Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-29 · Civilinė byla Nr. e2S-1386-614/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
e2S-1386-614/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39272-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Atsakovas
UAB „Laiptų fabrikas“
Ieškovas
UAB „Juris LT“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1386-614/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39272-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria priimtas ieškovės UAB „Juris LT“ atsisakymas nuo ieškinio, civilinė byla nutraukta ir atmestas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ 1 161,53 Eur skolos, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Stokker“ už atsakovei parduotas prekes išrašė PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovė ir UAB „Stokker“ 2017-10-10 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Stokker“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovės 2017-10-10 pranešimo atsakovei duomenimis, atsakovė buvo skolinga ieškovei 2 990,14 Eur. Gavusi pranešimą, atsakovė 2017-10-13 dalį, t. y. 1 828,61 Eur, skolos sumokėjo.Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama ieškinį atmesi. Nurodė, kad iki ieškinio pateikimo dienos atsakovė visą skolą sumokėjo pradinei kreditorei UAB „Stokker“.Ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Nurodė, kad atsisako reikalavimų dėl skolos bei procesinių palūkanų priteisimo, prašė bylą nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodė, kad atsakovė skolą apmokėjo tiesiogiai pradinei kreditorei ieškinio pateikimo dieną, t. y. 2017-10-26, apie apmokėjimą atsakovė ieškovės neinformavo. Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota, reikalavimo perleidimo sutartį gavo 2017-10-11, tačiau mokėjimus atliko ne ieškovei, bet pradinei kreditorei.Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, prašė jį tenkinti, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti, priteisti atsakovei iš ieškovės 589,88 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ieškovė pripažino, jog atsakovės atliktas prievolės įvykdymas yra tinkamas. Atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas. Aplinkybė, kad atsakovė mokėjimą atliko ne ieškovei, o pradinei kreditorei nereiškia, kad atsakovės procesinis elgesys buvo netinkamas. Mokėjimas buvo atliktas dar iki ieškinio priėmimo. Ieškovė prieš pateikdama ieškinį nepasidomėjo, ar atsakovė atliko mokėjimą, su atsakove nebendradarbiavo. Ieškovė dar ir ankščiau priėmė atsakovės dalinį prievolės įvykdymą pradinei kreditorei UAB „Stokker”. Gavusi pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą, atsakovė 2017-10-13 apmokėjo dalį skolos pradinei kreditorei, atlikdama 1828,61 Eur mokėjimą. Ieškovė ir pradinė kreditorė tokį prievolės įvykdymą laikė tinkamu ir pretenzijų dėl jo nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad 2017-10-13 įvykdytas dalinis mokėjimas buvo laikomas atliktu tinkamai, atsakovė 2017-10-26 atliko antrą mokėjimą tai pačiai pradinei kreditorei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Juris LT“ atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, taip pat atmetė ieškovės ir atsakovės prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė pinigus pervedė pradinei kreditorei, tačiau byloje ieškovė tokį mokėjimą laikė tinkamu prievolės įvykdymu ir dėl to atsisakė ieškinio. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė, prieš kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, būtų reiškusi pretenzijas atsakovei, dėl to, jog ji 1 828,61 Eur sumokėjo pradinei kreditorei, jog būtų kreipusis į atsakovę su pretenzija dėl likusios skolos sumokėjimo. Iki kreipimosi į teismą dienos ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, nesiaiškino visų svarbių aplinkybių, siekiant išvengti teisminio ginčo.Atsakovė, žinodama apie reikalavimo perleidimą, abi įmokas sumokėjo ne ieškovei, tačiau pradinei kreditorei. Byloje nėra duomenų, jog atlikusi įmokas, atsakovė būtų kreipusis į ieškovę ir ją informavusi apie prievolės įvykdymą pradinei kreditorei. Į bylą nepateikta ir įrodymų apie tai, kad atsakovė, atlikusi pirmąją įmoką, būtų bendradarbiavusi su ieškove, nurodžiusi priežastis, dėl kurių nėra grąžinta visa skolos suma, ir informavusi ją apie tai, kada bus sumokėta likusi skolos dalis.Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovė kaip naujoji kreditorė skolos sumokėjimą pradinei kreditorei laikė tinkamu prievolės įvykdymu, neatleido atsakovės nuo pareigos bendradarbiauti su ieškove ir pateikti jai visą reikalingą informaciją, susijusią su prievolės įvykdymu. Tuo tarpu apie skolos sumokėjimą ieškovė sužinojo jau po ieškinio teismo pateikimo dienos.Teismas padarė išvadą, kad byloje šalių bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jų pačių netinkamo elgesio, t. y. nebendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos nevykdymo, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos ir paliktinos jas patyrusioms šalims.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovė UAB „Laiptų fabrikas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas skundžiamoje nutartyje de facto vertino ne procesinį atsakovės elgesį, bet elgesį materialinių teisinių santykių metu dar iki bylos pradžios. Teismas be pagrindo ieškovės neinformavimą apie skolos likučio sumokėjimą pradinei kreditoriui UAB „Stokker“ iki ieškinio pareiškimo kvalifikavo kaip netinkamą atsakovės procesinį elgesį. Juo labiau, kad teismas net neišsiaiškino, ar atsakovė apskritai tinkamai buvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą. CPK 94 str. 1 d. taikymui atsakovo veiksmai atlikti iki ieškinio pareiškimo neturi teisinės reikšmės. Jokių nesąžiningų, neapdairių ar nerūpestingų procesinių veiksmų atsakovė byloje neatliko, procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo. Atsakovė ieškinio reikalavimą patenkino dar iki ieškinio priėmimo teisme, todėl tiek ieškinio pateikimas, tiek jo vėlesnis atsisakymas nėra niekaip susijęs su atsakovės veiksmais. Ieškovė atsakovės atliktą mokėjimą pradinei kreditorei laikė tinkamu prievolės įvykdymu ir dėl to atsisakė ieškinio. Be to, iki kreipimosi į teismą dienos ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, nesiaiškino visų svarbių aplinkybių, siekiant išvengti teisminio ginčo. Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, kad dėl nepagrįsto ieškinio pateikimo ir pradėto civilinio proceso yra kalta pati ieškovė.Akivaizdu, kad UAB „Juris LT“ su UAB „Stokker“ po Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kaip paslaugos teikėjas, toliau palaikė santykius, kadangi UAB „Stokker“ apie pirmąjį iš UAB „Laiptų fabrikas“ gautą mokėjimą UAB „Juris LT“ informavo ir UAB „Juris LT“ nei pretenzijų, nei ieškinio šioje dalyje dėl 1 828,61 Eur skolos atsakovei nereiškė. Dėl to, viena vertus, atsakovė turėjo pagrindo tikėti, kad atlikdamas ir antrąjį mokėjimą pradinei kreditorei tinkamai vykdo savo prievolę, kita vertus, turėjo pagrindo tikėti, kad UAB „Juris LT“ bus informuota apie sumokėtą skolą. Atitinkamai, atsakovė jokios bendradarbiavimo pareigos nepažeidė. Ieškovė prieš kreipdamasi į teismą turėjo ir galėjo pasidomėti, ar jo klientas UAB „Stokker“ nėra gavusi likusio mokėjimo.Atsakovė UAB „Specialistai“ su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas privalėjo nagrinėti šalių elgesį ne tik procesiniu aspektu, bet ir aiškintis visas priežastis, nulėmusias ieškovės ieškinio pareiškimą ir vėlesnį jo atsisakymą ir atitinkamai bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis bei jų paskirstymo klausimą.Teismui ieškovė pateikė papildomus dokumenus (ieškovo el.pašto duomenis), kurie įrodo, kad tiek pranešimas dėl kredioriaus pasikeitimo, tiek byloje pateikta reikalavimo perleidimo sutartis buvo nusiųsta atsakovei dar 2017-10-11, analogiškus dokumentus atsakovė gavo paštu 2017-10-13, į atsakovę ieškovė kreipėsi ir skambučiais telefonu dėl skolos apmokėjimo, tačiau atsakovė pati piktybiškai ignoravo ieškovę ir nenuginčijamai žinodama apie reikalavimo perleidimą vistiek mokėjo skolą pradinei kreditorei.Atsakovė nuo 2017-10-11 žinojo apie reikalavimo perleidimo faktą, tokio fakto neginčijo, todėl, remiantis Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 7 dalimi, kaip imperatyvia norma, privalėjo prievolę ar jos dalį įvykdyti naujajai kreditorei.Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl UAB „Juris LT“ kaip skolų išieškojimo įmonės sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties su pradine kreditore nėra šios bylos ir atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsisakė ieškinio, kadangi atsakovė visiškai patenkino ieškinio reikalavimą dėl 1161,55 Eur skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad šalių bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jų pačių netinkamo elgesio, t. y. nebendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos nevykdymo, todėl paliko bylinėjimosi išlaidas jas patyrusioms šalims. Apeliantė skunde teigia, kad CPK 94 str. 1 d. taikymui atsakovo veiksmai atlikti iki ieškinio pareiškimo neturi teisinės reikšmės. Pasak apeliantės, ji ieškinio reikalavimą patenkino dar iki ieškinio priėmimo teisme, todėl tiek ieškinio pateikimas, tiek jo vėlesnis atsisakymas nėra niekaip susijęs su atsakovės veiksmais. Tačiau su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Remiantis kasacinio teismo praktika, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių banko lizingas“ v. K. V., bylos Nr. 3K-3-464/2013).Bylos duomenys patvirtina, kad pradinis kreditorius UAB „Stokker“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės 2990,14 Eur įsiskolinimą (el. b. l. 18-19). Atsakovė 2017-10-13 dalį skolos, t. y. 1 828,61 Eur, pervedė pradinei kreditorei (el. b. l. 16). Nors atsakovė pagrįstai nurodo, kad likusią skolą apmokėjo iki ieškinio priėmimo t. y. 2017-10-26, tą pačią dieną, kai ieškovė pateikė teismui ieškinį, tačiau pažymėtina, kad pinigus atsakovė taip pat pervedė pradinei kreditorei UAB „Stokker“ (el. b. l. 30). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė siuntė atsakovei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo (el. b. l. 6, 17-19) ir Lietuvos pašto duomenimis, pranešimas buvo įteiktas. Ieškovė taip pat siuntė pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo skolininkei el. paštu (el. b. l. 35-36). Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, ar apeliantė apskritai buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą, tačiau pažymėtina, kad apeliantė neginčija, jog minėti pranešimai jai buvo įteikti. Byloje nėra duomenų, kad atlikusi mokėjimus, atsakovė informavo ieškovę apie sumokėtą skolą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog nors ieškovė skolos sumokėjimą pradinei kreditorei laikė tinkamu prievolės įvykdymu, tai neatleido atsakovės nuo pareigos bendradarbiauti su ieškove ir pateikti jai visą reikalingą informaciją, susijusią su prievolės įvykdymu. Akivaizdu, kad ieškovė ieškinį pateikė, nežinodama, kad atsakovė skolą apmokėjo, kadangi pinigai tą pačią dieną buvo pervesti, ne ieškovei, o pradinei kreditorei. Nors iki kreipimosi į teismą dienos ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, nesiaiškino visų svarbių aplinkybių, siekiant išvengti teisminio ginčo, tačiau pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad atsakovė informavo ieškovę apie atliktą mokėjimą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo yra kalta ir atsakovė.Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).Atmetus atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ atskirąjį skundą, ieškovei UAB „Juris LT“ priteistinos 100 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, kurias pagrindžiančius įrodymus ieškovė pateikė į bylą kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą (el. b. l. 64-65).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Juris LT“ (į.k. 303262509) iš atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ (į.k. 302311686) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Eglė Surgailienė