- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-09-26
- Bylos Nr.
- A8.-977-900/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00526-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Pažeidėjas
- K. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalį K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), LR piliečiui, lietuviui, turinčiam aukštąjį (inžinieriaus mechaniko, automobilisto) išsilavinimą, dirbančiam (duomenys neskelbtini), vedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2) nurodant, kad jis 2017 m. gegužės 23 d. 16¹⁰ val. ties kelio Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys 13 km automobiliu „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu S. G., gabeno du naudotus lengvuosius automobilius: „Audi Quattro“, Švedijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Galaxy“, Švedijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 10 510 €, sudaranti 279 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, be prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų.
K. G. 2017 m. gegužės 23 d. ir 2017 m. birželio 26 d. paaiškinimuose (b. l. 4, 18) nurodė, kad Švedijoje sau ir sutuoktinei pirko du lengvuosius automobilius. Yra mechanikas, norėjo suremontuoti automobilius. Nevežė jų komerciniais tikslais. Automobiliai buvo su Švedijos valstybiniais numeriais. Neturėjo techninių automobilių pasų, nes tuo metu automobiliai buvo išregistruojami, sutarė, kad automobilių dokumentus gaus paštu. Pirkimo sutartis pamiršo namuose. Siūlė muitinės pareigūnams atvežti sutartis iš namų, bet jie atsakė, kad per vėlu. Sulaikymo vietoje pareigūnai patikrino, ar automobiliai nevogti, ir atėmė automobilius.
Teismo posėdyje K. G. nesutiko, kad padarė inkriminuotą nusižengimą, prašė taikyti ANK 214 straipsnio 5 dalį ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad sau ir sutuoktinei nupirko po automobilį ir maždaug 2017 m. gegužės 22 d. parsivežė į Lietuvą. Automobilius vežė iš Švedijos per Daniją, Vokietiją, Lenkiją. Kitų šalių pareigūnai skanuodavo VIN kodą ir tikrino, ar gabenamos transporto priemonės nėra vogtos, paieškomos, bet neprašė parodyti transporto priemonių įsigijimo dokumentų. Automobilius pirko iš privataus asmens, privatūs asmenys neišrašo sąskaitų faktūrų, važtaraščių ar kitų gabenimo dokumentų. Automobilius pirko ne komerciniais tikslais. Per 20 m. pardavė vieną automobilį. Kitus turėtus automobilius naudojo tol, kol susidėvėjo ir jie tapo metalo laužu. Šeima turi vieną (važiuojantį) 1994 m. automobilį. Automobilį „Audi“ pirko sutuoktinei, automobilį „Ford“ – sau. Į Švediją vyko vienas, sutuoktinė pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, kai jis parvežė sutartį namo. Automobiliai su defektais, neužsiveda, parūdiję, ketino juos suremontuoti ir naudoti. Buvo tikras, kad galės juos suremontuoti taip, kad jie važiuotų. Dirba Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos techninėje tarnyboje, bando brangius automobilius, kurie nesertifikuoti ar pagaminti Lietuvoje. Kadangi įsigyti automobiliai nevažiuoja, Švedijoje jų neišbandė. Mano, kad nurodyta per didelė įsigytų naudotų automobilių kaina (vertė). Už juos sumokėjo mažiau nei 3 000 €.
Vėliau automobilių aikštelės Švedijoje savininkas, pardavęs (K. G.) minėtus automobilius, paskambino ir pasiūlė pakeisti automobilius į geresnius, važiuojančius, reikalaujančius mažiau remonto. Nežinojo, ar apsimoka gabenti nupirktus automobilius atgal. Reikėjo tiksliau įvertinti remonto ir kelionės kaštus. Autoservise Vilniuje dirbantis grupiokas pasiūlė įvertinti remonto, detalių kainą. Draugas būtų geriau apskaičiavęs išlaidas, nes jis su tuo susiduria kiekvieną dieną. Be to, Vilniuje stovėjo svetimas autovežis ir būtų galėjęs šiuo autovežiu nusiųsti automobilius į Švediją. Todėl įvykio dieną sūnui priklausančios įmonės autovežiu vežė nupirktus automobilius į Vilnių.
