Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. A. (S. A.) ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „LIT-INVEST“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2684-464/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ecolsta“ ieškinį atsakovams S. A., E. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Correx Baltija“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „LIT-INVEST“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 363 805 Lt gautų pajamų, neteisėtai pasinaudojus komercine (gamybine) paslaptimi, 204 607,21 Lt nuostolių dėl pasisavinto ir negrąžinto turto, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

UAB „Ecolsta“ (ieškovas) buvo įsteigta 2005 m. sausio 26 d. Vienintelis jos steigėjas buvo UAB „LIT-INVEST“ (trečiasis asmuo), kuris per ieškovą nusprendė įgyvendinti savo sukurtą verslo modelį – gaminti ir parduoti dirbtinius apdailos akmenis, naudojant JAV pagamintas kokybiškas formas. Ieškovo teigimu, iki tol Lietuvoje nei viena įmonė nevykdė tokios veiklos. Šiai veiklai vykdyti 2007 m. kovo 26 d. buvo parengta ieškovo strategija. Dirbtinių akmenų gamybai buvo reikalingos formos, transportas, įrankiai, reljefinės formos, pigmentas, kurių kaina buvo 70 504,15 JAV dolerių. Pagal parengtą strategiją pirmąsias pajamas iš šios veiklos buvo numatyta gauti 2007 m. birželio mėn. Planuota, kad pajamos turėjo viršyti sąnaudas nuo 2007 m. spalio mėn., o lapkričio mėn. pelnas turėjo pasiekti 35 828,27 Lt. Atsakovas S. A. nuo 2006 m. lapkričio 17 d. iki 2007 m. birželio 29 d. dirbo pas ieškovą projekto vadovu, o atsakovas E. V. nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2007 m. liepos 18 d. – direktoriumi. Ieškovo tvirtinimu, įgyvendinant šią veiklą, buvo užsakytos reikalingos medžiagos, kurios 2007 m. birželio mėn. buvo atgabentos į Lietuvos muitinę. Šias medžiagas iš muitinės turėjo paimti atsakovai S. A. ir E. V., tačiau ieškovui jos nebuvo perduotos. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šios medžiagos buvo pristatytos į atsakovo UAB „Correx Baltija“ buveinę. Ieškovo nuomone, ši įmonė, į kurią perėjo dirbti buvę ieškovo darbuotojai, pasinaudodama ieškovo komercine (gamybine) paslaptimi, pradėjo gaminti dirbtinius akmenis. UAB „Correx Baltija“ nuo 2007 m. iki 2010 m. gavo 363 505 Lt pajamų, kurios pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį laikytinos nepagrįstu praturtėjimu. Ieškovo teigimu, 2007 m. liepos 18 d. buvo atlikta ieškovo materialinių vertybių inventorizacija, kurios metu nustatytas 204 607,21 Lt vertės materialinių vertybių trūkumas. Ieškovas mano, kad atsakovams vykdant ieškovo suplanuotą veiklą, minėtas ieškovo materialus turtas buvo sudėvėtas ir sunaudotas, dėl to neįmanoma jo grąžinti ieškovui natūra, todėl laikytina, jog ieškovui yra padaryti 204 607,21 Lt dydžio nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti atsakovai. Ieškovas teigia, kad netekus įsigytų priemonių veiklai ir neteisėtai pasinaudojus komercine (gamybine) paslaptimi, ieškovas „neatsigavo“, todėl 2009 m. gegužės 4 d. buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo E. V. 23 505,28 Lt ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o iš atsakovo S. A. – 134 626,82 Lt ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; atmetė kitus ieškinio reikalavimus.

Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „LIT-INVEST“ 2004 m. lapkričio 29 d. įsteigė UAB „Ecolsta“ (ieškovą), vėliau atsakovas S. A. įsigijo 30 proc. UAB „Ecolsta“ akcijų. Ieškovo direktorius nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2007 m. liepos 18 d. buvo atsakovas E. V., o projektų vadovas nuo 2006 m. lapkričio 17 d. iki 2007 m. birželio 29 d. – atsakovas S. A.. Pastarasis 2007 m. birželio 5 d. įsteigė UAB „Correx Baltija“, kurios vadovas nuo įsteigimo iki 2011 m. rugsėjo 15 d. buvo atsakovas E. V., o vėliau – atsakovas S. A..

Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovų 363 805 Lt atsakovo UAB „Correx Baltija“ gautas pajamas kaip ieškovo patirtą žalą teismas nurodė, kad trečiasis asmuo 2007 m. kovo 26 d. patvirtino ieškovo strategiją dirbtinių akmenų gamybai. Projektui įgyvendinti į direktoriaus pareigas buvo priimtas atsakovas E. V., o į projekto vadovo – atsakovas S. A.. Su šiais atsakovais sudarytose darbo sutartyse aptarta komercinės paslapties sąvoka – duomenys, kuriuos ieškovas norėjo išlaikyti konfidencialiais. Darbo sutartyse nurodyta, kad ieškovo komercine paslaptimi laikomi šie duomenys: ieškovo veiklos projektai, susiję su dabartiniais ir būsimais produktais bei paslaugomis, kurias ieškovas parduoda ar naudoja, informacija, susijusi su bendromis ieškovo veiklos operacijomis, tokiomis kaip: pardavimai, kaštai, pelnas, kainų struktūra, ūkinės veiklos organizavimas, tiekėjų vartotojų sąrašai ir kita informacija. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kokiai konkrečiai veiklai vystyti buvo įsteigtas ieškovas ir ar realiai vykdė kokią nors veiklą, ar gavo iš savo veiklos kokių nors pajamų iki 2007 m. kilusio ginčo dėl dirbtinio akmens gamybos. Atsakovo S. A. argumentai, kad būtent jis asmeninėmis ir paskolintomis ieškovui lėšomis finansavo dalykines keliones su trečiojo asmens (ieškovo akcininko) vadovu į užsienį dėl būsimos dirbtinio akmens gamybos projekto vykdymo, jo lėšomis buvo apmokėtos užsakytos iš užsienio gamintojų priemonės dar tik būsimai dirbtinio akmens gamybai, jis apmokėjo muitus už užsakytas prekes, ieškovui neturint jokių lėšų ir gamybinių patalpų sandėliuoti gautas prekes, patvirtinami byloje esančiais įrodymais. Jokių rašytinių įrodymų, liudijančių kitus šio projekto finansavimo šaltinius, byloje nėra. Teismas padarė išvadą, kad tokios civilinės atsakomybės sąlygos, kaip ieškovo pajamų realus gavimas (sumažėjimas), kuriam sukliudė tik atlikti neteisėtos konkurencijos veiksmai, neįrodytas. Pripažino, kad objektyvių prielaidų ieškovui vystyti tokią gamybą, kurią vėliau pradėjo vystyti atsakovas UAB „Correx Baltija“, papildomai įgijęs reikiamų medžiagų, nebuvo. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo ir atsakovas S. A. jau 2006 m. svarstė galimybę bendradarbiauti – platinti arba patiems gaminti dirbtinį akmenį. Pradiniame tokio projekto variante nurodyta, kad šios idėjos autorius yra S. A., kuris įsipareigoja suteikti asmeninį kreditą įrangai įsigyti. Panašią veiklą dar iki ieškovo įsteigimo vykdė atsakovo S. A. Švedijoje veikianti įmonė Correx Scandinavia AB. Nors trečiasis asmuo 2007 m. kovo 26 d. ir patvirtino ieškovo strategiją dirbtinių akmenų gamybai, minėti duomenys, teismo nuomone, nesuponuoja išvados, kad ši informacija yra išimtinai ieškovo, o ne atsakovo S. A. ar jo anksčiau įsteigtos minėtos Švedijos įmonės praktinė patirtis arba „know-how“, kad ji atsakovui S. A., vėliau įsteigusiam UAB „Correx Baltija“, tapo žinoma tik dėl jo darbo santykių pas ieškovą. Be to, minėti atsakovų S. A. ir E. V. darbo sutartyse nustatyti įsipareigojimai saugoti komercinę paslaptį yra visiškai neaktualūs gamybai ir pardavimams neprasidėjus. 2007 m. buvusi ieškovo finansinė padėtis neleido padaryti net tikėtinos išvados, kad tokia veikla objektyviai buvo galima ir įmanoma. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė nei komercinės paslapties atskleidimo fakto, nei žalos padarymo fakto, nei kitų aplinkybių atsakovų deliktinei atsakomybei taikyti.

Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovų 204 607,21 Lt nuostolių atlyginimo teismas pažymėjo, kad nuostolių faktas ir dydis grindžiami ieškovo 2007 m. liepos 18 d. atliktos inventorizacijos metu nustatytu turto trūkumu. Dėl nustatyto turto trūkumo buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ieškovui priklausantis turtas (dirbtiniai apdailos akmenys, formos ir pigmentai) yra UAB „Correx Baltija“ patalpose (duomenys neskelbtini), šį turtą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pavesta saugoti UAB „Correx Baltija“. Antstolės D. M. 2007 m. gruodžio 14 d. patvarkymu buvo pakeistas turto saugotojas – iš UAB „Correx Baltija“ į UAB „Ecolsta“ ir E. V. įpareigotas perduoti patvarkyme nurodytą ieškovo turtą saugoti naujam ieškovo vadovui Z. L.. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Versluva“; 2010 m. spalio 19 d. nutartimi patvirtintas S. A. 185 250,24 Lt kreditorinis reikalavimas. Ieškovo bankroto administratorius su UAB „Correx Baltija“ 2011 m. liepos 1 d. sudarė pasaugos sutartį dėl ieškovo turto saugojimo. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi nauju ieškovo bankroto administratoriumi paskirta UAB „Adsum“, kuris bandė inventorizuoti ieškovo turtą, saugomą pagal pasaugos sutartį, tačiau jam patekti į UAB „Correx Baltija“ patalpas nepavyko, atsakovui S. A. pareiškus, kad ieškovo turto ten nėra. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo S. A. 2013 m. kovo 11 d. buvusiam ieškovo bankroto administratoriui adresuotas pranešimas. Teismas sprendė, kad į trūkstamo turto sudėtį yra įtraukta automobilio Opel Vivaro 46 475,10 Lt vertė, tačiau jis yra įregistruotas lizingo bendrovės vardu, o jokių duomenų, jog ieškovas yra sumokėjęs visas šio automobilio išpirkimo įmokas ir tapęs jo savininku, byloje nėra, todėl šią ieškinio reikalavimo dalį atmetė. Teismas taip pat sprendė, kad tuometis ieškovo vadovas E. V. neužtikrino ieškovo turto pagal turto sąrašą Nr. 6, kurio vertė 23 505,28 Lt, saugumo ir šio turto neperdavė naujajam ieškovo direktoriui Z. L., todėl būtent jis atsakingas už šio turto trūkumą. Teismo nuomone, šioje ginčo dalyje taikyti solidarią atsakomybę dar ir kitiems atsakovams S. A., UAB „Correx Baltija“ pagrindo nėra. Pažymėjo, kad kiti ieškovo nuostoliai kildinami iš ieškovo vardu pagal Invoice važtaraščius gautų prekių (įrangos, priemonių), kurios išvardytos prieduose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5. Teismo vertinimu, šios prekės po muitų mokesčių sumokėjimo atsakovų S. A. ir S. V. teisėtai buvo pristatytos į sandėlį (duomenys neskelbtini), kur ir buvo rastos inicijavus ikiteisminį tyrimą. Vėliau šios prekės buvo teismo areštuotos S. A. reikalavimams dėl skolos priteisimo iš ieškovo užtikrinti ir E. V., o po jo – UAB „Correx Baltija“ buvo paskirti šių prekių saugotojais, todėl šių prekių sandėliavimas nurodytu laikotarpiu UAB „Correx Baltija“ naudojamose patalpose, teismo nuomone, buvo pagrįstas ir pateisinamas susiklosčiusia faktine situacija. Tačiau teismas pažymėjo, kad po bankroto bylos ieškovui iškėlimo įmonės turtą valdo ir juo disponuoja bankroto administratorius, o kreditorių reikalavimai įmonei tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad ankstesnis ieškovo bankroto administratorius pagal 2011 m. liepos 1 d. pasaugos sutartį perdavė UAB „Correx Baltija“ pareigą toliau saugoti iki tol čia buvusį ieškovo turtą arba kad atsakovas S. A. turi teismo patvirtintą kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiam ieškovui, šiame ginče teisiškai neaktualios. Naujai paskirtam administratoriui pareikalavus, ginčo turtas turėjo buvo grąžintas nedelsiant. Teismas sprendė, kad nurodytos pareigos neįvykdė būtent atsakovas S. A., o ne kiti atsakovai, klaidingai tapatindamas savo reikalavimo teisę susigrąžinti paskolintas ieškovui lėšas iš šio buvusio teismų jo naudai areštuoto dabar jau bankrutuojančios įmonės turto vertės. Šiuo atveju dėl įmonės ir jo savininkų turto atskyrimo principo kitokio vertinimo nesuponuoja ir aplinkybė, kad atsakovas S. A. yra tapęs beveik trečdalio ieškovo akcijų savininku. Teismas pažymėjo, kad nepaisant lėšų kilmės (skolintos lėšos), turtą nuosavybėn įgijo ieškovas ir tokį faktą pripažino pats atsakovas, siekdamas tarpusavio prievolių su ieškovu įskaitymo šiuo turtu. Be to, šis atsakovas 2013 m. kovo 11 d. raštu patvirtino, kad dėl netinkamo saugojimo dalis turto sugedo, o dalis buvo prarasta, atsakomybė pagal likutinę turtą vertę atitinka jam pačiam. Atsisakius grąžinti ieškovui nurodytą turtą, deklaravus jo praradimą (neišsaugojimą), teismas pripažino, kad ieškovui padaryta 134 626,82 Lt nuostolių pagal inventorizacijos rezultatus, o šiuos nuostolius įpareigotinas kompensuoti atsakovas S. A. (CK 6.263 str.). Kitų atsakovų atsakomybei taikyti teismas pagrindo nenustatė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „LIT-INVEST“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo dalį dėl ieškovo reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų S. A., E. V. ir UAB „Correx Baltija“ 363 805 Lt gautų pajamų, neteisėtai pasinaudojus komercine (gamybine) paslaptimi, ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas atmetimo bei patenkinti nurodytą ieškinio reikalavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, pareikštas CK 1.116 straipsnio 3 dalies pagrindu atmestas, nes, teismo vertinimu, ieškovas nevykdė veiklos ir neturėjo jokių finansinių bei gamybinių pajėgumų, taip pat neįrodė nei žalos padarymo fakto ir negautų ar sumažėjusių pajamų. Vadovaujantis CK 1.116 straipsnio 3 dalimi, ne veiklos vykdymas ir finansinė padėtis, o komercinės (gamybinės) paslapties turėjimas ir jos neteisėtas atskleidimas yra pagrindas reikalauti atlyginti nuostolius. Teismas nagrinėjo su nurodytu reikalavimo dalyku nesusijusias aplinkybes. Ieškovas įrodė, kad išimtinai jam priklausė komercinė (gamybinė) dirbtinių apdailos akmenų gamybos paslaptis. Ieškovo informacija dėl dirbtinių apdailos akmenų gamybos buvo saugoma ir nevieša. Šios paslapties atkleidimas pažeidė CK 1.116 straipsnį, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnį, atsakovų S. A. ir E. V. su ieškovu sudarytas darbo sutartis. Teismo nuomone, darbo sutartyse nurodyti konfidencialumo įsipareigojimai yra visiškai neaktualūs gamybai ir pardavimams neprasidėjus. Tačiau įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs sąlygos, kad konfidencialumo įsipareigojimai ar CK 1.116 straipsnio taikymas sietinas su gamybos ar pardavimų pradžia. Šiuo atveju ieškovo komercinę paslaptį sudarė informacijos visuma apie ketintą vykdyti dirbtinių akmenų verslą. Pažymėtina, kad gamyba ar pardavimai paprastai nėra atliekami iš karto vos sugalvojus verslo idėją, nes tam reikia paruošiamųjų darbų. Byloje nustatyta, kad gamybos pradžiai reikėjo sulaukti užsakytų medžiagų ir įrangos, tačiau dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ši nepasiekė ieškovo. Atsakovas S. A. teisme patvirtino, kad naudojo ieškovo turtą savo įsteigtos bendrovės (UAB „Correx Baltija“) veikloje, analogiškoje ieškovo numatytai. Ieškovo turėta ir saugota dirbtinių akmenų komercinė (gamybinė) paslaptis turėjo komercinę vertę, o jos neteisėtas atskleidimas buvo žalingas ieškovui, privedęs jį prie bankroto.

