaudą Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgė į šių aplinkybių visumą, teisingumo ir protingumo principus, todėl N. P. atžvilgiu pagrįstai pritaikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrė mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 3000 Lt dydžio baudą.

Apelianto argumentas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas jo atžvilgiu skirdamas nuobaudą, tik dalinai atsižvelgė į tai, kad apie naujai įdarbintą darbuotoją VSDFV teritorinį skyrių privalėjo informuoti buhalterinę apskaitą tvarkanti firma, todėl tiesioginė kaltė tenka šiai firmai, nepagrįstas. Nors paslaugų sutartyje Nr. 2013/1 sudarytoje tarp įmonės UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 3.1.6 numatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, įsipareigoja pildyti ir pateikti VSDF Alytaus skyriui įmonės darbuotojų priėmimo, atleidimo, išleidimo nemokamų formas, tačiau Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 str. 1 p. reglamentuoja, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Įstatymo 37 str. 7 d. numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Taigi už VSDF teritorinio skyriaus neinformavimą apie V. K., A. K., V. B. darbo pradžią atsako įmonės vadovas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skirdamas nuobaudą įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, vadovavosi teisingumo bei proporcingumo principais. Teismas konstatuoja, kad nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti N. P. atžvilgiu paskyrus 3000 Lt baudą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirtos baudos dydžio mažinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. P. apeliacinio skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.