- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- eI-3826-1047/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01996-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Lietuvos standartizacijos departamentui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos standartizacijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos standartizacijos departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. gegužės 31 d. raštą Nr. (1.8)S-126 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 16 d. skundą (toliau – ir Skundas) iš naujo.
Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. gegužės 3 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą su prašymu, tačiau 2019 m. gegužės 16 d. gavo neformalų atsakymą, kuris buvo pateiktas pareiškėjui pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 1 dalies bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Aptarnavimo taisyklės), 33 punkto nuostatų reikalavimus, t. y. atsakymas buvo nepasirašytas ir nesuformuotas tinkamomis elektroninėmis priemonėmis. 2019 m. gegužės 16 d. pareiškėjas su Skundu kreipėsi į atsakovą, kuriame prašė: ištaisyti 2019 m. gegužės 16 d. atsakymo trūkumus; pateikti atsakovo turimus dokumentus; pateikti informaciją (paaiškinimą) ir taikyti atsakomybę pareigas netinkamai atlikusiems darbuotojams. Atsakovas pateikė Raštą, kuris, pareiškėjo teigimu, yra nepagrįstas, todėl naikintinas.
Pareiškėjo manymu, atsakovo darbuotojai, nagrinėdami jo 2019 m. gegužės 3 d. prašymą, padarė pažeidimų ir jį išnagrinėjo netinkamai, o atsakovas ne tik neištaisė trūkumų, bet padarytus pažeidimus neigė. Atsakovo Raštą vertino kaip nepagrįstą teisės aktų nuostatomis ir pažymėjo, kad nepaisant to, jog asmeniui dokumentai yra prieinami iš kitų šaltinių, atsakovui nesuteikta teisė atsisakyti juos faktiškai pateikti. Argumentus, jog pareiškėjo prašomi dokumentai negali būti pateikti, vadovaujantis duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės normų rinkiniais bei tai, jog atsakovas nebėra dalyviu įstaigos, su kuria prašomi dokumentai yra susiję, vertino kaip nepagrįstus.
Pažymėjo, jog atsakovas pripažino, kad turi dalį dokumentų, apie kuriuos informacijos prašė pareiškėjas, ir vertino, jog atsakovas turi ir daugiau dokumentų. Pareiškėjas turi teisę susipažinti su visais bet kokios formos dokumentais. Šiuos savo argumentus grindžia Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Chartijos 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalimi, Teisės gauti informaciją įstatymo 2, 5 straipsniais. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turi pareigą suteikti visą informaciją apie savo veiklą, nurodyti susijusius dokumentus ir sudaryti galimybę su tais dokumentais susipažinti.
Nurodė, kad į atsakovą kreipėsi, nes, pareiškėjo žiniomis, atsakovas turi dokumentus, kurių neturi nei VšĮ „LST Sert“, nei valstybės įmonė Registrų centras – dalininko teisių pardavimo dokumentai ir galimai kiti. Pažymėjo, jog atsakovas 2019 m. gegužės 16 d. raštu leido suprasti, kad negali pateikti tik viename iš penkių punktų nurodytų dokumentų, tačiau pareiškėjui prašant pateikti dokumentus, atsisakė pateikti visus dokumentus. Atsakovo reikalavimą pateikti dokumentus, patvirtinančius dalininko įnašo paveldėjimą vertino kaip nepagrįstą ir perteklinį.
