Utenos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims G. P., C. P., kuri taip pat yra ir nepilnametės D. B. atstovė pagal įstatymą,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, taip pat suinteresuotų asmenų G. P. ir D. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės C. P., prašymą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (kiti suinteresuoti asmenys – B. K., L. M., D. S., V. P., C. P., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bylą prašė nagrinėti jiems nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra, tinkamai ištyrus bylos aplinkybes.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad vaikams neturėtų būti neigiamų padarinių dėl to, kad jų motina kaip atstovė pagal įstatymą laiku neatliko įstatyme nurodyto veiksmų priimant palikimą. Neprieštarauja, kad Ch. P. dukroms būtų atnaujintas terminas priimti palikimui po jo dėdės mirties.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą prašė tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. apsigyveno pas tėvo motiną sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), ten gyvena iki šios dienos. Močiutei mirus, po septynerių mėnesių žuvo pareiškėjo tėvas ir paveldėjimo reikalus baigė tvarkytis vienas G. P., vienintelis likęs gyvas iš močiutės sūnų. S. P. gyveno gretimam kaime pas žmogų, su kuriuo kartu uždarbiaudavo. Pareiškėjas su S. P. bendravo, kartu meškeriodavo, rėmė pusbrolį materialiai. S. P. mirus jį palaidojo. Ch. P. neprisidėjo, jos tuo metu rasti nepavyko. 2013 m. pranešė Ch. P. apie jos brolio mirtį. Sužinojusi apie brolio mirtį ji prie turto priežiūros neprisidėjo, nesilankė ir nesilanko sodyboje. Pareiškėjas prižiūrėjo visą sodybą, namą, šiltino tualetą, remontavo virtuvę, kėlė lubas, pastatė priestatą viščiukams, mokėjo komunalinius mokesčius. Reikėtų ir stogą keisti, tačiau nesutvarkyti dokumentai. Prieš kurį laiką D. S. sūnus norėjo kažką toje žemėje daryti, atsidalinti dalį žemės, bet pamatė, kad dokumentai nesutvarkyti, nebeužsiėmė. Kai 2016 metais pareiškėjas kartu su D. S. lankėsi pas Ch. P., ji yra pareiškusi, kad nori pasiimti visą brolio turtą, tačiau pati palikimo reikalų nepradėjo tvarkytis.

Teismo posėdžio metu pareiškėja C. P. pareiškimą prašė atmesti, atnaujinti terminą jos dukroms priimti palikimą po S. P. mirties. Nurodė, kad tik po pusės metų po S. P. mirties sužinojo apie jo mirtį, galvojo, kad praleisti visi terminai, nes žinojo, kad palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas, nežinojo apie galimybę terminą atnaujinti. Dėl nežinojimo, prastos finansinės padėties niekur nesikreipė. Prašo terminą atnaujinti jos dukroms, nes vaikai dėl jos klaidų nekalti. Neginčija, kad pareiškėjas sodyboje viską statė, mokėjo mokesčius, tačiau mano, kad teisės ten apsigyventi neturėjo. 2016 m. pas Ch. P. atvažiavo pareiškėjas, D. S. su vyru, teiravosi, ką ji planuojanti daryti su žeme. Surašė įgaliojimą D. S. tvarkyti termino atnaujinimo, paveldėjimo reikalus, tačiau ši visus metus žadėjo, o nieko nepadarė, pranešė, kad dalis turto gali priklausyti ir pareiškėjui, tačiau ji tuo nepatikėjusi. 2017 metais, praėjus gal mėnesiui po įgaliojimo pasibaigimo, atgavo paveldėjimo liudijimą, kitus dokumentus atgavo dar vėliau. Tik 2018 m. pas savivaldybės juristus sužinojo, kad gali prašyti atnaujinti terminą dukrų vardų. 2018 metais pradėjo tvarkyti paveldėjimo, žemės reikalus. Ch. P. nurodė, kad ryšius su giminėmis pati buvo nutraukusi, bendravo tik su V. P.. Nuo giminaičių kontaktus slėpė, nes iš jų buvo patyrusi daug įžeidimų. Kad ginčo sodyboje gyvena ir tvarkosi pareiškėjas žinojo iš V. P..

Teismo posėdžio metu advokatė N. K. pareiškėjo pareiškimą prašė atmesti, atnaujinti praleistą terminą G. P. ir D. B., atstovaujamai C. P., priimti palikimą po jų dėdės S. P. mirties. Vaikai nekalti, kad jų mama dėl įstatymų nežinojimo neatliko reikiamų veiksmų dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas negalėjo priimti palikimo be pranešimo C. P..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas. Prašymas dėl termino priimti palikimui pratęsimo atmetamas.

