- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-14
- Bylos Nr.
- e2-62-1139/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00724-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- J. P.
- Advokatai
- Alius Galminas, Jurijus Malininas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. patikslintą ieškinį atsakovui J. P., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą V. G., dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai
1. 2023 m. balandžio 11 d. gautas patikslintas ieškovo ieškinys atsakovui J. P., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą V. G., kuriuo prašo atidalinti ieškovo A. P. ir atsakovo J. P. turimą nekilnojamąjį turtą natūra, priteisiant ieškovui iš atsakovo 0,6600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) t. v., esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui J. P. priteisti iš ieškovo A. P. 6300 Eur piniginę kompensaciją. Dublike papildomai nurodė, kad turto atidalijimas šiuo atveju yra vienintelis būdas, kad kiekviena šalis nepatirtų nepatogumų. Nurodoma, kad nors šalims priklausantis turtas yra registruotas kaip atskiras kiekvieno iš šalių nekilnojamas turtas, tačiau faktiškai jie betarpiškai yra susiję, kadangi ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra ant atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto. Nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, kad turto vertė faktiškai neatitinka realybės. Be to, nurodo, kad ieškovas negali netrukdomai naudotis savo turtu, nes jis norėdamas juo naudotis, turi eiti per atsakovui priklausantį žemės sklypą.
Atsiliepimas
2. Atsakovo J. P. atstovė pagal įstatymą V. G. ir atstovas advokatas J. Malininas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu nėra jokio nekilnojamojo turto bendraturčiai, todėl, nesant bendro turto, nėra jokio pagrindo atidalinti turto dalį iš bendros dalinės nuosavybės vienam priteisiant turtą natūra, o kitam kompensaciją. Pažymėjo, kad iš esmės ieškovas siekia įsigyti atsakovui priklausantį žemės sklypą nuosavybės teise, tačiau įstatymas numato sutarties laisvės principą ir draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus, kai tai numato įstatymas ar savanoriškai sutinkama. Be to, nesutinka su nurodyta turto verte. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis sutiktų iš ieškovo įsigyti statinius, tačiau už objektyviai realią kainą. Triplike papildomai nurodė, kad ieškovui nėra trukdoma naudoti jam priklausančiu turtu, dėl to jokio ginčo nėra ir ieškovas jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovas A. P. nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad su broliu buvo pasidaliję turtą po ½ dalį ir ginčo nebuvo, tačiau pasikeitus poreikiams, žemę, esančia po pastatais, perleido broliui. Broliui mirus, jo žemę paveldėjo atsakovas – brolio sūnus, todėl susidarė ginčo situacija, kad vienam asmeniui teko žemė, kitam pastatai. Bandė ginčo situaciją spręsti taikiu susitarimu, siekė įsigyti žemę, bet atsakovo atstovė pagal įstatymą, nesutinka. Trukdžių naudotis pastatais iš atsakovo pusės nėra, jis gali patekti į savo statinius. Tačiau nepaisant to, jam norint naudotis savo statiniais, turi vaikščioti per atsakovui priklausantį žemės sklypą. Jei norėtų išsikasti šulinį ar pasistatyti šiltnamį, reikėtų atsakovo leidimo. Iki šiol neprašė atsakovo ar jo atstovės pagal įstatymą tokių leidimų, į savo pastatus gali patekti netrukdomai. Nusistatyti servitutą jis nenori, nes tokia padėtis jo netenkintų. Žemės sklypas jam yra būtinas siekiant tinkamai įgyvendinti naudojimosi pastatais galimybes ir nori jį turėti nuosavybėn. Dėl turto vertės nurodė, kad vertė atitinka faktinę situaciją, ji galėtų būti net ir mažesnė.
4. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovas advokatas Alius Galminas paaiškino, jog yra susidariusi teisiškai nepalanki ginčo situacija, kuri susiformavo iš esmės dėl notaro netinkamo pareigų atlikimo. Tokiu būdu faktiškai susiformavo situacija, kai pastatai buvo atskirti nuo žemės sklypo, ant kurio jie stovi. Ilgą laiką buvo bandoma susitarti taikiai ir įvairiais būdais išspręsti ginčo situaciją, tačiau nepavykus susitarti, buvo kreiptasi į teismą. Siekiant tinkamai įgyvendinti ieškovo nuosavybės teisę į turimus pastatus, jam reikalinga nuosavybės teise turėti žemės sklypą, ant kurio stovi jam nuosavybės teise priklausantys pastatai. Profesionalus turto vertintojas atliko žemės sklypo vertinimą ir tokiu būdu buvo nustatyta žemės sklypo vertė, kurią ir siūloma kaip kompensaciją sumokėti atsakovui, atidalinus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Esant ginčo situacijai, atsakovas negali tinkamai naudotis savo žemės sklypu, nes tai trukdo padaryti ant jo stovintys pastatai, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovui. Todėl siekiant išspręsti ginčo situaciją, prašo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui natūra priteisiant iš atsakovo 0,66 ha žemės sklypą, o atsakovui priteisti iš ieškovo 6300 Eur piniginę kompensaciją. Pažymėjo, kad atsakovui sumokėjus kompensaciją už žemės sklypą, nebus pažeisti jo interesai, nes jis gaus lėšų, be to, jis turi daugiau žemės sklypų.
5. Teismo posėdžio metu atsakovo J. P. atstovė pagal įstatymą V. G. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad įvairūs turtiniai ginčai su ieškovu vyksta nuolatos po ieškovo brolio mirties. Anksčiau žodžiu buvo susitarę dėl sklypo ir pastatų naudojimo tvarkos, tačiau ieškovas nesutiko to įforminti notarine tvarka. Ieškovas siekia pasipelnyti nepilnamečio vaiko sąskaita ir ji nesutinka ieškovui perleisti jos nepilnamečiam sūnui priklausantį žemės sklypą. Nurodė, kad kai vaikas taps pilnametis, pats nuspręs, ką daryti su savo turtu, todėl perleisti žemės sklypą šiuo metu tikrai nesutinka. Ieškovas netrukdomai gali naudotis savo pastatais Nurodė, kad ieškovui leidžia sklypu naudotis, niekada nesudarė jokių kliūčių, sutiktų pasirašyti bet kokią žemės sklypu naudojimosi sutartį, ieškovas galėtų naudotis ja neatlygintinai, bet ieškovo netenkina joks variantas, jis tik nori įgyti žemę nuosavybės teise. Ieškiniu siūloma kompensacija neatitinka vaiko interesų, sklypo vertė yra didesnė, todėl kompensacija nėra adekvati. Gindama savo nepilnamečio vaiko interesus nesutinka perleisti turto ieškovui.
6. Atsakovo atstovas advokatas Jurijus Malininas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškinio reikalavimas yra atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau šiuo atveju nėra jokios bendros dalinės nuosavybės. Daiktai yra atskiri, priklausantys atskiriems savininkams, todėl jokios bendrosios nuosavybės nėra. Ieškovui nėra sudaromos kliūtys naudotis pastatais, jam yra sudaromos sąlygos sudaryti kitokio pobūdžio susitarimus, kurie sudarytų teisines sąlygas ieškovui naudotis sklypu, tačiau jis nesutinka. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas ar jo atstovė pagal įstatymą trukdo naudotis sklypu, kiek tai reikalinga įgyvendinti pastatų nuosavybės teisę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas
Ieškinys (patikslintas) atmestinas.
7. Byloje yra kilęs ginčas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas iš esmės prašo atidalinti jam nuosavybės teise priklausančius pastatus ir atsakovu nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, jam nuosavybės teise priteisiant atsakovui priklausantį žemės sklypą, o atsakovui už žemės sklypą sumokant kompensaciją. Ieškovas laiko, kad bendrąją dalinę nuosavybę šiuo atveju sudaro jam priklausantys statiniai ir atsakovui priklausantis žemės sklypas ant kurio pastatyti jam priklausantys statiniai, nes abiem priklausantis turtas yra betarpiškai susijęs. Atsakovas šiuo atveju visiškai nesutinka su ieškovu, kad jie turi bendrą dalinę nuosavybę.
8. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis) arba kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).
9. Taigi pirmiausia, siekiant atidalyti turtą iš bendros dalinės nuosavybės, būtina nustatyti, koks turtas sudaro bendrą dalinę nuosavybę.
10. Bylos duomenimis (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad ieškovui A. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtis, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžineriniai kiemo statiniai (šulinys, tvora, tualetas ir trys stoginės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Asmeninės nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą – pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) – ieškovas įgijo (duomenys neskelbtini), mirus jo mamai, kai jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Tą pačią dieną ieškovas su savo broliu V. P. sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovui A. P. atiteko visi pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu jo broliui V. P. asmeninės nuosavybės teise atiteko žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovo broliui atiteko žemės sklypas, ant kurio stovi ieškovui atitekę pastatai. Dėl to ginčo nėra.