Pareiškėjas pabrėžė, kad Skunde kėlė tarnybinės atsakomybės taikymo klausimą D. T., kuri netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. gegužės 3 d. prašymą, tačiau nagrinėjant Skundą ji nebuvo nušalinta nuo Skundo nagrinėjimo procedūros, kas laikytina VAĮ 14 straipsnio 4 dalies pažeidimu. Dar daugiau, ši tarnautoja pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, tačiau sąmoningai nepateikė Rašto originalo trečiojo lapo, kuris patvirtina šias pareiškėjo minėtas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad atsakovas buvo tik vienas iš keturių VšĮ „LST Sert“ dalininkų, o nuo 2015 m. lapkričio 2 d. nėra minėto juridinio asmens dalyvis. Atsakovas pastebi, jog pareiškėjas esminę reikšmę skiria dokumentų pateikimo formai, bet ne dokumentų turiniui. Pabrėžė, kad teikiant pareiškėjui informaciją laikėsi Aptarnavimo taisyklių. Minėtu taisyklių 27 punktu prašymo nagrinėjimui paprašė pateikti paveldėjimą patvirtinančius dokumentus, siekdamas įsitikinti, jog pareiškėjas turi teisėtą interesą bei patikslinti prašymą ir nurodyti išsamiau, kokie dokumentai domina pareiškėją, tačiau šį prašymą pareiškėjas ignoravo ir prašomos informacijos nepateikė.
Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas 2019 m. gegužės 3 d. prašymą pateikė elektroniniu paštu adoc formatu, tačiau pareiškėjas nenurodo teismui, jog 2019 m. gegužės 6 d. pateikė prašymo paaiškinimą el. paštu, kuris nepasirašytas ir nesuformuotas elektroninėmis priemonėmis. Atsakovas remiasi Aptarnavimo taisyklių 32 punkto nuostatomis pabrėždamas, kad atsižvelgė į paskesnio pareiškėjo pateikto prašymo gavimo būdą bei į tai, kad pareiškėjas nebuvo nurodęs, kokiu būdu pageidauja gauti atsakymą, 2019 m. gegužės 16 d. atsakymą pareiškėjui pateikė elektroniniu paštu (nesuformuotas tinkamomis elektroninėmis priemonėmis).
Pažymėjo, jog rengiant pareiškėjui atsakymą buvo patikrinti atsakovo Duomenų valdymo sistemoje (DVS) gauti ir registruoti dokumentai, tačiau dokumentų iš VšĮ „LST Sert“ rasta nebuvo. Atsakovas pabrėžė, kad neturi pareiškėjo menamų ir neįvardintų VšĮ „LST Sert“ dokumentų. Atsakovas 2019 m. gegužės 16 d. atsakyme nurodė, kokius dokumentus turi ir kokių turimų dokumentų pateikti negalės įgyvendinant asmens duomenų subjekto teises, nes sandoris buvo sudarytas tarp fizinio ir juridinio asmens, aukciono dokumentuose yra užsiregistravusių fizinių asmenų asmens duomenys.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo 2019 m. gegužės 16 d. skundo interpretavimu pažymėdamas, kad minėtu skundu pareiškėjas siekė nubausti atsakovo darbuotojus; išsamiai paaiškinti, kodėl neturi dokumentų ir t. t., bet ne gauti informaciją, kuri nurodyta 2019 m. gegužės 3 d. prašyme. Pabrėžė, kad tarnautojo patraukimui tarnybinėn atsakomybėn nepakanka vien pareiškėjo nuomonės, jog darbuotojai neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai. Atsakovui nėra jokių abejonių, kad atsakymas pareiškėjui buvo parengtas tinkamai, kaip ir nėra abejonių dėl tarnautojų darbinių funkcijų atlikimo, todėl net nebuvo svarstomas klausimas dėl tarnybinės atsakomybės. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tarnautojai, priešingai nei pareiškėjas, etiškai siekė abipusio bendradarbiavimo.
Pažymėjo, jog pareiškėjui pateikė baigtinį turimų dokumentų sąrašą, tačiau kėlė abejonę, kodėl pareiškėjas, galimai būdamas VšĮ „LST Sert“ dalyviu (fakto nepatvirtino), informacijos nesikreipė į VšĮ „LST Sert“. Nepagrįstu laikė ir pareiškėjo skundo argumentą, kad atsakovas nepagrįstai remiasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo buvo panaikinta Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Pabrėžė, kas Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta išlyga dėl įstatymo taikymo, šis įstatymas netaikomas „dokumentams, kurių tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija <...>“.
