Panevėžio apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-140-252/2020 Proceso Nr. 2-68-3-36621-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.6.10.5.2.8. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, veikdama, Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2859-862/2019 pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir skolos priteisimo atsakovams A. R., K. R. ir D. R., Teisėjų kolegija, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ teismui pateiktu ieškiniu prašė: nutraukti (duomenys neskelbtini) Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su atsakovu A. R.; iškeldinti atsakovus A. R., K. R. ir D. R. su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisti iš atsakovo A. R. 1223,82 Eur skolą už buto nuomą, 796,83 Eur skolą už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos. 2. Nurodė, kad A. R. (duomenys neskelbtini) Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu, buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bute suteikta teisė gyventi ir A. R. vaikams K. R. bei D. R.. 3. Atsakovas A. R. nemoka nuomos mokesčio, įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Taip pat neatsiskaito su komunalinių paslaugų tiekėjais, skola susidariusi už laikotarpį 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. 4. Pažymėjo, kad sutarties 40 punktas numato, kad nuomos sutartis pasibaigia, jei nuomininkas ne mažiau kaip 3 mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas. Atsakovas nerodė jokių aktyvių veiksmų padengti įsiskolinimą. Neatvyko iki nurodyto termino pasirašyti parengtos taikos sutarties, neteikė metinės turto ir pajamų deklaracijos, todėl nebuvo patvirtinta jo teisė į socialinio būsto nuomą. Be to, gauti kaimynų nusiskundimai, kad bute triukšmaujama ir girtaujama, ne kartą kviesta policija, kas patvirtina, kad socialiniu būstu nebuvo tinkamai naudojamasi. Atsakovas buvo įspėtas dėl bendros tvarkos taisyklių laikymosi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nutraukė ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovo A. R. (duomenys neskelbtini) socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Iškeldino atsakovus A. R., K. R. ir D. R. su visais jiems priklausančiais daiktais iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos. Priteisė iš atsakovo A. R. 1130,33 Eur dydžio skolą už nuomą, 93,49 Eur dydžio delspinigius, 796,83 Eur skolą už komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2020,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės naudai. Atmetė atsakovo A. R. prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą. 6. Teismas dėl reikalavimų, susijusių su nuomos sutarties nutraukimu ir atsakovų iškeldinimu pasisakė, kad tai jog dešimties metų laikotarpiu į atsakovo butą šešis kartus buvo kviesti policijos pareigūnai, leidžia pritarti ieškovės argumentams, kad atsakovo bute buvo triukšmaujama, girtaujama, taip sukeliant nepatogumus namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams. 7. Atsakovui nuo (duomenys neskelbtini) teiktos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, rodo, kad jis skyrė mažai dėmesio sūnaus auklėjimui, o dukra faktiškai gyveno kitoje gyvenamojoje vietoje su mama. Ieškovas į įspėjimus dėl skolos sumokėjimo nereagavo, neatvyko pasirašyti parengtos taikos sutarties, kurioje buvo išdėstytas skolos mokėjimas. Atsakovas buvo įspėtas dėl skolos bei įpareigotas pateikti metinę turto ir pajamų deklaraciją. 8. Teismas atkreipė dėmesį, kad už nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių nemokėjimą A. R. ne kartą buvo keliamos civilinės bylos ir priimami sprendimai priteisti skolas. Atsakovo pateikti įrodymai apie gaunamas pajamas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 metų sausio mėnesio iki 2018 metų gruodžio mėnesio jis vidutiniškai kas mėnesį gavo 177,95 Eur socialinės pašalpos ir išmoką vaikui. 9. Teismas vertino, kad A. R. pateikti mokėjimo kvitai, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog jis pradėjo tinkamai vykdyti nuomos sutarties sąlygas, kadangi šiais kvitais apmokėtas tik trijų mėnesių nuomos mokestis ir jau po bylos teisme iškėlimo dienos. 10. Teismas nustatė, kad dalį laikotarpio už kurį susidarė skola, atsakovas pripažino dirbęs, tačiau nepaaiškino, kodėl nemokėjo mokesčių bei nepateikė jokių įrodymų, kad negali dirbti dėl objektyvių priežasčių. 11. Teismas, įvertinęs, kad abu atsakovo vaikai jau yra pilnamečiai ir faktiškai gyvena su motina, A. R. argumentus jog bute gyvena su vaikais, laikė nepakankamus netenkinti prašymo dėl iškeldinimo. 12. Aplinkybę, jog byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovė informavo atsakovą apie galimą iškeldinimą nelaikė esminiu trūkumu, nes atsakovui buvo keliamos civilinės bylos, 2017 m. vasario 1 d. ir 2018 m. liepos 27 d. surašyti buto patikrinimo aktai, jis kviečiamas pasirašyti taikos sutarties, tad apie iškeldinimo galimybę jam turėjo būti žinoma. 