2. Teismas netyrė ir nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo verslo finansavimo šaltiniai buvo numatyti ieškovo strategijoje, buvo atlikti konkretūs skaičiavimai dėl veiklos sąnaudų, planuojamų pinigų srautų. Tai sudarė ieškovo komercinę (gamybinę) paslaptį. Strategijoje buvo numatyta, kad dirbtinių akmenų statybai reikalingos formos, transportas, įrankiai, reljefinės formos, pigmentas, kurių kaina 70 504,15 JAV dolerių. Teismas netyrė ir nevertino, kad užsakytos prekės buvo pristatytos ne į ieškovo buveinę (duomenys neskelbtini), o į atsakovo UAB „Correx Baltija“ patalpas (duomenys neskelbtini). Strategijoje buvo numatyta, kad veiklai reikalingas finansavimas teikiamas ieškovo akcininkų UAB „LIT-INVEST“ ir S. A.. Teismas klaidingai įvertino S. A. ieškovui paskolintas lėšas atsiskaityti už muitinės procedūras. Ieškovas nevykdė grynųjų pinigų operacijų. Šiuo atveju muitinės rinkliavos buvo sumokėtos grynais pinigais, taip buvo siekiama kuo ilgiau nuslėpti ieškovo užsakytų prekių paėmimo faktą.

3. Teismas netinkamai taikė CK 1.116 straipsnį, prašomų priteisti nuostolių dydį vertindamas tik pagal ieškovo patirtas ar turėtas išlaidas komercinei paslapčiai sukurti, tobulinti turėtas išlaidas ar negautas pajamas. Šiuo atveju ieškovas prašė priteisti nuostolius, atitinkančius UAB „Correx Baltija“ pajamas, gautas neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, kurios laikomis nepagrįstu praturtėjimu. Teismas netyrė ir nevertino ieškovo pateiktų UAB „Correx Baltija“ pelno (nuostolio) ataskaitų, patvirtinančių, kad 2007-2010 m. ši įmonė turėjo 363 805 Lt pajamų. Taigi ieškovas prašė priteisti UAB „Correx Baltija“ gautas pajamas iš tos pačios veiklos, kuri buvo suplanuota ieškovo ir laikoma komercine (gamybine) paslaptimi. Tuo atveju, jeigu atsakovai nebūtų atkleidę ir pasinaudoję šia paslaptimi, UAB „Correx Baltija“ nebūtų galėjusi vykdyti dirbtinių akmenų gamybos, pasinaudodama ieškovo dar 2007 m. užsakytomis formomis ir medžiagomis.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens apeliacinio skundo ieškovas prašo skundą tenkinti.