11. Šiuo atveju teisiškai reikšminga aplinkybė yra būtent ta, kad 2014 m. balandžio 28 d. ieškovui su broliu V. P. sudarius paveldėto turto pasidalijimo sutartį, bendrąja nuosavybe paveldėtas turtas buvo šalių pasidalintas, todėl tai yra juridinis faktas, užbaigęs bendrosios nuosavybės teisinį režimą į turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu bendroji nuosavybė šio turto atžvilgiu nustojo egzistuoti nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos. Tokia teisinė situacija atitiko abiejų paveldėtojų interesus. Paveldėtas turtas pasidalintas abiejų brolių laisva valia sudarant notarinės formos susitarimą, kuris įsigaliojo ir nebuvo bei šiuo metu nėra nuginčytas. Pažymėtina, kad A. P. buvo pateikęs ieškinį teismui dėl šio notarinio sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau jį atsiėmė.
12. Nustatyta, kad atsakovas J. P. nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi ieškovui priklausantys pastatai, iš savo mirusio tėčio V. P. paveldėjo (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovui J. P. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės nuosavybės teise. Todėl nei palikimo atsiradimo metu, nei bet kada po to, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu kartu su ieškovu, o statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) ir asmeninės nuosavybės teise priklausantys ieškovui taip pat nebuvo ir nėra valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise.
13. Taigi, bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui ir atsakovui priklausantys atskiri nekilnojamojo turto vienetai nėra bendroji šalių nuosavybė. Vien tai, kad pastatai, priklausantys ieškovui asmeninės nuosavybės teise, yra pastatyti ant atsakovui J. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nedaro šių nekilnojamojo turto vienetų bendrąja nuosavybe. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto. Pažymėtina, kad šiuo atveju pagal pareikštą reikalavimą ieškovui priteisiant žemės sklypą nuosavybės teise, o atsakovui už ją sumokant kompensaciją, iš esmės reikštų turto perleidimą kitam asmeniui nuosavybės teise už tam tikrą pinigų sumą (pirkimas-pardavimas), o ne atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
14. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas nematė pagrindo šioje situacijoje rinktis kitą gynimosi būdą, nurodė, kad servituto nustatymas ar kitoks variantas jo netenkina, nes tai, pasak ieškovo, neatitiktų jo interesų. Tvirtino, kad jis negali tinkamai įgyvendinti savo teisės gyventi pastatuose, nes nuolat teiktų vaikščioti per atsakovui priklausantį žemės sklypą, reikėtų galbūt gauti atsakovo sutikimus dėl šiltnamio statymo ar šulinio kasimo, tačiau taip pat teigė, kad jam nėra trukdoma naudotis pastatais, jam nėra sudaromos kokios nors kliūtys. Atsakovo atstovė pagal įstatymą patvirtino, kad ieškovas netrukdomai gali naudotis savo pastatais ir jam nėra daroma jokių kliūčių. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, tiek teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, akivaizdu, kad ieškovas siekia bet kokiu būdu žemės sklypą įgyti nuosavybėn ir kitoks variantas jo netenkina, nors atsakovo atstovė pagal įstatymą siūlė ne vieną variantą kaip išspręsti susidariusią situaciją neperleidžiant žemės sklypo ieškovui nuosavybės teise. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad įstatymas numato sutarties laisvės principą, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis).
15. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, į tai, kad šalių asmeninės nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas nėra bendroji nuosavybė, ieškinys atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
17. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovas, atstovaujamas atstovės pagal įstatymą V. G., iš viso patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų: advokatui Jurijui Malininui buvo sumokėta 2023 m. gegužės 23 d. pinigų priėmimo kvitu (1 000 Eur) ir 2023 m. rugsėjo 22 d. sumokėta 200 Eur suma.
18. Įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistiną užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžius, konstatuoja, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, įvertinus atliktus veiksmus (parengtas atsiliepimas į ieškinį, triplikas, dalyvavimas teismo posėdžiuose, taikos sutarties derinimas), neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos.
19. Kadangi šiuo konkrečiu atveju ieškinys atmestinas visiškai, iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Todėl iš ieškovo A. P. atsakovo J. P., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą V. G., naudai priteistina 1 200 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.
20. Kadangi ieškinys atmestas visiškai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos visa apimtimi tenka ieškovui ir iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamo įstatyminės atstovės V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.