Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. A. (D. A.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. A. (D. A.) patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Enefit“ dėl sutarties nevykdymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys grąžintas ieškovui teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

9. Nagrinėjamu atveju ieškovas atskiruoju skundu nesutinka su tuo, kad skundžiama nutartimi jo ieškinys buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas neištaisius teismo nurodytų ieškinio trūkumų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas grąžino ieškovui ieškinį nurodydamas, kad jis neištaisė ieškinio trūkumo, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio. Ieškovas nurodo, kad žyminio mokesčio jam mokėti nereikėjo, kadangi ieškinys yra reiškiamas dėl nesąžiningų sąlygų ir jis nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, vadovaujantis CPK 83 straipsniu.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

11. Įtvirtindamas žyminio mokesčio mokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims, numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis). CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.

14. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tam, kad asmuo būtų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, yra būtinos dvi sąlygos: 1) asmuo turi atitikti vartotojo statusą ir 2) jis byloje turi ginčyti jam taikomas nesąžiningas sutarties sąlygas.

15. CK 6.383 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, t. y. abonentas yra fizinis asmuo, kuris energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams (vartotojas), energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai mutatis mutandis taikomas šio kodekso 6.188 straipsnis ir kiti šio kodekso straipsniai, nustatantys vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus. Taigi nagrinėjamu atveju, energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis – abonentas yra fizinis asmuo (ieškovas), kuris energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams, jis yra vartotojas vartotojų teisės prasme.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto, galiojusio iki 2016 m. sausio 1 d., nuostatas, vartotojai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių. Ši norma 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymu Nr. XII-2084 buvo pakeista – nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.

17. Taigi, atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo taikymas susiaurintas, šią išlygą siejant ne su subjektu (vartotoju), besikreipiančiu į teismą dėl visų ginčų, kylančių iš vartojimo teisinių santykių, o su bylomis, kuriose keliami klausimai dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta 18 vartojimo sutarties sąlygų nesąžiningumo prezumpcijų. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

19. Pagal Europos Sąjungos teisę nesąžininga laikoma vartojimo sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, jeigu, pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą, dėl jos atsiranda neatitiktis tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai (1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – ir Nesąžiningų sąlygų direktyva) 3 straipsnis).

20. Nacionalinėje teisėje nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga apibrėžiama nustatant, kad negaliojančiomis gali būti pripažintos sąžiningumo kriterijams prieštaraujančios vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, vartotojo teises ir interesus (CK 6.188 straipsnio 1, 2 dalys).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovei pareiškė du materialiuosius subjektinius reikalavimus: 1) pripažinti, kad atsakovė taikydama nesąžiningas sąlygas nesilaikė pasirašytos sutarties ir netaikė sutartyje numatytos „valandinės“ Nord Pool biržos elektros skaičiavimo metodikos, atsižvelgiant į išmaniojo skaitiklio rodmenis ir valandines sąnaudas; 2) įpareigoti atsakovę perskaičiuoti pateiktas sąskaitas už 2021 m. gruodžio mėnesį ir 2022 m. sausio mėnesį, apskaičiuojant sąskaitas taip, kaip numato sutartis „valandinė“ Nord Pool biržos kaina apskaičiavimui panaudojant faktinį elektros sunaudojimą.

22. Pirmu reikalavimu ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovė nesilaikė pasirašytos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartyje numatytos elektros skaičiavimo metodikos. Atkreiptinas dėmesys, kad vien žodžių „nesąžininga sąlyga“ įrašymas nesudaro pagrindo spręsti, kad reiškiamu reikalavimu siekiama nuginčyti / pripažinti tam tikras šalių sutarties sąlygas pažeidžiančiais šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Ieškovas jokios elektros energijos sutartyje (ne)aptartos nesąžiningos sąlygos neįvardija, o ieškinyje nurodo, kad atsakovė nesilaikė pasirašytos sutarties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog, ieškovo nuomone, elektros energijos kaina apskaičiuojama neteisingai, savaime nereiškia, kad pati sutarties sąlyga, kuria remiantis nustatoma elektros kaina, yra nesąžininga, be to, ieškovas tokio reikalavimo minėtoje byloje nepareiškė. Antru ieškinio reikalavimu ieškovas siekia, kad atsakovė perskaičiuotų elektros energijos tiekimo kainą pagal valandinę Nord Pool kainą, t. y. prašo įpareigoti atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus.

23. Įvertinus minėtas aplinkybes pripažintina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nereiškia atsakovei materialiųjų teisinių reikalavimų dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis. Nors šiuo atveju ir nėra ginčo dėl to, kad ieškovas yra vartotojas pagal šalių sudarytą elektros energijos pirkimo – pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutartį Nr. (duomenys neviešinami), tačiau vien dėl savo, kaip vartotojo statuso, ieškovas įstatymo pagrindu nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį, todėl šiam ginčui CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą už ieškinį sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus, o to nepadarius, sprendė, jog trūkumai nepašalinti, todėl ieškinį laikė nepaduotų ir grąžino ieškovui.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis ieškovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.