Apeliaciniu skundu atsakovas S. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys atsakovui S. A., ir ieškinį šiam atsakovui atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba pakeisti sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys atsakovui S. A., sumažinant priteistą sumą iki 9 080 Lt, o procesines palūkanas skaičiuojant nuo ieškovo bankroto administratoriaus pareikšto reikalavimo grąžinti ginčo turtą bankrutuojančiai įmonei dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas konstatavo, kad dėl kito, išskyrus automobilį Opel Vivaro, neišsaugoto turto ar jo vertės, detaliai išvardyto inventorizacijos aprašuose, ginčo byloje iš esmės nekilo. Pažymėtina, kad visas ginčo turtas buvo įgytas už atsakovo S. A. lėšas, jokių lėšų ar kito turto ieškovas 2007 m. neturėjo. Šiuo atveju teismo nurodytas CK 6.263 straipsnis apskritai netaikytinas, pagrindžiant neteisėtus S. A. veiksmus, kadangi žala dėl turto įgijimo ieškovo vardu už atsakovo pinigus ir to turto neišsaugojimo buvo padaryta būtent atsakovui S. A.. Kita vertus, teismas, nusprendęs, kad ieškovui turi būti atlyginta 2007 m. liepos 18 d. inventorizacijos ieškovo patalpose (duomenys neskelbtini), pasigestų prekių vertė, negalėjo nevertinti bylos duomenų dėl šios inventorizacijos metu aprašytų prekių pagal balansą sudėties ir jų realios vertės ne 2007 m. liepos 18 d., o naujo ieškovo bankroto administratoriaus reikalavimo grąžinti bankrutuojančiai bendrovei turtą pareiškimo metu. Taigi nustatytina ne tai, kokio į ieškovo balansą įrašyto turto nerasta ieškovo patalpose (duomenys neskelbtini), o tai, koks ieškovo turtas 2007 m. buvo pristatytas ir laikomas UAB „Correx Baltija“ patalpose (duomenys neskelbtini), dėl kurių nuomos, kaip nurodė pats ieškovas, buvo sudaryta sutartis. Iš antstolės D. M. 2007 m. rugsėjo 6 d. sudaryto turto aprašo, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartį (dėl S. A. reikalavimų užtikrinimo), matyti, kad buvo aprašyta ieškovo kilnojamojo turto už 134 750 Lt. Atsakomybė atsakovui S. A. taikyta būtent dėl minėtame turto apraše nurodyto turto neišsaugojimo ir neperdavimo. Tačiau ieškovo turto sąrašuose nurodytas sniego valytuvas (14 000 Lt vertės) niekuomet nebuvo laikomas ieškovo nuomotose patalpose (duomenys neskelbtini), todėl sniego valytuvo vertė bet kokiu atveju turėtų būti atimama iš ieškovui atlygintinos žalos dydžio. Viso kito turto saugotoju antstolis buvo paskyręs ne S. A., o tuometį ieškovo direktorių E. V.. Vilniaus apygardos prokuratūros 2009 m. birželio 30 d. nutarime pažymėta, kad nenustatyta, jog UAB „Correx Baltija“ gamybos procese naudotų ieškovui priklausančius įrengimus. Taigi nuo pat 2007 m. birželio mėn., kai ginčo turtas, išskyrus sniego valytuvą, buvo pristatytas į ieškovo patalpas (duomenys neskelbtini), jis nebuvo naudojamas. Įvertinus tai, kad į šio turto sudėtį įėjo įvairūs dažai, akivaizdu, kad jo būklė laikui einant blogėjo. Be to, kas ir kaip ginčo turtą naudojo nuo bankroto bylos ieškovui iškėlimo iki 2011 m. liepos 1 d. pasaugos sutarties tarp ieškovo ir UAB „Correx Baltija“ sudarymo, teismas netyrė ir nevertino, nors akivaizdu, kad šio turto saugojimu turėjo rūpintis pirmasis ieškovo bankroto administratorius. Iki pat 2011 m. liepos 1 d. atsakovas S. A. neturėjo ir negalėjo rūpintis ginčo turto išsaugojimu. Iš turto sąrašo prie pasaugos sutarties matyti, kad pagal pasaugos sutartį perduoto ginčo turto būklė buvo ypač bloga, o paties ieškovo užsakymu iki pasaugos sutarties pasirašymo atlikto turto vertinimo duomenimis viso pagal šią sutartį perduoti turto rinkos vertė sutarties sudarymo metu buvo 9 080 Lt. Bet kuriuo atveju S. A. atsakomybė negali peržengti minėtos turto vertės, nes laikui einant turtas tiesiog paseno, sugedo ar kitaip nuvertėjo.

2. Teismas, svarstydamas žalos atlyginimo klausimą, nepagrįstai rėmėsi atsakovo S. A. ieškovui 2007 m. liepos 11 d. adresuotu prašymu grąžinti be pagrindo įgytą turtą (55 480 JAV dolerių), kuriame taip pat minimas ir galimas dalinis skolos įskaitymas turtu. Be to, teismas netinkamai vadovavosi ir atsakovo UAB „Correx Baltija“ ieškovo bankroto administratoriui adresuotu 2013 m. kovo 11 d. raštu, kuriame nurodyta, kad atsakomybė pagal pasaugos sutartį apsiriboja ne didesne kaip 10 000 Lt suma.

3. Teismas nepagrįstai procesines palūkanas priteisė nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nes turėjo priteisti nuo naujo administratoriaus reikalavimo grąžinti turtą bankrutuojančiai įmonei pareiškimo dienos.

Atsiliepimu į atsakovo S. A. apeliacinį skundą ieškovas prašo šio atsakovo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde klaidingai aiškinamos žalos padarymo aplinkybės, motyvuojant tuo, jog apeliantas savo veiksmais (neveikimu) nepadarė žalos ieškovui, kadangi už jo paskolintas ieškovui lėšas ir buvo įsigytas ieškovo turtas, dėl kurio kilo ginčas ir dėl kurio apeliantas neturi ieškovui jokių įsipareigojimų, kadangi jis asmeniškai nebuvo atsakingas už ginčo turto saugojimą ir perdavimą, todėl jam nekyla atsakomybė dėl ieškovo patirtų nuostolių ginčijama apimtimi, tai turi esminės reikšmės tinkamam teisinių santykių kvalifikavimui ir civilinės atsakomybės sąlygų taikymui.

