Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja D. K., G. K., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėja palaikė pareiškimą, nurodė, kad jos tėvai visą gyvenimą gyveno kartu, draugiškai, gražiai, tokia buvo jų valia dėl turto, niekas nežinojo, kad jie išeis vienas paskui kitą taip greitai. Tėvas susirgo iki mamos mirties, jį ištiko mikroinsultas. Mamos mirties momentu jie abu gulėjo slaugoje vienoje palatoje, jie negalėjo būti vienas be kito. Jie gulėjo UAB „Gemma slaugos namai“. Visa tėvų pensija buvo skiriama slaugai. Po ligos tėtis negalėjo kalbėti, tačiau jis galėjo valgyti, pats eidavo į tualetą. Po mamos mirties jo sveikatos būklė pablogėjo, pradėjo neiti į tualetą. Klausimas dėl tėvo neveiksnumo iš esmės nebuvo sprendžiamas, tačiau daktarai kažką norėjo daryti, skirti kitą grupę, tačiau nespėjo. Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjos atstovė papildomai nurodė, kad už butą, slaugą, laidotuves pareiškėja mokėjo iš tėvų turimų santaupų, už butą ji mokėjo tėvo prašoma, kas ir patvirtina, kad tėvas motinos palikimą priėmė. Tai, kad tėvas siekė priimti palikimą, liudija tai, kad po mamos mirties į butą (duomenys neskelbtini), įsikėlė D. K. jo pačio leidimu.

Bylos nagrinėjimo teisme metu suinteresuotas asmuo D. K. palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad bendravo su seneliu, jį lankė ligoninėje, jis negalėjo pasakyti, paklausti, tačiau su juo kontaktuoti buvo įmanoma, jis visus atpažindavo. Po senelės mirties jam pablogėjo, nes jis suprato, kad senelė mirė, negalėjo atsistoti. Nurodė, kad ji mokėjo už butą (duomenys neskelbtini), pareiškėjos prašymu kelis kartus, už butą mokėjo senelių prašymu ir iki senelės mirties, nes jiems patiems buvo sunku nueiti susimokėti. Taip pat pažymėjo, kad ji prašė leidimo senelio apsigyventi jų bute po senelės mirties, senelis tokį sutikimą davė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Mirties momentu K. V. buvo santuokoje su G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jie buvo užauginę du vaikus suinteresuotą asmenį G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėją D. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 10, 20-21). K. V. mirus Vilniaus miesto 26-ajame notarų biure pagal jos paskutinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nebuvo pradėta paveldėjimo byla, niekas pareiškimo notarui dėl jos palikimo priėmimo ar atsisakymo nepateikė, nors iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, Testamento registro duomenų nustatyta, kad K. V. po mirties paliko 2014 m. rugpjūčio 18 d. su sutuoktiniu G. V. sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą, notarinio registro Nr. 2-7199, kuriuo visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, turtines teises ir kita), kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko savo sutuoktiniui G. V. (b. l. 6-7, 49-50, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Šiuo testamentu K. V. ir G. V. taip pat padarė patvarkymą, kad po abiejų jų mirties butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), palieka vaikaitei D. K., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu – sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), palieka dukrai D. B., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, lygiomis dalimis palieka vaikaitei D. K. ir dukrai D. B.. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad G. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Po jo mirties Vilniaus miesto 26-ajame notarų biure pagal jo paskutinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), buvo pradėta paveldėjimo byla, kurioje jo palikimą, 2018 m. rugpjūčio 6 d. pateikdamos pareiškimą notarui, priėmė pareiškėja D. B. ir suinteresuotas asmuo D. K. (b. l. 46-48, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. V. mirties dieną nekilnojamojo turto registre buvo registruota jos ir G. V. bendroji dalinė nuosavybės teisė (po ½ dalį) į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri jų buvo įgyta 1992 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5-2565 pagrindu (b. l. 15), K. V. nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgyta po santuokos sudarymo 1993 m. rugsėjo 20 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4543 ir 1985 m. sausio 10 d. statinio priėmimo naudoti akto pagrindu (b. l. 15), taip pat G. V. nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgyta 2000 m. sausio 31 d. apskrities viršininko sprendimo Nr. 85-3388 pagrindu, ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgyta 2000 m. sausio 31 d. apskrities viršininko sprendimo Nr. 85-3388 pagrindu (b. l. 16, 18, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad iki K. V. mirties (duomenys neskelbtini) tiek K. V., tiek G. V. dėl jų sveikatos būklės kuris laikas buvo slaugomi UAB „Gemma sveikatos centras“, kartu gyveno viename kambaryje, palatoje (b. l. 13-14, 22). K. V. mirus, G. V. 2018 m. gegužės 3 d. tolesnei slaugai buvo perkeltas į viešąją įstaigą Vilkpėdės ligoninę (b. l. 13-14), kur jis (duomenys neskelbtini) mirė. Iš byloje surinktų medicininių dokumentų (b.l. 11-12, 13-14, 157-159) nustatyta, kad G. V. daug metų sirgo koronarine širdies liga, hipertenzija, cukriniu diabetu, 2012, 2014 m. persirgo galvos smegenų infarktu, 2017 m. miokardo infarktu, keli metai iki mirties pradėjo progresuoti demencija, jis pradėjo negalėti apsitarnauti. 2018 m. gegužės 30 d. jam buvo diagnozuota staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija, nuo 2018 m. birželio 5 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (b. l. 155), nes jam buvo reikalingi maksimali pagalba apsitarnaujant (G. V. nevaikščiojo, jam buvo diagnozuotas dubens organų funkcijos sutrikimas). Teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad G. V. yra sąmoningas, tačiau kontaktas su juo labai apsunkintas (2017 m. gruodžio 7 d.), vėliau neįmanomas (2018 m. gegužės 3 d.) arba neproduktyvus (2018 m. gegužės 31 d.).

K. V. mirties momentu galiojusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalies nuostata numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 straipsnį palikimo atsiradimo momentu yra laikomas palikėjo mirties momentas. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po K. V. mirties G. V., būdamas testamentiniu jos įpėdiniu (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.43 straipsnis), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad nors G. V. į notarą nesikreipė, jis K. V. turtą po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti, ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjai turi juridinę reikšmę.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėja yra G. V. testamentinė, taip pat įstatyminė įpėdine (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.45 straipsnio 2 dalis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad G. V. priėmė savo sutuoktinės K. V. palikimą po jos mirties pradėdamas turtą faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis), nes toks faktas sąlygotų paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą taip pat į G. V. po K. V. mirties paveldėtą turtą.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.). Taip pat teismų praktikoje yra akcentuojama tai, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo suformuotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Byloje nustatyta, kad mirties momentu K. V., taip pat G. V. dėl jų sveikatos būklės buvo slaugomi UAB „Gemma sveikatos centras“. Iki tol jie gyveno ir savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuri buvo vienintelė jų gyvenamoji patalpa. Byloje nėra duomenų, kad šia vienintele patalpa K. V., G. V. iki K. V. mirties būtų nesirūpinę – už šiai patalpai teikiamas paslaugas būtų likę nesumokėti mokesčiai, dėl to būtų keltos civilinės bylos (CPK 178, 185 straipsniai, 179 straipsnio 3 dalis). Priešingai, pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimai, teikti bylos nagrinėjimo teisme metu, liudija priešingai, kad šio buto išlaikymu, jo priežiūra K. V., G. V. buvo pasirūpinę, pavesdami mokesčius sumokėti pareiškėjai, nes patys šių veiksmų dėl pablogėjusios sveikatos būklės atlikti negalėjo. Kad šį pavedimą pareiškėja vykdė ir po K. V. mirties, neginčijamai liudija į bylą pateikti 2018 m. gegužės 19 d., taip pat vėliau atlikti mokėjimai už šiam butui, esančiam (duomenys nesklebtini), teikiamas paslaugas (b. l. 55-57). Įvertinus tai, kad jų atlikimo metu ar vėliau pareiškėja pati neišreiškė valios priimti K. V. palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.49 straipsnio 3 dalis), tokie veiksmai vertintini kaip tolesnis G. V. pareiškėjai išreikšto pavedimo prižiūrėti šį butą jau kaip jo nuosavybę vykdymas po K. V. mirties (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad G. V. rašytiniu pareiškimu būtų atsisakęs K. V. palikimo. Byloje nustatyta, kad iki sveikatos būklės pablogėjimo K. V. ir G. V. įstatymo nustatyta tvarka, 2014 m. rugpjūčio 18 d. sudarytu bendruoju sutuoktinių testamentu, buvo sulygę dėl jųdviejų užgyvento turto, tame tarpe jų vienintelės gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), likimo po vienų iš jų, taip pat abiejų mirties: po vieno iš jų mirties butas lieka pergyvenusio sutuoktinio nuosavybėje, mirus abiems – atitenka suinteresuotam asmeniui D. K.. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ši jų bendra valia iki jų mirties būtų kitusi. Pagal CK 5.49 straipsnį mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento. Jis turi teisę atsisakyti priimti palikimą. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtą paveldi jo įpėdiniai pagal įstatymą, o pergyvenęs sutuoktinis įgyja teisę savo nuožiūra sudaryti naują testamentą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.50 straipsnis). Atsisakymas palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Šis sandoris negali būti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Tačiau įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias kaip ir palikimo atsisakymas pasekmes. Tačiau jis, kaip ir palikimo priėmimas, turi būti išreikštas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Įvertinus nustatytas byloje aplinkybes, kad tiek kuris laikas iki K. V. mirties, tiek po jos mirties G. V. nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini), pagal susitarimą įgyvendino per pareiškėją, o pats atlikti fiziškai aktyvių veiksmų negalėjo dėl savo sveikatos būklės, ką liudija byloje surinkti medicininiai dokumentai, nesant į bylą pateiktų jokių įrodymų apie G. V. aiškiai raštu išreikštą atsisakymą priimti K. V. palikimą, jo neveiksnumą, ginčą tarp testamentininių ir/ar įstatyminių įpėdinių, teismas mano esant pagrindą konstatuoti, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina subjektyvią G. V. valią priimti K. V. palikimą po jos mirties faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.49 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Todėl pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą į turtą, priklausiusį G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išduoti pareiškėjai D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini),

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.