Pareiškėjas yra mirusiojo S. P. pusbrolis, t.y. šeštos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (Utenos valsčiaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 3). Pareiškėjo tėvas Ž. P. ir S. P. tėvas G. P. buvo broliai (t. I, b.l. 4, 5).

Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės 2018 m. balandžio 12 d. raštas Nr. P-2 patvirtina, kad dėl S. P. palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Pareiškime nurodytais faktais, pareiškėjo paaiškinimais, liudytojo V. J. parodymais teismo posėdžių metu nustatyta, kad mirus S. P. liko drabužių, buities reikmenų, darbo įrankių (pjūklas, metalo šlifavimo įrankis, žūklės priemonės). Tai susirinko ir į savo gyvenamąją vietą parsivežė A. P.. Mirusysis S. P. kartu su seserimi C. P. buvo pateikę pareiškimą priimti palikimą po tėvo G. P. mirties, tačiau paveldėjimo klausimai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įforminti. Po G. P. mirties buvo likę 11,1500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais – šiame sklype esantis gyvenamasis namas, kuris teisės aktuose nustatyta tvarka niekada nebuvo įregistruotas. Name tiek iki S. P. mirties gyveno, tiek jam mirus liko gyventi A. P., kuris ūkininkavo žemės sklype, mokėjo visus mokesčius, remontavo namą. Pastarąją aplinkybę patvirtino liudytojai V. J. ir R. B., suinteresuoti asmenys byloje D. S., L. M., V. P.. Aplinkybę, kad tvarkėsi sodyboje, atliko jos pagerinimus pripažino ir C. P., tačiau išreiškė nuomonę, kad pareiškėjas tokios teisės neturėjęs. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį nuo S. P. mirties ar sužinojimo apie jo mirtį 2013 m. pavasarį, t.y. daugiau nei per 5 metus, C. P. būtų kreipusis į pareiškėją su prašymu išsikelti iš sodybos ar pati pradėjusi tvarkytis joje. Ch. P. pripažino sodyboje nebuvusi labai seniai, G. P. ir D. B. sodyboje niekada nesilankė.

Kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimą priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo atsiradimo metu galiojusios CK 5.50 straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o 4 dalyje, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos.

Suinteresuoti asmenys G. P., C. P. atsiliepime teigia, kad pagal šią įstatymo nuostatą, kol nebuvo išspręstas klausimas dėl ketvirtos ir penktos eilės įpėdinių palikimo priėmimo (aukštesnių eilių įpėdinių nėra), nepriėmimo ar atsisakymo nuo palikimo šeštos eilės įpėdinis A. P. negalėjo priimti palikimo faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys). Kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014).

Nagrinėjamu atveju C. P., veikdama kaip ketvirtos eilės S. P. įpėdinė - niekada, penktos eilės įpėdinės G. P. bei D. B., atstovaujama C. P., - iki savarankiško reikalavimo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti pareiškimo šioje byloje jokiu būdu neišreiškė valios dėl palikimo priėmimo, taigi iš paveldėjimo santykių pasitraukė.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti turto administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo, liudytojų parodymais nustatyta, jog A. P. mirus S. P. jį palaidojo, po jo mirties susirinko mirusiojo daiktus, juos naudojo, rūpinosi, tvarkė kaip jų šeimininkas, ūkininkavo žemės sklype, kurį paveldėti turėjo teisę mirusysis, remontavo, tvarkė sklype esantį gyvenamąjį namą, mokėjo mokesčius.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, kai kiti įpėdiniai patys ten neapsigyveno, nes turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, bei ilgą laiką nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam įpėdiniui, o pretenzijas pareiškė tik po to, kai jis pats kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. P. po jo mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jo pusbrolis A. P..

Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1 dalies, 8 punktas, 445 straipsnis).

Dėl termino palikimui priimti.

Materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaigą įstatymas sieja su asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu CK 1.123 straipsnio 1, 2 dalys). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti ir tai jis turi padaryti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Praleistą terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Taip pat privalu įvertinti, kiek terminas praleistas bei atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo

Nagrinėjamu atveju per įstatymo nustatytą terminą pareiškimas dėl palikimo priėmimo nustatytu terminu nepateiktas.