13. Teismas sprendė, kad atsakovas A. R. piktnaudžiavo savo teisėmis ilgą laiką tinkamai ir laiku nemokėdamas nedidelio nuomos mokesčio, mokesčių už komunalines paslaugas ir tokiu elgesiu pažeidė aukščiau minėtą nuomos sutartį, todėl ieškovės reikalavimą dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo tenkino ir sprendė, kad yra pagrindas atsakovus iškeldintini su jiems priklausančiu turtu iš ginčo buto. 14. Nesant duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis ateityje pagerės, teismas atmetė A. R. prašymą taikyti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo institutą bei sprendė, kad yra pagrindas ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo tenkinti pilna apimtimi. 15. Nuomos sutarties 34 punkte yra numatyti 0,05 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, todėl teismas vertino, kad reikalavimas priteisti 93,49 Eur delspinigius yra pagrįstas. 16. Teismas taip pat tenkino ir išvestinį reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2020,65 Eur). 17. Kadangi abi ginčo šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, teismas pasisakė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir kitos išlaidos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 18. Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies – išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, likusią ieškinio dalį atmesti. 19. Nurodo, kad sutiko sumokėti skolą dalimis ir teisminio nagrinėjimo metu skolą po truputį mokėjo, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Skola susidarė dėl menkų pajamų, jis neturėjo darbo, vertėsi atsitiktiniais darbais statybose. Tokios didelės sumos sumokėti iš karto neturi galimybių. 20. Šiuo metu dirba, sumokėjo skolas už elektros energiją ir dujas. Kito būsto neturi, neturi kur gyventi ir negali išsinuomoti būsto. Su juo gyvena nepilnametis vaikas, todėl teismo sprendimas dalyje dėl iškeldinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. 21. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. 22. Nurodo, kad atsakovui buvo sudarytos sąlygos skolą padengti dalimis, tačiau jis neatvyko pasirašyti taikos sutarties, nenurodė kodėl nesitarė su ieškove dėl sutarties sudarymo vėlesne data. Mano, kad apeliantas piktnaudžiavo savo teisėmis ilgą laiką nemokėdamas mokesčių, todėl skolos mokėjimas negali būti išdėstomas dalimis. 23. Ieškovė pabrėžia, kad apeliantas nepagrindė kodėl būdamas jauno ir darbingo amžiaus nesusirado darbo. Savo netinkamu elgesiu trikdė greta gyvenančių butų gyventojų rimtį, girtaudavo, kviesdavosi pašalinius asmenis ir triukšmaudavo. Atsakovo vaikai yra pilnamečiai ir faktiškai ginčo bute negyvena. Teisėjų kolegija konstatuoja : III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 25. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – jo su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytą darbo sutartį, (duomenys neskelbtini) kvitą, patvirtinantį 80 Eur atliktą perlaidą ieškovei ir Lietuvos energijos tiekimo (duomenys neskelbtini) pažymas, kad atsakovas yra pilnai atsiskaitęs už elektros energiją ir gamtines dujas, tiektas butui, adresu (duomenys neskelbtini). 26. Ribojimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujai teikiami įrodymai yra susiję su apeliaciniame skunde keliamais klausimais ir gali turėti įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai. Atsižvelgusi į šių dokumentų turinį, į tai, kad ieškovė turėjo galimybes dėl šių įrodymų pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, kolegija sprendžia, kad jų priėmimas civilinės bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais (CPK 314 straipsnis). 27. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovui A. R. buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudarė naują Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurioje be kita ko nurodoma, kad ginčo bute be A. R. bute suteikta teisė gyventi ir jo vaikams K. R. bei D. R. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (1 punktas, 29 punktas) ir komunalinius bei kitus susijusius mokesčius (33 punktas). 28. Ginčo tarp šalių, kad atsakovo nuomos mokesčio skola už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. yra 1130,33 Eur ir 93,49 Eur delspinigių, o laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. buvo susidariusi 796,83 Eur skola už šildymą, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas, nėra. 29. Sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.611 straipsnis, numatantis, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas <...> nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 30. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovui ne kartą buvo keliamos civilinės bylos dėl analogiško pobūdžio įsipareigojimų ieškovei nevykdymo, o kartą (2013 m.) ir dėl iškeldinimo, įvertinęs, kad buvo gauta skundų dėl atsakovo netinkamo elgesio naudojantis nuomojamu butu bei į pasyvų atsakovo elgesį, nepasinaudojant galimybe tartis su ieškove dėl skolos mokėjimo išdėstymo, sprendė, kad atsakovas, kaip socialinio būsto nuomininkas, piktnaudžiavo savo teisėmis, pažeidė nuomos sutartį, todėl yra pagrindas tiek aptariamos nuomos sutarties nutraukimui, tiek atsakovų iškeldinimui, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. 31. Nors formaliai faktinė situacija atitinka pirmiau paminėtas sutarties nutraukimo nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir - LAT) 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). 32. