Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Dūseikių socialinės globos namų pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. U. ir I. P. dėl įstatymų nustatyto termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys I. P. ir V. U. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. vasario 14 d. Telšių rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-331-339/2017 B. R. pripažino neveiksnia tam tikrose srityse, tarp jų ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje bei gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje. Minėtu teismo sprendimu nustatyta, jog neveiksnia pripažintos B. R. globėju bei turto administratoriumi lieka Dūseikių socialinės globos namai. 2020 m. rugsėjo 10 d. mirė palikėja E. U.. Palikėja turėjo devynis vaikus, tarp kurių yra Dūseikių socialinės globos namuose gyvenanti E. U. dukra B. R.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad palikėjos turtą sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis mirusios E. U. palikimą paduodama pareiškimą notarui priėmė jos dukra I. P., o kiti jos įpėdiniai palikimo atsisakė arba per įstatyme nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėja savo globotinės B. R. vardu dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą į notarą per įstatyme nustatytą terminą taip pat nesikreipė, nes apie palikėjos mirtį sužinojo tik 2020 m. gruodžio mėnesį, tuo tarpu jau 2020 m. birželio 1 d. Dūseikių socialinės globos namų direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas Dūseikių socialinės globos namų COVID-19 ligos prevencijos ir tolesnių veiksmų priemonių planas, pagal kurį Dūseikių socialinės globos namuose buvo ribojami kontaktai su pašaliniais asmenimis, numatytos griežtos prevencinės priemonės. Dėl taikomų apribojimų, 2020 m. lapkričio 7 d. visoje Lietuvos Respublikoje įvesto karantino, taip pat dėl 2020 m. lapkričio mėnesį globos namuose kilusio COVID-19 ligos protrūkio, vengiant nebūtinų kontaktų su pašaliniais asmenimis, siekiant apsaugoti rizikos grupei priklausančių globos namų gyventojų sveikatą, Dūseikių socialinės globos namai nesikreipė B. R. vardu dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą ir praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą.

Iš byloje pateikto Telšių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir rūpybos skyriaus rašto nustatyta, jog skyrius neprieštarauja, kad Dūseikių socialinės globos namai atsisakytų jų globojamam asmeniui B. R. priklausančio palikimo, nes globėjas ir turto administratorius Dūseikių socialinės globos namai įsipareigoja, kad B. R. interesai, atsisakius jai priklausančio palikimo, nebus pažeisti.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo susidariusi nepalanki epidemiologinė situacija valstybėje, visoje Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas dėl COVID-19 ligos ir su tuo susiję apribojimai, dėl ko objektyviai buvo apsunkinta galimybė pareiškėjui įgyventi globotinės teises kreiptis dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. Teismo vertinimu pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės lėmė tai, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo globotinės teisės per įstatyme nustatytą terminą dėl objektyvių priežasčių ir tai sudaro pagrindą atnaujinti pareiškėjui įstatymo nustatytą terminą kreiptis savo globotinės vardu dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 2.10 straipsnio 2 dalį pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas. Pažymėtina, kad neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės (CK 3.244 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad po E. U. mirties liko nekilnojamojo turto, kurį pareiškėjo globotinė B. R. gali paveldėti kartu su kitais įstatyminiais palikėjos įpėdiniais. Duomenų apie tai ar palikėja turėjo kreditorių ar kitokių turtinių įsipareigojimų byloje nėra. Bylos duomenimis B. R. jau seniai gyvena Dūseikių socialinės globos namuose, kur yra užtikrinami visi jos poreikiai ir teikiamos visos būtinos paslaugos. B. R. priėmus mirusios mamos palikimą, jis priklausytų jai bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su jos seserimi I. P., be to paveldimas turtas yra kitoje nei B. R. gyvenamojoje savivaldybėje, todėl tokio turto valdymas būtų apsunkintas, reikalaujantis papildomų turto išlaikymo ir administravimo mokesčių. Dūseikių socialinės globos namai, būdami B. R. globėju bei turto administratoriumi, prižiūri ir rūpinasi B. R. bei siekia visokeriopai geriausių jos interesų užtikrinimo, todėl garantuoja, kad atsisakius priimti palikimą neveiksnios B. R. vardu, jokie globotinės interesai nenukentės. Telšių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir rūpybos skyrius neprieštarauja ir sutinka, kad pareiškėjas atsisakytų priimti globotinės B. R. vardu palikimą, nes tai neprieštarauja jos interesams.

Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad B. R. globėjas ir turto administratorius yra institucija, o paveldimo turto dalis yra kitoje savivaldybėje, be to paveldėtas turtas priklausytų B. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise su kita paveldėtoja, taip pat įvertinęs paveldimo turto dalies vertę ir tai, kad pareiškėjas visiškai užtikrina savo globotinės turtinius ir neturtinius interesus, sprendžia, jog pareiškėjui atsisakius priimti globotinės B. R. vardu po jos motinos E. U. mirties likusį palikimą, jos interesai nebus pažeisti. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjui išduotinas teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą neveiksnios globotinės B. R. vardu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13, 14 punktais, 576–582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui Dūseikių socialinės globos namams, j. a. k. 190792546, terminą atsisakyti priimti neveiksnios B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po neveiksnios B. R. mamos E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Išduoti pareiškėjui Dūseikių socialinės globos namams, j. a. k. 190792546, teismo leidimą atsisakyti priimti neveiksnios B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2020 m. rugsėjo 10 d., palikimą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.