Pagal palikėjo mirties metu galiojusias teisės normas S. P. sesuo Ch. P., nesant aukštesnės eilės įpėdinių, per tris mėnesius po brolio mirties turėjo teisę priimti arba atsisakyti palikimo. Jai palikimo per įstatymo nustatytą terminą, t.y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, nepriėmus, teisė paveldėti perėjo penktos eilės įpėdinėms C. P. dukroms, tačiau ir jos per tris mėnesius nuo teisės paveldėti atsiradimo dienos dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

A. P. teisme pareiškus pareiškimą dėl palikimo priėmimo G. P. ir D. B., atstovaujama C. P., pareiškė prašymą atnaujinti praleistą terminą priimti palikimą po S. P. mirties. Pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo prašė atmesti.

Ch. P. teigė, kad apie brolio mirtį sužinojo praėjus tik pusmečiui po jo mirties, t.y. 2013 m. kovo mėnesį, todėl priimti palikimą sudarančio brolio kilnojamojo turto ji išvis neturėjo galimybės. Be to, dėl įstatymo nežinojimo ir dėl to, kad brolio paveldėjimo dokumentai po tėvo mirties nebuvo sutvarkyti, ji nesikreipė į teismą su prašymu leisti priimti po brolio mirties atsiradusį palikimą savo tuo metu abiejų nepilnamečių dukterų vardu. Kad gali prašyti pratęsti praleistą terminą palikimui priimti dukrų vardu sužinojo tik 2018 m. G. P. ir Ch. P., atstovaudama nepilnametę D. B., mano, kad tai, kad vaikų motina laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių G. P. ir D. B..

Pačios Ch. P. paaiškinimais nustatyta, kad santykius tiek su mirusiu broliu S. P., tiek kitais giminaičiais buvo nutraukusi ji pati, nenorėjo su jais bendrauti, taip pat, kad jie ją rastų. Po S. P. mirties su Ch. P. pavyko susisiekti tik jos dukros G. P. pagalba, šią susiradus socialiniame tinkle Facebook. Ginčo, kad apie brolio mirtį Ch. P. informuota 2013 metų pavasarį, byloje nėra, tačiau ir tada Ch. P. jokių veiksmų, susijusių su paveldėjimu, nesiėmė. 2016 m. vasarą pas Ch. Pupinienę buvo nuvykę pareiškėjas A. P. ir suinteresuotas asmuo D. S., kadangi pastarosios sūnus G. P. priklausiusioje žemėje norėjo vykdyti statybas. D. S. 2016 m. liepos 12 d. išduotas įgaliojimas Ch. P. vardu vesti paveldėjimo bylas mirus G. P. ir S. P., tuo tikslu dalyvauti teisme dėl praleisto termino atstatymo <...>. Iš tokios įgaliojimo formuluotės bei iš pačios Ch. P. paaiškinimų teisme, kad ji supratusi, jog turi teisę paveldėti po brolio mirties, tačiau jau praleisti įstatyme nustatyti terminai palikimui priimti, akivaizdu, kad dar 2016 metais Ch. P. asmeniškai, taip pat kaip tuo metu dar nepilnamečių savo dukterų atstovė, suvokė, kad norint priimti mirusiojo S. P. palikimą būtina atnaujinti įstatymo praleistą terminą. Ch. P. pripažino, kad D. S. po konsultacijų su advokate jai pranešė, kad S. P. turtas gali priklausyti ir jai, ir pareiškėjui, tačiau teigė tuo nepatikėjusi. Nepaisant to, ir toliau ne tik netvarkė paveldėjimo reikalų, tačiau nesirūpino ir po G. P., ir S. P. mirties likusius turtu. Iki pradėta byla pagal A. P. pareiškimą jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Ch. Pupinienės teiginiai, kad ji neprašanti atnaujinti terminą sau, kadangi suprantanti, jog padarė klaidų, tačiau nepilnamečiai vaikai neturi nukentėti, o ji tik 2018 metais iš Visagino savivaldybės teisininkų sužinojusi, kad galima prašyti atnaujinti terminą vaikų vardu, vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant pasinaudoti įstatyme įtvirtinta būtinybe ginti nepilnamečių teises.