Pakeliui jį sustabdė muitinės pareigūnai ir paprašė darbo pažymėjimo, kitų dokumentų. Pamatę, kad jis turi teisę vairuoti visų kategorijų transporto priemones, pareigūnai klausė, ar jis dirba vairuotoju, ar prekiauja automobiliais, kodėl juos veža autovežiu. Pareigūnai nurodė, kad du automobiliai yra komercinė partija. Tai, kad jis vežė du automobilius ir vežė juos autovežiu, muitinės pareigūnams buvo įrodymas, jog jis nelegaliai užsiima verslu. Nurodė, kad dirba laboratorijoje automobilių bandytoju, yra ne darbo vietoje, automobilius veža ne komerciniais tikslais. Negalėjo pateikti gabenamų automobilių registracijos dokumentų ir pirkimo sutarčių. Automobilių registracijos pažymėjimų neturėjo, nes Švedijos pareigūnai automobilį išregistruoja per 5 dienas nuo pirkimo ir paštu atsiunčia dokumentus. Pirkimo – pardavimo sutartį pamiršo namie. Pareigūnams pasakė, kad per pusvalandį gali atvežti sutartį, tačiau pareigūnai atsakė, kad pažeidimas jau įvykdytas, jis gali surašyti tokį dokumentą. Jis (K. G.) nesupranta, kodėl pareigūnai prašo dokumentų, kurių tikrumu netiki. Įvykio vietoje iš duomenų bazių pareigūnai per kelias minutes nustatė, iš kur automobiliai, kas jų savininkas, kaip jis (K. G.) įsigijo automobilius. Dokumentai gali būti ne tik popieriniai, bet ir elektroniniai. Automobilių pirkimo - pardavimo bei registracijos dokumentus pateikė pareigūnei, kai ji rašė administracinio nusižengimo protokolą, tačiau pareigūnė dokumentų neskaitė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.
ANK 214 straipsnyje numatyta atsakomybė už prekių (krovinio) gabenimą LR teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra kontrabandos požymių. Prekių sąvoka pateikiama Civiliniame kodekse (toliau – CK), pavyzdžiui, CK 4.202, 6.161, 6.228¹, 6.301, 6.305, 6.306, 6.350, 6.363 ir kituose straipsniuose. Prekės yra daiktai, kuriuos asmuo parduoda (siekia parduoti). Analogiškai prekės suvokiamos ir ANK 214 straipsnio kontekste.
ANK 214 straipsnio 5 dalis sako, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 214 straipsnį netraukiami asmenys (vartotojai), gabenantys prekes (krovinį), iš kurių kiekio (svorio, dydžio) akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti. Tokia įstatymo formuluotė nereiškia, kad minėta ANK 214 straipsnio 5 dalies nuostata taikoma tik tokiu atveju, kai nekomercinė krovinio paskirtis pareigūnams ar teismui yra akivaizdi iš pirmo žvilgsnio, neatlikus išsamaus tyrimo. Negalima asmens traukti administracinėn atsakomybėn remiantis vien prielaida, jog krovinys gabenamas komerciniais tikslais. Teismų praktikoje priimta, kad ANK 214 straipsnio (ir analogišką pažeidimą nustačiusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ straipsnio) kontekste vertinant, ar krovinys yra skirtas asmeniniams poreikiams tenkinti, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, t. y. asmens kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą privalo įrodyti kompetentinga institucija. Asmuo negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šį ANK straipsnį, jei byloje surinkti duomenys nepaneigia jo versijos, jog krovinį (pavyzdžiui, automobilį) jis gabeno savo šeimos reikmėms (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis byloje Nr. ATP-114-309/2014).
Administracinio nusižengimo protokole (b. l. 2) K. G. gabenti automobiliai „Audi Quattro“, Švedijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Galaxy“, Švedijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvardijami prekėmis.