Atsiliepimu į atsakovo S. A. apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas apelianto skundžiamo sprendimo dalyje pagrįstai konstatavo, jog apeliantas yra atsakingas už ieškovo turto praradimą (neišsaugojimą). Apeliantas nepagrįstai sutapatina savo ir ieškovo turtą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

UAB „Ecolsta“ (ieškovas) trečiojo asmens UAB „LIT-INVEST“ buvo įsteigta 2004 m. lapkričio 29 d., Juridinių asmenų registre įregistruota 2005 m. sausio 26 d. (t. 1, b. l. 10-11, CPK 179 str. 3 d.). Atsakovas S. A. nuo 2006 m. lapkričio 17 d. pradėjo eiti UAB „Ecolsta“ projektų vadovo pareigas, o atsakovas E. V. nuo 2007 m. balandžio 2 d. – direktoriaus pareigas (t. 1, b. l. 196-202). Trečiasis asmuo 2007 m. kovo 26 d. patvirtino ieškovo strategiją pradėti dirbtinių apdailos akmenų gamybą, naudojant JAV gamintas kokybiškas formas (t. 1, b. l. 193-195). Atsakovas S. A. įsteigė ir 2007 m. birželio 5 d. įregistravo Juridinių asmenų registre UAB „Correx Baltija“, kurios direktoriumi tapo atsakovas E. V., o nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. – pats S. A. (t. 1, b. l. 155-157, 203-205). Byloje nėra ginčo, kad atsakovo S. A. įsteigta UAB „Correx Baltija“ vykdė dirbtinių apdailos akmenų gamybą.

Ieškovas pareikštu reikalavimu dėl 363 805 Lt priteisimo siekia, kad jam būtų priteistos visos atsakovo UAB „Correx Baltija“ 2007-2010 m. gautos pajamos iš komercinės-ūkinės veiklos, kadangi jos, ieškovo nuomone, gautos atsakovams E. V. ir S. A., kaip buvusiems ieškovo darbuotojams, neteisėtai atskleidus jiems patikėtą komercinę (gamybinę) paslaptį, t. y. atsakovui UAB „Correx Baltija“ neteisėtai ja pasinaudojus. Teisiniu šio reikalavimo pagrindu nurodomos Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų (aktualios redakcijos) nuostatos, pagal kurias ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant: informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui; siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui. Taip pat CK 1.116 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios nustato pareigas asmenims, neteisėtais būdais įgijusiems komercinę (gamybinę) paslaptį, taip pat darbuotojams, atskleidusiems šią paslaptį, atlyginti padarytus nuostolius, kuriais laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos ir negautos pajamos, be to, pagal šią nuostatą pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, esant aukščiau minėtam teisiniam reglamentavimui, nepakanka vien tam tikros informacijos įvardijimo komercine (gamybine) paslaptimi, tokiu atveju būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes: tokia informacija disponavo išimtinai ūkio subjektas, reikalaujantis žalos atlyginimo, o asmenims, kurių atsakomybės reikalaujama, ji tapo žinoma dėl savo darbo santykių su informacijos turėtoju. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti investicijas, kuriant, tobulinant ar naudojant tokią informaciją, taip pat įrodyti pajamų realų sumažėjimą dėl neteisėtų konkurencijos veiksmų arba realų jų praradimą. Pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos, tačiau ieškovas neprašė priteisti iš atsakovų būtent tokių išlaidų (nuostolių), t. y. kurias jis patyrė sukurdamas, tobulindamas, naudodamas paslaptį, taip pat neprašė priteisti jo negautų pajamų. Ieškovas dėl komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimo prašomus priteisti nuostolius sieja su atsakovo UAB „Correx Baltija“ gautomis neteisėtai naudojant ieškovo paslaptį pajamomis, kurios pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį (paskutinį sakinį) laikytinos asmens, neteisėtai panaudojusio komercinę (gamybinę) paslaptį, nepagrįstu praturtėjimu. Dėl to sutiktina su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju ieškovas šioje byloje turėjo įrodyti, kad: 1) būtent jam priklausė dirbtinių apdailos akmenų gamybos komercinė paslaptis; 2) tokia paslaptis buvo neteisėtai atskleista; 3) neteisėtai naudojant šią paslaptį buvo gautos pajamos. Taip pat iš dalies sutiktina su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo tam tikras aplinkybes (ar ieškovas vykdė suplanuotą veiklą, ar turėjo finansinių ir gamybinių pajėgumų veiklai vykdyti), nesusijusias su ieškovo nurodyto reikalavimo dalyku. Nors pirmosios instancijos teismas ir nustatinėjo šiam ginčui nevisai reikšmingas aplinkybes, ne šių aplinkybių nustatymas lėmė teismo išvadą dėl ieškovo pareikšto reikalavimo nepagrįstumo. Minėta, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti atsakovo UAB „Correx Baltija“ gautas pajamas, neteisėtai pasinaudojant ieškovo komercine (gamybine) paslaptimi, turi įrodyti, kad būtent jam priklausė ši paslaptis. Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Šiuo atveju teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad bylos duomenys nesuponuoja išvados, jog ieškovo nurodyta informacija apie dirbtinių apdailos akmenų gamybą yra išimtinai ieškovo, o ne atsakovo S. A. ar jo anksčiau įsteigtos Švedijos įmonės Correx Scandinavia AB praktinė patirtis (know-how), arba kad ji atsakovui S. A., vėliau įsteigusiam UAB „Correx Baltija“, tapo žinoma tik dėl jo einamų projektų vadovo pareigų UAB „Ecolsta“. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas S. A. pateikė duomenis, patvirtinančius apie jo Švedijoje veikiančios įmonės Correx Scandinavia AB, įsteigtos anksčiau nei UAB „Ecolsta“, vykdomą panašią veiklą, susijusią su dirbtiniais apdailos akmenimis, be to, pateikė susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad jis aktyviai domėjosi dirbtinių apdailos akmenų gamyba ir šiuo klausimu bendradarbiavo su trečiojo asmens vadovu I. N. dar iki įsidarbinimo UAB „Ecolsta“ (t. 3, b. l. 27-32, 66-75). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad trečiojo asmens vadovas I. N. ir atsakovas S. A. jau 2006 m. svarstė galimybę bendradarbiauti, perparduodant (platinant) arba patiems gaminant dirbtinius apdailos akmenis. Pradiniame projekto dokumente šios idėjos autoriumi nurodytas S. A. (t. 3, b. l. 80-91). Taigi minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad dirbtinių apdailos akmenų gamybos idėja buvo vystoma ir paties atsakovo S. A. dar iki jo įsidarbinimo UAB „Ecolsta“, todėl darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad būtent jam priklausė dirbtinių apdailos akmenų gamybos komercinė paslaptis. Dėl nurodytų motyvų skundžiama sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių, susijusių su neteisėtu komercinės (gamybinės) paslapties panaudojimu, priteisimo, paliktina nepakeista.