Ch. P. teigė, kad sužinojusi apie brolio mirtį suprato, kad terminas palikimui priimti jau praleistas, iki 2018 metų nežinojusi, kad jos vaikai gali pretenduoti į jos brolio turtą, prašant atnaujinti pratęsti praleistą terminą, tačiau taip pat nurodė nepatikėjusi D. S., kad ir A. P. gali pretenduoti į S. P. turtą. Tokiu būdu neaišku, kodėl, suvokdama, kad ji pati terminą palikimui priimti praleidusi, nežinodama, kad paveldėti gali ir jos vaikai, nei savo, nei vaikų vardu nesikreipdama dėl palikimo priėmimo, leidimo jam priimti, negalėjo patikėti D. S. suteikta informacija. A. P. po S. P. mirties jo palikimą priėmė atvirai, nuo nieko šio fakto neslėpė, pats siekė informuoti Ch. P. apie brolio mirtį, taip pat spręsti klausimus, susijusius su žemės, namo tvarkymu. Pradėdamas bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į bylą įtraukė jam žinomus suinteresuotus asmenis. Priešingai, Ch. P. netvarkė ne tik paveldėjimo reikalų po brolio mirties, tačiau nesirūpino ir po tėvo mirties paveldėtu turtu, taip pat manytina, kad nebuvo pakankamai atvira ir sąžininga, nurodydama priežastis, dėl kurių nesirūpino priimti palikimo. Pastarąją aplinkybę iš dalies patvirtina ir G. P. paaiškinimai, nurodant, kad ji žinojo apie po S. P. mirties likusį turtą, taip pat tai, kad paveldėti gali ir ji, tačiau, jei ne A. P. paduotas pareiškimas, artimiausiu metu paveldėjimo klausimų neplanavo spręsti. Taigi tikėtina, kad Ch. P. šeimoje apie palikimą buvo žinoma, tačiau galbūt tiek Ch. P., tiek G. P. tikėjosi, kad dėl palikimo priėmimo į teismą niekas nesikreips ir šiuos klausimus bus galima išspręsti joms patogesniu metu ir būdu. Nėra duomenų, kad Ch. P. šeimoje laikotarpiu nuo 2013 m. būtų įvykę išskirtiniai įvykiai, susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl kurios per tiek metų nebuvo galima kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo.

Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad pagrindo pratęsti terminą G. P. ir D. B. palikimui po S. P. mirties priimti nėra. Terminas praleistas ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, nepriklausiusių nuo tuo metu abiejų mergaičių įstatyminės atstovės Ch. P. valios, o dėl jos nepakankamo sąžiningumo ir rūpestingumo. Nėra aišku, kodėl nei sužinojusi apie brolio mirtį, nei 2017 metais, D. S. neišsprendus su paveldėjimu susijusių reikalų, Ch. P. toliau jokių veiksmų nei tvarkant palikimą, nei sprendžiant klausimą dėl S. P. turto paveldėjimo nesiėmė. Tik A. P. padavus pareiškimą teismui tam paprieštaravo ir kreipėsi į teisininkus. Nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kodėl kreiptis teisinių konsultacijų, taip pat ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, Ch. P. negalėjo anksčiau. Per tuos metus, kaip galima spręsti iš jos pačios paaiškinimų, nepasikeitė nei jos turtinė padėtis, nei išsilavinimas. Nors įstatymas gina nepilnamečius asmenis, tačiau tai nesuteikia teisės šia aplinkybe piktnaudžiauti, teisinti nepagrįstą vilkinimą atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus.

Pagal į bylą pateiktus duomenis turtinė padėtis nėra itin gera nei pareiškėjo, nei G. P. ar D. B.. Tačiau iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad Ch. P. nuomojasi socialinį būstą ir savo dukterų teisę į gyvenamąją patalpą užtikrina, be to, Ch. P. yra paveldėjusi nekilnojamojo turto po savo tėvo G. P. mirties (dalis žemės sklypo, jame esantis neregistruotas statinys). A. P. vienintelė gyvenamoji vieta jau daugelį metų yra ginčo sodyboje, kito nekilnojamojo turto jis neturi.

Pažymėtina ir tai, kad terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei penkeriais metais, per tą laiką palikimą priėmė pareiškėjas, kaip nustatyta rašytiniais įrodymais, liudytojų, suinteresuotų asmenų paaiškinimais turtas buvo tvarkomas, atlikti namo pagerinimai, įvairūs žemės ūkio darbai, buvo mokami mokesčiai. Be to, ir palikėją palaidojo pareiškėjas. Tokiu būdu, D. B. ir G. P. priėmus palikimą, galėtų iškilti naujas ginčas dėl kompensacijų už asmens laidojimą, turto pagerinimą ir pan.

Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas sprendžia, kad G. P. ir D. B., atstovaujamos C. P., prašymas dėl termino palikimui priimti pratęsimo atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas, kadangi G. P. ir D. B. prašymas atmestas, tačiau joms teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų). Pareiškėjas savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2012 m. rugsėjo 2 d. jo palikimą priėmė A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

G. P. ir D. B., atstovaujamos C. P., prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.