Atsakovas nurodė, kad negali turėti menamų VšĮ „LST Sert“ dokumentų, kurių neturi nei VšĮ „LST Sert“, nei VĮ Registrų centras. Pabrėžė, jog atsakovo Raštas yra kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (VAĮ 2 straipsnio 11 punktas), šiuo atveju turima atsakovo informacija. Panaikinus Raštą, kaip pageidauja pareiškėjas, papildomos informacijos (dokumentų) pas atsakovą neatsirastų.
Dėl pareiškėjo patikslintame skunde nurodytų argumentų paaiškino, kad pareiškėjo teiginys dėl skundų nagrinėjimo procedūros pažeidimo negali būti vertinamas, nes ši procedūra nebuvo vykdoma. Atsakovas net nesvarstė klausimo dėl tarnybinės atsakomybės, nes nebuvo teisinio pagrindo. Atsakovo darbuotojai veikė sąžiningai ir nešališkai, teisingai, skaidriai bei nesiekė klaidinti teismo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą „Dėl informacijos apie viešąją įstaigą „LST Sert“. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog yra paveldėjęs dalininko įnašą, todėl pageidauja išsamiai susipažinti su atsakovo turimais dokumentais apie įstaigą. Paprašė pateikti išsamią informaciją apie visus turimus dokumentus, susijusius su minėta įstaiga, nurodant jų pobūdį, apimtį ir formą, taip pat tvarką, kuria vadovaujantis pareiškėjas galėtų su jais susipažinti, gauti elektroninės formos nuorašus, pažyma patvirtinti šio prašymo priėmimą.
2019 m. gegužės 6 d. atsakovas kreipėsi į pareiškėją nurodydamas, jog gavo pareiškėjo 2019 m. gegužės 3 d. prašymą el. paštu. Atsakovas paprašė pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjas paveldėjo dalininko įnašą bei patikslinti, kokie dokumentai pareiškėją domina, nes galbūt įstaigoje esantys dokumentai galimai nėra reikšmingi.
2019 m. gegužės 6 d. pareiškėjas el. paštu kreipėsi į atsakovą nurodydamas, jog jei asmuo, kuris parengė kreipimąsi į pareiškėją, nesupranta, kas prašyme parašyta ir neišmano įstatymų, turi perduoti prašymą tam, kas turi sugebėjimų į jį atsakyti. Nurodė, kad informacijos prašymas privalo būti motyvuotas; paklausė, kokiu pagrindu reikalauja pateikti įrodančius dokumentus. Pareiškėjo teigimu, informaciją turi teisę gauti vien prašyme nurodytais teisiniais pagrindais. Pažymėjo, kad aplinkybę apie paveldėtą iš tėvo dalininko įnašą nurodė kaip galimai įdomią, nes tėvą pažinojo jo darbuotojai, kad paveldėjimas kaip neginčijamas faktas buvo konstatuotas Vilniaus 20-ojo notarų biuro notarės, todėl pasiūlė kreiptis į notarę tarnybinės pagalbos. Pabrėžė, jog kuomet bus atsakyta į prašymą kaip priklauso, tuomet nurodys, kokius konkrečius dokumentus prašo pateikti. Akcentavo, kad dabar pareiškėją domina informacija apie visus turimus dokumentus, susijusius su „LST Sert“, jei iš pirmo karto nesuprato, kas parašyta.
Atsakovas 2019 m. gegužės 16 d. el. paštu atsakė pareiškėjui į jo 2019 m. gegužės 3 d. prašymą. Atsakyme buvo nurodyti dokumentai, kuriuos atsakovas turi, tačiau juos buvo atsisakyta pateikti, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo buvo panaikinta Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu dėl fizinių asmenų duomenų apsaugos.