Ieškovas reikalavimą priteisti 204 607,21 Lt nuostolių atlyginimo dėl pasisavino ir negrąžinto bendrovės turto grindžia 2007 m. liepos 18 d. atliktos inventorizacijos metu nustatytais ieškovo turto trūkumais. Iš ieškovo pažymos dėl inventorizacijos metu rastų trūkumų matyti, kad buvo nustatyti šie turto trūkumai, kuriuos galima sugrupuoti į tris grupes: 1) automobilis Opel Vivaro, 46 475,10 Lt vertės; 2) dirbtinio akmens gamybos formos, pigmentas ir dekoratyviniai akmenys, 134 626,82 Lt vertės; 3) kitas bendrovės turtas pagal bendrovės turto sąrašą, 23 505,28 Lt vertės, iš viso 204 607,20 Lt. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimo dalį dėl 46 475,10 Lt nuostolių, susijusių su automobilio Opel Vivaro praradimu (pasisavinimu), o atsakomybę dėl 23 505,28 Lt vertės kito ieškovo turto neišsaugojimo priskyrė atsakovui E. V., kaip buvusiam ieškovo vadovui, priteisdamas iš jo ieškovo naudai 23 505,28 Lt. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis neapskųsta, todėl teisėjų kolegija dėl jos nepasisako. Be to, tai reiškia, kad į pirmosios instancijos teismo iš atsakovo S. A. ieškovo naudai priteistus 134 626,82 Lt dydžio nuostolius įtrauktas bendrovėje nerastas turtas (dirbtinio akmens gamybos formos, pigmentas ir dekoratyviniai akmenys), kuris ieškovo buvo gautas pagal Invoice sąskaitas Nr. 899, Nr. HM2007-0199-1/2, Nr. 610857 F2 ir Nr. 900 (t. 1, b. l. 14, 22-23, 45-50, 61-63). Atsakovas S. A. apeliaciniame skunde daro nepagrįstą išvadą, kad atsakomybė jam taikyta dėl antstolės D. M. 2007 m. rugsėjo 6 d. turto apraše, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, nurodyto turto neišsaugojimo ir neperdavimo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta apelianto S. A. argumentus dėl sniego valytuvo, dažų ir kito apeliaciniame skunde nurodyto turto nepagrįsto įtraukimo į priteistinus nuostolius, nes už šio turto praradimą (pasisavinimą) atsakovui atsakomybė netaikyta. Kaip jau buvo minėta, į pirmosios instancijos teismo iš atsakovo S. A. priteistus nuostolius buvo įtrauktas tik prarastas (pasisavintas) turtas, gautas pagal minėtas Invoice sąskaitas, t. y. dirbtinio akmens gamybos formos, pigmentas ir dekoratyviniai akmenys. Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovo užsakytos dirbtinio akmens gamybos formos, pigmentas ir dekoratyviniai akmenys (toliau – ginčo turtas) iš Lietuvos muitinės atsakovų S. A. ir E. V. 2007 m. birželio mėn. buvo pristatyti į sandėlius (duomenys neskelbtini) (šie sandėliai buvo naudojami atsakovo UAB „Correx Baltija“), kur ir buvo rasti trečiajam asmeniui (ieškovo akcininkui) inicijavus ikiteisminį tyrimą dėl dirbtinio akmens gamybos formų ir kitos įrangos, susijusios su dirbtinių akmenų gamyba, pasisavinimo (t. 1, b. l. 130-133, 139-147). Vėliau ginčo turtas ir kitas ieškovo turtas antstolės D. M. 2007 m. rugsėjo 6 d. turto aprašu buvo areštuotas vykdant Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinant S. A. turtinius reikalavimus, pareikštus UAB „Ecolsta“, turto saugotoju paskiriant UAB „Correx Baltija“ direktorių E. V. (t. 2, b. l. 51-60). Ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius su UAB „Correx Baltija“ 2011 m. liepos 1 d. sudarė pasaugos sutartį, kuria administratorius perdavė, o UAB „Correx Baltija“ priėmė saugoti kilnojamąjį turtą pagal sąrašą (priedas Nr. 1), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 77-79). Į šį turto sąrašą yra įtrauktos ir akmens formos, nurodant jų būklę: naudotos, nevalytos, likęs mažas tarnavimo laikas. Atsakovas S. A. apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovui iškėlus bankroto bylą, nuo 2009 m. birželio 16 d. minėtas ginčo turto ir kito ieškovo turto areštas buvo panaikintas, todėl kas ir kaip naudojo šį turtą nuo bankroto bylos iškėlimo iki pasaugos sutarties sudarymo pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais apelianto argumentais, pažymi, kad, kaip minėta, ginčo turtas iš Lietuvos