- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- A5.-495-743/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00029-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Asta Vailionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. K.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
dalyvaujant institucijos, atlikusios administracinio nusižengimą tyrimą, atstovui Vytautui Mikelioniui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. K., vykdantis individualią veiklą automobilių remonto servise, esančiame (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 1 d. nuo 8 val. iki 11 val. 10 min. leido dirbti A. V. ir L. T., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie jų priėmimą į darbą. Tokiais veiksmais (neveikimu) G. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, kurios 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Šalies argumentai
G. K. savo kaltę pripažino, paaiškino, kad patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuomoja iš L. B., šiose patalpose vykdo automobilių remontą. Jis vykdo individualią veiklą. Kartu su juo dirba L. T. ir A. V., jie abu dirba pagal individualią veiklą. Keltuvai ir įranga yra jo. Su L. T. ir A. V. darbo sutarčių nepasirašęs, atlygį už sutvarkytus automobilius jis jiems sumoka, jie dirba jo nustatytu laiku. Kad taip dirbti negalima, nežinojo. Gailisi.
Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 4–5).
Nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1063-0143 ir fotonuotraukos patvirtina, kad 2021 m. balandžio 1 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai V. M. ir N. Č., atlikdami planinį patikrinimą automobilių remonto servise, esančiame (duomenys neskelbtini), rado nelegaliai dirbusius A. V. ir L. T. (b. l. 14–16, 17–19).
Iš integracijos su VSDFV informacine sistema užklausos rezultatų matyti, kad G. K. vykdo individualią veiklą, yra savarankiškai dirbantis asmuo nuo 2009 metų, laikotarpio pradžia – 2020 m. liepos 1 d. (b. l. 10); L. T. vykdo individualią veiklą, yra savarankiškai dirbantis asmuo nuo 2009 metų, laikotarpio pradžia – 2020 m. liepos 1 d. (b. l. 11); A. V. vykdo individualią veiklą, yra savarankiškai dirbantis asmuo nuo 2009 metų, laikotarpio pradžia – 2021 m. kovo 8 d. (b. l. 12).
Iš A. V. paaiškinimo matyti, kad jis dirba pagal individualią veiklą nuo 2021 m. kovo 8 d., pažymą nusipirko pats internetu. Jį pakvietė G., pavardės nepamena, kuris pasakė, kad tvarkys automobilius. Kaip juos randa klientai, negali pasakyti, nes jie tariasi su G., o G. jam ir L. pasako, ką reikės tvarkyti. Darbo laikas nuo 8 iki 17 val., prieš šventes darbo laikas valanda trumpinamas, pietų pertrauka būna 12 val. Šitą tvarką nustatė G. Darbo užmokestį nustatė G., susitarė, kad mokės minimalų darbo užmokestį. Darbo užmokestį moka grynais, „į rankas“. Jis pats su užsakovais nebendrauja ir pinigų neima. Dirba G. naudai. Kam priklauso patalpos, nežino (b. l. 7).
Iš L. T. paaiškinimo matyti, kad jis dirba pagal individualią veiklą nuo 2020 m. liepos 1 d. G. K. yra jo draugės tėvas. Autoservise klientais rūpinasi ir juos suranda G., jis pats tiesiogiai su klientais nebendrauja. G. suranda klientus ir paskui jiems pasako ką daryt. Darbo laikas autoservise nuo 8 iki 17 val., pietų pertrauka nuo 12 iki 13 val. Tokią tvarką nustatė G. Jeigu būna kažkoks reikalas ir reikia išvykti, pasako G. ir jis nuo darbo tą dieną atleidžia. Darbo užmokestis yra apie 700 eurų, tokį nustatė G. G. jam moka grynais pinigais. Dėl atlyginimo susitarė su G. Įrankiai priklauso G., patalpas nuomoja G. (b. l. 8).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Aukščiau aptartais įrodymais – nelegalaus darbo tyrimo aktu, A. V., L. T. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nustatyta, kad G. K., L. T. ir A. V. faktiškai nebuvo asmenys savarankiškai dirbantys kiekvienas atskirai pagal individualią veiklą, kaip buvo savo veiklą įteisinę, o G. K., kuriam vykdant individualią veiklą, buvo būtina papildoma darbo jėga, priėmė dirbti A. V. ir L. T., suteikė jiems patalpas, darbo įrankius, nustatė darbo laiką ir mokėjo jiems sulygtą darbo užmokestį, todėl realiai tarp G. K. ir šių asmenų susiklostė darbo teisiniai santykiai, tačiau jis jų neįteisino, o leido jiems dirbti nesudaręs su jais darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešęs apie jų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui, nors buvo su jais susitaręs dėl esminių darbo sąlygų – darbo vietos, laiko, darbo užmokesčio, ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgus į tai, jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.
Duomenų, kad G. K. anksčiau būtų baustas administracine tvarka ir turėtų galiojančių administracinių nuobaudų, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nėra.
ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudos vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuo-baudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-41/2014, 2AT-68-507/2015, 2AT-40-489/2018).
Šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinus tai, kad G. K. tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, šį pažeidimą sąlygojo teisinių žinių trūkumas nustatant veiklos pobūdį, jo padarytas pažeidimas neigiamų pasekmių valstybės ekonomikai ir konkurencinei verslo aplinkai nesukėlė, abu nelegaliai dirbę asmenys buvo registravę savo individualią veiklą, todėl mokesčiai buvo mokami kitu teisiniu pagrindu, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, G. K. išlaiko nepilnametę dukrą, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam G. K. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skirtina mažesnė nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, nes net ir minimalios baudos paskyrimas, atsižvelgiant į aukščiau aptartas pažeidėjo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, jos pasekmes, nusižengimą apibudinančias aplinkybes, šeiminę padėtį nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas padarytam pažeidimui, ir neatitiktų teisingumo principo. Šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ir mažesnė nei sankcijoje nustatyta minimali bauda bus pakankama nuobauda ir pakankama prevencinė priemonė, tokios baudos paskyrimas atitiks administracinei nuobaudai keliamus tikslus.
Atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
G. K. prašo paskirtą baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. G. K. pajamos siekia apie 800 Eur per mėnesį, jis išlaiko nepilnametę dukrą, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su K. K. turi gyvenamąjį būstą, kuriam įregistruota hipoteka, ir automobilį (b. l. 22–25), todėl baudos mokėjimas, atsižvelgus į jo turtinę padėtį išdėstytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu,
nutaria:
G. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
Paskirtos 500 Eur baudos mokėjimą išdėstyti penkiems mėnesiams, įpareigojant G. K. kas mėnesį sumokėti ne mažiau kaip po 100 Eur (vieną šimtą eurų) baudos.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Baudos pirmoji dalis turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (21131415768).
Nesumokėjus baudos (vienos jos dalies) per nustatytą terminą, nutarimas vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).