2019 m. gegužės 16 d. pareiškėjas pateikė atsakovui skundą į 2019 m. gegužės 16 d. el. laišką „Dėl pareiškėjo 2019 m. gegužės 3 d. prašymo“, kuriame nurodė, kad pareiškėjas, negavęs tinkamo atsakymo įstatymo nustatyta tvarka dėl visos prašytos informacijos, prašo: 1) taikyti atsakomybę patarėjai D. T. ir galimai kitiems atsakingiems asmenims už netinkamai išnagrinėtą prašymą ir išsamiai informuoti pareiškėją apie tarnybinio patikrinimo rezultatus; 2) nedelsiant ištaisyti atsakymo trūkumus; 3) nedelsiant pateikti visus Departamento atsakyme nurodytus dokumentus; 4) išsamiai paaiškinti, kodėl Departamentas neturi kitų dokumentų, susijusių su VšĮ „LST Sert“, kurios steigėjas buvo atsakovas, daug metų dalyvavo jos valdyme, gaudavo iš jos dokumentus, teikdavo dokumentus, turėjo finansinių sandorių; 5) paaiškinti pareiškėjo prašytos pažymos apie 2019 m. gegužės 3 d. prašymo priėmimą nepateikimą, taikyti atsakomybę atsakingam asmeniui ir išsamiai informuoti pareiškėją apie tarnybinio patikrinimo rezultatus; 6) pažyma patvirtinti šio skundo priėmimą.
Departamentas Raštu atsakė pareiškėjui ir informavo pareiškėją, kad tarnautojo traukti tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Atsakovo teigimu, į pareiškėjo raštą buvo atsakyta tinkamai, o darbuotojai atliko savo funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka. Prašomus dokumentus atsisakė pateikti, nes pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jog pareiškėjas galimai yra paveldėjęs dalininko įnašą, bei dėl kitų fizinių asmenų teisinės apsaugos. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas prašymuose elgėsi neetiškai. Pabrėžė, kad atsakovas jau nuo 2015 m. lapkričio mėn. nėra VšĮ „LST Sert“ asmens dalyvis, todėl prašomos informacijos neturi.
Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Raštu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo Skundą iš naujo.
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Rašto, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog atsakovo darbuotojai, atsakydami į pareiškėjo 2019 m. gegužės 3 d. ir 6 d. prašymus jokių pažeidimų nepadarė; pareiškėjo prašomus dokumentus buvo atsisakyta pateikti dėl kitų asmenų teisinės apsaugos, teisėtumo bei pagrįstumo.
VAĮ 2 straipsnio 14 dalis nustato, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. To paties straipsnio 15 dalis nustato, kad skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėjas 2019 m. gegužės 3 d. pateikė atsakovui prašymą „Dėl informacijos apie VšĮ „LST Sert“. Atsakovas, vadovaudamasis Aptarnavimo taisyklių 27 punkto nuostatomis, 2019 m. gegužės 6 d. kreipėsi į pareiškėją nurodydamas, jog gavo pareiškėjo 2019 m. gegužės 3 d. prašymą el. paštu ir paprašė pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjas paveldėjo dalininko įnašą bei patikslinti, kokie dokumentai pareiškėją domina, nes galbūt įstaigoje esantys dokumentai galimai nėra reikšmingi. Į šį atsakovo kreipimąsi pareiškėjas atsakė paprastu elektroniniu paštu, todėl 2019 m. gegužės 16 d. atsakovas pareiškėjui atsakymą į jo 2019 m. gegužės 3 d. pateikė taip pat elektroniniu paštu. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 16 d. pateikė atsakovui skundą, į kurį atsakovas atsakė 2019 m. gegužės 31 d. skundžiamu Raštu.
Pirmuoju Skundo reikalavimu pareiškėjas prašė atsakovo taikyti tarnybinę atsakomybę patarėjai D. T. ir galimai kitiems atsakingiems asmenims už netinkamai išnagrinėtą pareiškėjo prašymą ir išsamiai informuoti pareiškėją apie tarnybinio patikrinimo rezultatus. Atsakovo įsitikinimu, darbuotojai atliko savo funkcijas tinkamai ir teisės aktų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba (dirbo), kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tos įstaigos diskrecija, nepaisant to, kad bet kurie asmenys turi teisę pateikti skundus ar kitą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013; 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-517-520/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti minėtą asmenį nubausti. Asmenys, nurodydami galbūt padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų (2016 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016). Inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas Raštu buvo informuotas, kad atsakovas neiniciavo tarnybinio patikrinimo ir laikė, jog atsakovo darbuotojai, nagrinėdami pareiškėjo skundą, jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė. Taigi, pareiškėjo skunde dėstomi argumentai, kad jo Skundas bei teismui rengtas atsiliepimas buvo surašyti asmens, kuriam buvo prašoma taikyti atsakomybę, laikyti teisiškai nereikšmingais.