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurią ieškovė prašo nutraukti buvo sudaryta prieš daugiau nei dvyliką metų. Atsakovas, turėdamas teisinį pagrindą, nepertraukiamai (duomenys neskelbtini) gyvena daugiau nei 14 metų, kas rodo atsakovo tęstinį gyvenamųjų patalpų naudojimo pobūdį ir leidžia laikyti jas atsakovo būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme. Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje ginčo patalpos laikytinos atsakovo būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpų yra laikytinas atsakovo teisės į būsto neliečiamybę ribojimu, toks ribojimas gali būti pateisinamas, egzistuojant Konvencijoje nustatytoms sąlygoms (LAT 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2020). T. y. teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu jei toks ribojimas turi teisinį pagrindą; juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus; taikytinas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. 33. Teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylą pateiktų įrodymų turiniu, šalių argumentais ir ginčijamo sprendimo išvadomis, pirmiau aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai skyrė dėmesio vertinimui dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir būtinybės socialiai pažeidžiamo asmens nenaudai taikyti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų, kas yra reikšminga taikant CK 6.611 straipsnio nuostatas. 34. Už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį laiką pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt. (CK 6.38, 6.39–6.40 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovo iškeldinimas iš nuomojamo būsto nebūtų proporcinga priemonė ginant ieškovės teisėtus interesus. 35. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas skolos susidarymo laikotarpiu buvo socialiai remtinas. Jo pajamas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 627,60 Eur nepastoviai mokama socialinė pašalpa (vidutiniškai 52,30 Eur per mėnesį), o nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. jis, gaudamas socialinę pašalpą ir vaiko pinigus, viso turėjo 2135,42 Eur pajamų per metus (177,95 Eur per mėnesį). Jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto jis neturi. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nurodė turintis bedarbio statusą, o sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui taip pat patvirtina, kad jo turimas turtas ir pajamos yra itin mažos. 36. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantas yra darbingo amžiaus ir turi visas galimybes susirasti darbą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad sveikatos problemos riboja atsakovo tokias galimybes, tačiau akivaizdu, kad atsakovas stokoja socialinių įgūdžių tvarkantis su gaunamais, kad ir menkais finansais, bei turimais įsipareigojimais. Tokį vertinimą sustiprina atsakovo elgesys, kai gaudavęs papildomų pajamų už pavienius darbus statybose, jis neteikė prioriteto atsiskaitymui su būsto nuomotoju, o kaip pats nurodė - išleisdavo pinigus kitiems įsipareigojimams padengti. 37. Apelianto pasyvumas, nenuvykstant pas ieškovę aptarti jos pasiūlyto taikaus ginčo išsprendimo varianto, pateisinant save sveikatos problemomis, rodo atsakovo nerūpestingą elgesį ir negebėjimą laiku įvertinti kokios gresia pasekmės už netinkamą ar nesavalaikį nuomos sutarties nuostatų nevykdymą. Tačiau sprendžiant dėl griežčiausios taikomos teisinės priemonės nuomininkui, šiuo atveju reikšminga tai, kad bylos duomenys neleidžia spręsti apie atsakovo sąmoningai nesąžiningą elgesį, siekiant išvengti prievolių vykdymo ieškovei. Atsakovas ieškovės nustatyto įsiskolinimo neneigė, skolą pripažįsta ir mokėti neatsisako, pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, kad nuomos mokestį bylos nagrinėjimo metu moka. 38. Pažymėtina, kad atsakovo skola už būsto nuomą ir komunalines paslaugas nėra didelė, atsakovas pateikė naujus įrodymus, kad įsidarbino, o už butui tiekiamą elektros energiją ir dujas apeliacinio skundo pateikimo dienai yra pilnai atsiskaitęs, pervedė ieškovei lėšų nuomos mokesčiui apmokėti, kas patvirtina, jog atsakovas deda visas pastangas išsaugoti vienintelę jo turimą gyvenamąją vietą. Apelianto nuosekli pozicija, kad sugebėtų skolą už nuomą padengti per ilgesnį laikotarpį, sudaro pagrindą tikėtis, kad gavęs darbo užmokestį ar socialinės paramos išmokamas, jis teiks prioritetą būtent pilnam atsiskaitymui su ieškove. 39. Atsakovo veiksmų visuma leidžia spręsti apie tai, jog jis siekia pašalinti padarytą nuomos sutarties pažeidimą. O į bylą pateiktas vienos kaimynės skundas, buto patikrinimo aktų turinys ir iš policijos institucijos gauta pažyma apie per dešimtmetį gautus 6 pranešimus, įskaitant ir paties atsakovo pranešimą, neleidžia spręsti, kad atsakovas netinkamai naudojasi išsinuomotu būstu, ar, kad greta gyvenantiems asmenims savo sistemingu netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi. 40. Tai, kad skola yra susidariusi už kelių metų laikotarpį, atsakovas turi ankstesnių įsiskolinimų ieškovei, ar, kad jis pasyviai reagavo į ieškovės reikalavimus sumokėti skolą, buvo neaktyvus ir ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, o atsakovo vaikai yra pilnamečiai ir turi galimybę gyventi atskirai, nepašalina atsakovo, kaip socialiai remtino asmens, teisės į būstą. Kita vertus, apeliantas, kuris neturi jokio kito nekilnojamojo turto, kaip socialiai remtinas asmuo, iš naujo būtų priverstas kreiptis dėl socialinio būsto nuomos, tad iškeldinimas tokioje situacijoje prieštarautų elementariai logikai. 