muitinės į sandėlius (duomenys neskelbtini), buvo pristatytas atsakovų S. A. ir E. V. ir buvo ten iki 2007 m. rugsėjo 6 d. aprašo sudarymo, saugotoju paskiriant UAB „Correx Baltija“ direktorių E. V.. Antstolės 2007 m. gruodžio 14 d. patvarkymu buvo pakeistas turto saugotojas, nauju saugotoju paskiriant UAB „Ecolsta“ direktorių Z. L. (t. 3, b. l. 39-40). Duomenų, kad pastarajam turtas buvo perduotas iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl šio patvarkymo priėmimo teisėtumo vyko teisminis ginčas, inicijuotas S. A., ir teismas panaikino antstolės patvarkymą dėl saugotojo pakeitimo (t. 2, b. l. 226-235). Tai tik patvirtina aplinkybę, kad ginčo turtas naujam UAB „Ecolsta“ direktorius nebuvo perduotas. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovas S. A. nebuvo tiesiogiai įpareigotas saugoti šį turtą, tačiau pripažįsta, kad apeliantas tiesiogiai buvo susijęs su turto paėmimu iš Lietuvos muitinės ir jo pristatymu į UAB „Correx Baltija“ sandėlius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į atsakovo poziciją, atsakovui klaidingai tapatinant savo reikalavimo teisę susigrąžinti paskolintas ieškovui lėšas (šiam turtui įsigyti) iš šio jo naudai areštuoto turto. S. A. neneigė aplinkybės, kad jis perėmė ieškovui priklausantį turtą, motyvuojant tuo, jog už šį ieškovo vardu gautą turtą buvo atsiskaityti atsakovo S. A. ieškovui paskolintomis lėšomis, dėl kurių priteisimo jis kreipėsi į teismą ir šiam reikalavimui užtikrinti buvo taikytos minėtos laikinosios apsaugos priemonės. Nors apeliantas S. A. nurodo, kad ginčo turto UAB „Correx Baltija“ savo veikloje nenaudojo, iš priedo Nr. 1 prie pasaugos sutarties matyti, kad iki šios sutarties sudarymo 2011 m. liepos 1 d. iš ginčo turto buvo likusios tik naudotos ir prastos būklės dirbtinio akmens gamybos formos. Atsižvelgiant į tai, kad nuo ginčo turto aprašymo iki pasaugos sutarties sudarymo ginčo turtas buvo atsakovo UAB „Correx Baltija“ dispozicijoje, atmestini kaip nepagrįsti apelianto S. A. argumentai, jog UAB „Correx Baltija“ veikloje šio turto nenaudojo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo S. A. ieškovo bankroto administratoriui adresuotame 2013 m. kovo 11 d. rašte paties atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad dėl netinkamo turto saugojimo dalis turto sugedo, dalis prarasta, dėl ko kyla UAB „Correx Baltija“ atsakomybė (t. 3, b. l. 76). Atsakovas informavo bankroto administratorių, kad visa atsakomybė už prarastą turtą perleista UAB „Correx Baltija“ akcininkui S. A., o mainais UAB „Correx Baltija“ gavo teisę į dalį ieškovo skolos S. A.. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo S. A. ieškovui adresuotu 2007 m. liepos 11 d. prašymu grąžinti be pagrindo įgytą turtą (t. 2, b. l. 72-73). Šiuo prašymu atsakovas siūlė ieškovui perduoti jam ginčo turtą, kuris, atsakovo teigimu, buvo įgytas už jo ieškovui skolintas lėšas. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismas padaryti teisingą išvadą, kad už ieškovo patirtus 134 626,82 Lt dydžio nuostolius yra atsakingas būtent atsakovas S. A.. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto S. A. argumentus, susijusius su priteistų nuostolių dydžio sumažinimu. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ginčo turtu nesinaudojo, nes dirbtinio apdailos akmens gamybos nevykdė. Priešingai, bylos duomenys ir paties atsakovo S. A. pripažinimas patvirtina, kad visą laiką ginčo turtas buvo laikomas UAB „Correx Baltija“ sandėliuose ir naudojamas šios bendrovės veikloje, gaminant dirbtinius apdailos akmenis. Pats atsakovas S. A. patvirtino, kad ginčo turto minėtuose sandėliuose nebeliko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteistų nuostolių dydį nustatė pagal ieškovo atlikto inventorizavimo akte nurodytą ginčo turto vertę, t. y. įsigijimo kainą.

Kiti apeliacinių skundų argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiKazys KailiūnasDanguolė Martinavičienė Dalia Višinskienė