Antruoju ir trečiuoju Skundo atsakovui reikalavimu buvo prašoma nedelsiant ištaisyti atsakymo į pareiškėjo 2019 m. gegužės 3 d. prašymą trūkumus ir pateikti visus 2019 m. gegužės 16 d. rašte nurodytus dokumentus.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.
Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjas, norėdamas gauti dokumentus, kreipiasi į instituciją ir pateikia prašymą. Prašyme nurodo, kokius dokumentus ir kokiu būdu pageidauja gauti, savo vardą, pavardę, adresą (jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinės adresą, atstovo vardą ir pavardę (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo) ir kontaktinius duomenis. Jeigu dėl dokumentų kreipiasi pareiškėjo atstovas, prašyme nurodoma, kokius dokumentus ir kokiu būdu pageidaujama gauti, atstovo vardas, pavardė, adresas (jeigu atstovas yra fizinis asmuo), pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas (jeigu atstovas yra juridinis asmuo), atstovavimą liudijantis dokumentas, pareiškėjas, kurio vardu jis kreipiasi, ir kontaktiniai duomenys. Prašymo formą institucija skelbia savo interneto svetainėje. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad institucija, nustačiusi, jog pareiškėjo prašyme nurodyti duomenys yra neišsamūs ar netikslūs, per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į pareiškėją, kad šis patikslintų prašymą, ir nurodo, kokių duomenų prašyme nepakanka ir kur juos gauti, o kai prašyme pateikti duomenys netikslūs, išaiškina pateiktų duomenų netikslumus ir kaip juos pašalinti.
Atsakovas 2019 m. gegužės 6 d. kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti dokumentą, patvirtinantį, jog pareiškėjas paveldėjo dalininko įnašą, bei patikslinti kokie konkrečiai dokumentai pareiškėją domina. Atsakydamas į šį prašymą pareiškėjas 2019 m. gegužės 6 d. elektroniniu paštu nurodė, kad kuomet jam bus atsakyta į prašymą kaip priklauso, tuomet nurodys konkrečius dokumentus, kuriuos prašo pateikti; šiuo metu pareiškėjas paprašo visos informacijos.
Rašte atsakovas nurodė, kad prašomos informacijos pateikti negali, kadangi pareiškėjas nepateikė prašomų papildomų dokumentų bei vadovavosi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu dėl fizinių asmenų duomenų apsaugos.
Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus. Pareiškėjas į atsakovą kreipėsi teigdamas, jog yra paveldėjęs dalininko įnašą, todėl besikreipdamas nurodyta forma, turėjo atsakovui pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. Argumentas, jog šią informaciją pateikė atsakovui kaip galimai įdomią, nes jo tėtį pažinojo Departamento darbuotojai, vertintinas kaip nereikšmingas. Teismas konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis bei teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis asmens duomenų teisinę apsaugą atsisakė pareiškėjui pateikti prašomus dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo prašymas iš esmės stokojo tikslumo, nes prašymas pateikti visą išsamią informaciją apie visus turimus dokumentus, susijusius su VšĮ „LST Sert“ reikalauja didelių žmogiškųjų išteklių ir susijęs su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Nesutiktina ir su pareiškėjo argumentu, jog atsakovas nepagrįstai vadovavosi teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis asmens duomenų teisinę apsaugą. Tokios išvados teismas priėjo, nes rašytinė bylos medžiaga patvirtina (viešo aukciono dokumentai, dalininko teisių pirkimo-pardavimo sutartis), kad dalis atsakovo turimų dokumentų buvo susijusi su fizinių asmenų asmens duomenimis, todėl pagrįstai negalėjo būti pateikta pareiškėjui (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1, 3 straipsniai). Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjo skunde dėstomi įsitikinimai, kad atsakovas turi dokumentų (neįvardijama kokių dokumentų), kurių neturi VšĮ „LST Sert“ ir VĮ Registrų centras laikytini nepagrįstais. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tikslumo principo, kuriuo, pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas, be kita ko, vadovaujasi įstaigos, teikdamos informaciją, taikymą, nurodo, jog valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Todėl kilus ginčui, kai atitinkama institucija neteikia prašomos informacijos, turi būti vertinama, ar institucija disponuoja prašoma informacija. Nustačius, jog nėra paneigta, kad atsakovas objektyviai negalėjo pateikti prašomos informacijos, konstatuotina, jog atsakovas Įstatymo nuostatų nepažeidė (žr. 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2697/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2940/2012; taip pat žr. 2010 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-449/2010). Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos neprivalo teikti informacijos, kurios neturi (žr. 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-368-438/2015; 2015 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1265-624/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, taip pat yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr. 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015). Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą dar kartą patvirtino, kad DVS sistemoje jokių gautų ir registruotų dokumentų, susijusių su pareiškėjo minima įstaiga, neturi, todėl negali jų pateikti. Taigi, kitų dokumentų (pareiškėjas nenurodo konkrečiai kokių) atsakovas negali pateikti, nes jais nedisponuoja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas jau nuo 2015 m. lapkričio mėnesio nėra VšĮ „LST Sert“ asmens dalyvis.
Pareiškėjas skunde teismui akcentuoja, kad Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes nėra nurodyta apskundimo tvarka. Atsakovas teigė, kad raštas laikytinas kitu nustatytos formos dokumentu, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Teismas su šiais atsakovo argumentais sutikti negali. Įvertinus pareiškėjo Skundo argumentus bei reikalavimus, taip pat ir skundžiamo Rašto turinį matyti, jog atsakovas, priimdamas Raštą nagrinėjo ir atsakė į pareiškėjo 2019 m. gegužės 3 d. ir 2019 m. gegužės 16 d. prašymą bei skundą. Tiek 2019 m. gegužės 3 d. prašyme, tiek 2019 m. gegužės 16 d. skunde pareiškėjas prašė pateikti dokumentus, susijusius su VšĮ „LST Sert“, o atsakovas skundžiamo rašto dalimi atsisakė tokius dokumentus pateikti, todėl vertinti Raštą kaip kitą nustatytos formos dokumentą nėra pagrindo. Atitinkamai pareiškėjas teisus, nurodydamas, jog Rašto forma turėjo atitikti individualaus administracinio akto reikalavimus.
Tačiau teismas konstatuoja, kad ginčo sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), yra pakankamai motyvuotas, o ta aplinkybė, kad ginčo sprendime nenurodyta minėto administracinio akto apskundimo tvarka, yra tik sprendimo formos trūkumas ir šis procedūrinis pažeidimas neturi ir neturėjo jokios įtakos ginčo sprendimo teisėtumui, kadangi pareiškėjas suprato, kur ir kaip reikia skųstis, t. y. teismas remiasi turinio viršenybės prieš formą principu, darydamas išvadą, kad atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą, nepažeidė VAĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, patvirtinančių, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Teismas taip pat pažymi, jog ne tik atsakovas, nagrinėdamas skundus, prašymus ir kreipimusis, turi laikytis teisės aktų nuostatų, reguliuojančių teisinius santykius, ir etikos normų, tačiau etikos normų reikalavimų turi laikytis ir besikreipianti šalis. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo kreipimųsi turinys ir išraiškos forma patvirtina, kad pareiškėjo kreipimuose buvo neetiškų ir nemandagių frazių.
Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Departamento raštas, kuriuo buvo atsakyta į minėtus pareiškėjo 2019 m. gegužės 3 d., 2019 m. gegužės 16 d. prašymą/skundą, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, pakankamai motyvuotas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 16 d. skundą iš naujo yra išvestinis iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti Departamento 2019 m. gegužės 31 d. raštą Nr. (1.8)S-126. Teismui konstatavus Rašto teisėtumą, atmestinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas.
Pareiškėjas prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 5 punktais, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. B. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.