41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos faktinės aplinkybės, nepagrindžia nuomos sutarties su atsakovais nutraukimo būtinybės ir leidžia spręsti, kad iškeldinimas iš užimamų patalpų neatitiktų anksčiau aptarto proporcingumo principo, pažeistų atsakovo, kaip valstybės socialinės paramos gavėjo, teises. Atsižvelgiant į atsakovo amžių, jo realias galimybes įsidarbinti, kad ir nekvalifikuotam darbui, jo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, nustatytą nuomos sutarties pažeidimo apimtį, realius ketinimus pašalinti pažeidimą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo teisės į būsto neliečiamybę ribojimas yra būtinas kitų (realių) asmenų, turinčių teisę į ginčo būsto patalpas, interesų apsaugai, į tai, kad nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš būsto atsakovui sukeltų sunkių padarinių, apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose ir nepagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš nuomojamo būsto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 42. Kaip minėta, atsakovas skolos, delspinigių dydžio ir reikalavimo priteisti metines procesines palūkanas neginčija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepakankamai įvertino atsakovo socialinį pažeidžiamumą, finansinę padėtį, galimybes įsidarbinti, skolos dydį, todėl ir nepagrįstai atsisakė taikyti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo institutą. 43. Apeliaciniame skunde nedetalizuojamas laikotarpis kuriam mokėjimas turėtų būti išdėstytas, nors atsakovo atstovas pirmosios instancijos teisme išsakė nuomonę, kad jis pajėgtų skolą padengti mokėdamas po 50 Eur per mėnesį. Atsakovui suteiktina tokia galimybė, pripažįstant, kad tikslinga teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti ne jo nurodoma suma po 50 Eur per mėnesį, kas išsitęstų pernelyg ilgu 40 mėnesių laikotarpiu ir akivaizdžiai neatitiktų ieškovės interesų, o 24 mėnesių laikotarpiui, atsakovui mokant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimu priteistą 2020,65 Eur sumą (1223,82 Eur skola už nuomą, 93,49 Eur delspinigių ir 796,83 Eur už komunalines paslaugas) ieškovei kas mėnesį dalimis po 100 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant likusią skolos dalį (CPK 284 straipsnis). Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad mokėti įsiskolinimą jis turi teisę ir didesnėmis sumomis, bet ne mažiau kaip 100 Eur mėnesiui. 44. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimas keistinas: ieškinys dalyje dėl 2007 m. gruodžio 6 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš nuomojamo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos atmestinas, sprendimo vykdymas dėl iš atsakovo ieškovei priteistos skolos ir delspinigių mokėjimo išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 45. Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėjamoje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleista tik nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Nuo visų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje yra atleista tik viena iš ginčo šalių – atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pagrindu. Todėl atsakovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 ir 99 straipsniai). 46. Į bylą pateiktos pažymos iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patvirtinta, kad tarnyba deklaravo sumokėjusi advokatei, teikusiai atsakovui antrinę teisinę pagalbą už atstovavimą pirmosios instancijos teisme 143 Eur, apeliacinės instancijos teisme - 91 Eur. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinta 45 procentai ieškinio reikalavimų, tai iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 64,35 Eur pirmosios instancijos teisme atsakovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus visiškai valstybei iš ieškovės priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos (91 Eur) pilna apimtimi. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutaria : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti: Ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) 1130,33 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimties eurų 33 centų) dydžio skolą už nuomą, 93,49 Eur (devyniasdešimt trijų eurų 49 centų) dydžio delspinigius, 796,83 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 83 centų) dydžio skolą už komunalines paslaugas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2020,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimo dalies dėl 2020,65 Eur skolos ir delspinigių priteisimo įvykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, pirmus 23 mėnesius mokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį, o 24 – tą mėnesį sumokant likusią skolos dalį. Kitą ieškinio dalį atmesti. Priteisti iš savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 155,35 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 35 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini) banką AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Teisėjai Eigirdas Činka Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė