- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-20
- Bylos Nr.
- 1S-1133-238/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00212-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Civilinis atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, teismo posėdyje nagrinėjo kaltinamojo ir civilinio atsakovo R. K. gynėjos advokatės R. P. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-312-532/2012, kurioje R. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 2 dalį.
2012-05-24 teisiamojo posėdžio metu byloje buvo pateiktas ir prijungtas nukentėjusiosios L. K. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo 50000 Lt nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti, o ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo R. K. turtui.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-05-24 nutartimi civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai apribojo kaltinamojo ir civilinio atsakovo R. K. nuosavybės teises į jam priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 50000 Lt sumai, uždraudžiant jį perleisti ir įkeisti, tačiau paliekant jį saugoti ir juo naudotis, o šio turto nesant arba nepakankant - areštuoti atitinkamą dalį R. K. piniginių lėšų, esančių pas jį arba kitus asmenis, taip pat bankų sąskaitose. Civilinį ieškinį teismas užtikrino, nes nustatė, jog baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai neturtinės žalos padarymą patvirtinančių duomenų.
Šalies argumentai
Kaltinamojo ir civilinio atsakovo R. K. gynėja advokatė R. P. skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-24 nutartį pakeisti, panaikinant nuosavybės teisių apribojimą civilinio atsakovo piniginėms lėšoms, esančioms pas jį arba kitus asmenis. Skunde nurodoma, jog kaltinamasis R. K. yra ūkininkas, nuosavybės teisėmis valdantis nemažai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris yra jo pragyvenimo ir prievolių užtikrinimo šaltinis. Leidus antstoliui vykdyti revizuojamos nutarties dalį dėl piniginių lėšų arešto, būtų nepagrįstai apribota ūkininko ūkinė - komercinė veikla, sutriktų mokėjimai kreditoriams, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir mokestinių prievolių valstybei vykdymas. Be to, nors civilinio atsakovo valdomo turto identifikaciniai duomenys buvo žinomi, nutartimi buvo nepagrįstai neareštuoti konkretūs R. K. daiktai, nenurodytas apribojimų būdas ir mastas, neteisingai išspręstas turto saugojimo klausimas. Advokatės R. P. manymu, laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra neproporcingas juo siekiamam tikslui.
Motyvuojamoji dalis
Gynėjos advokatės R. P. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 116 straipsnyje reglamentuojama, jog proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
Taigi, imtis priemonių pareikštam ar ateityje galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti yra teismo pareiga. Todėl kiekvienoje byloje, jeigu yra pakankamai duomenų, kad nusikalstama veika buvo padaryta žala, teismas privalo imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti nepriklausomai nuo to, ar to prašo ieškovas, ar jau pareikštas civilinis ieškinys. Civilinis ieškinys užtikrinamas laikinai apribojant nuosavybės teisę į turtą.
Iš bylos duomenų matyti, jog R. K. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 2 dalyje. 2012-05-24 teisiamojo posėdžio metu pateiktas nukentėjusiosios civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo 50000 Lt nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Teismas, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 116, 151 straipsniu, skyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. K. turtui, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį teismas užtikrino, nes nustatė, jog baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai galimai neturtinės žalos padarymą patvirtinančių duomenų. Taigi, revizuojama nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajam buvo taikytas, siekiant apsaugoti civilinio ieškinio reikalavimų įvykdymą, jeigu išnagrinėjus baudžiamąją bylą ieškinys bus patenkintas.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, patenkinus nukentėjusiosios prašymą, buvo areštuotas 50000 Lt vertės kaltinamojo ir civilinio atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar nepakankant, atitinkama dalis atsakovui priklausančių piniginių lėšų.
Kaltinamojo ir civilinio atsakovo gynėja skunde nurodo, jog iš byloje esančių duomenų yra aišku, jog R. K. nuosavybės teisėmis valdo nemažai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, todėl apylinkės teismas, tiksliai nenurodydamas apribojimų būdo ir masto, nepagrįstai nusprendė areštuoti atitinkamą dalį civilinio atsakovo piniginių lėšų. Aukštesnysis teismas su šiais skundo argumentais nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas, išsprendęs laikinojo nuosavybės teisių apribojimo klausimą, tiksliai nurodė areštuotino turto apribojimų būdą (uždraudė įkeisti arba perleisti turtą kitiems asmenims, palikdamas jį saugoti atsakovui), apribojimų mastą (areštavo tik reikalavimo dydį atitinkančios vertės turtą) bei nurodė kokiu eiliškumu gali būti areštuojamas turtas (piniginės lėšos gali būti areštuotinos, tik nesant arba nepakankant areštuotinų nekilnojamųjų arba kilnojamųjų daiktų). Dėl to atmestini skundo autorės argumentai, jog revizuojama nutartimi bus neproporcingai apsunkinta kaltinamojo ir civilinio atsakovo ūkinė - komercinė veikla.
BPK 152 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą metu nežinoma asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribojama sudėtis, buvimo vieta, šiame nutarime konkretus turtas nenurodomas. Šiuo atveju nutarimą priėmęs organas privalo imtis priemonių asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turto sudėčiai, buvimo vietai nustatyti. Taigi, apylinkės teismas, areštuodamas turto už konkrečią sumą, bei pavesdamas antstoliui surasti, aprašyti, areštuoti kaltinamojo turtą, pasielgė teisingai.
Pažymėtina, kad BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Šiuo atveju įstatymas kategoriškai nenurodo, kad minėtas klausimas privalo būti išspręstas teismo posėdyje. Todėl skundo argumentas, kad teismo posėdžio metu nebuvo suteikta galimybė proceso dalyviams pasisakyti laikino nuosavybės teisių apribojimo klausimu ir jiems nutartis nepaskelbta, nesudaro pagrindo ją naikinti ir negalima laikyti jos neteisėta. Šiuo atveju nutartis buvo priimta, ji išsiųsta kaltinamajam, taip suteikta galimybė kaltinamajam ją skųsti. Todėl kaltinamojo teisės nebuvo pažeistos.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje stadijoje nagrinėjamas skundas dėl to, ar pagrįstai skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas BPK 151 straipsnio pagrindu. Kiti skunde keliami prašymai (dėl turto saugotojo pakeitimo), dėl pageidavimo, kad būtų areštuotas tik nekilnojamasis turtas, gali būti sprendžiami nutarties vykdymo metu arba kaltinamajam kreipiantis į bylą nagrinėjantį teismą ir pareiškiant minėtus prašymus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-24 nutartis pagrįsta ir teisėta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skirtas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 151 straipsnio reikalavimų. Nesant įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliekama galioti, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Gynėjos advokatės R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.