Pasak K. G., muitinės pareigūnai įtarė neteisėtą komercinę veiklą, nes automobilius jis vežė sūnui S. G. priklausančiu autovežiu, o S. G. verčiasi automobilių prekyba. Muitinės pareigūnai aiškino, kad du automobiliai yra laikomi komercine partija.
Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresn. inspektorė I. Balinskienė 2017 m. gegužės 23 d. tarnybiniame pranešime dėl nustatyto pažeidimo (b. l. 10) nurodė, kad K. G. vairuotas autovežis priklauso jo sūnui S. G.. S. G. yra UAB „G“ savininkas, įmonė verčiasi transporto priemonių prekyba. Tarnybiniame pranešime sakoma, kad tikėtina, jog UAB „G“ slepia pajamas, o K. G. gabeno automobilius nedirbdamas UAB „G“.
K. G. teigimu, įvykio vietoje jis siūlė pareigūnams atvežti automobilių pirkimo - pardavimo sutartis; pareigūnei rašant administracinio nusižengimo protokolą, pateikė automobilių pirkimo - pardavimo sutartis ir registracijos dokumentus. Klaipėdos teritorinės muitinės teismui pateiktoje byloje nebuvo minėtų dokumentų, taip pat muitinės pareigūnų surašytų transporto priemonių techninės apžiūros ir perdavimo ir priėmimo aktų (b. l. 71-72).
Nustatant, ar buvo padarytas ANK 214 straipsnyje nurodytas nusižengimas, nėra svarbu, dėl kokių priežasčių asmuo nepateikia dokumentų – dėl to, kad jų neturi, ar dėl to, kad juos pamiršo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 3 d. nutartis byloje Nr. N17–148/2007, 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr. N62-2709/2010). Tačiau tai nereiškia, kad administracinį nusižengimą tirianti institucija ir vėliau teismas neturi atsižvelgti į minėtus dokumentus, vertindami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, jog automobilius jis įgijo siekdamas juos suremontuoti ir su sutuoktine naudoti asmeninėms reikmėms.
Automobilių įsigijimo dokumentų, techninės apžiūros aktų reikia ne tik kvalifikuojant nusižengimą pagal atitinkamą ANK 214 straipsnio dalį, bet ir nustatant krovinio muitinę vertę, nes prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė (Sąjungos muitinės kodekso, nustatyto 2013 m. spalio 9 d. reglamentu Nr. 952/2013, 70 str. 1 d.). Tik jei negalima nustatyti muitinės vertės pagal sandorio vertę, pareigūnai gali remtis antriniais muitinio įvertinimo metodais, įskaitant tapačių ar panašių prekių verte (Sąjungos muitinės kodekso, nustatyto 2013 m. spalio 9 d. reglamentu Nr. 952/2013, 74 str.). Iš Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Šiaulių poskyrio 2017 m. birželio 1 d. tarnybinio pranešimo matyti (b. l. 6), kad, apskaičiuodami K. G. gabentų automobilių rinkos vertę, pareigūnai rėmėsi elektroniniame žinyne nurodytomis vidutinėmis transporto priemonių kainomis. Elektroniniame žinyne nurodytos vidutinės transporto priemonių kainos nustatomos pagal tokius kriterijus: transporto priemonės pavadinimas, pagaminimo metai, variklio talpa/ galia, degalų rūšis. Automobiliai „Audi Quattro“, Švedijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Galaxy“, Švedijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinti atitinkamai 5 280 € ir 5 230 €, iš viso – 10 510 €. Kaip galima suprasti, elektroniniame žinyne neatsižvelgiama į transporto priemonių techninę būklę.
Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, kad nesurinkta pakankamai duomenų, rodančių, kad įvykio metu K. G. gabenti automobiliai buvo prekės, t. y. kad jie nebuvo skirti kasdienėms asmeninėms reikmėms tenkinti. K. G. paaiškinimuose ir teisme nuosekliai teigė, kad šeima turi tik vieną seną automobilį, automobilius įgijo sau ir sutuoktinei, automobiliais neprekiauja. Įsigyti automobiliai buvo su trūkumais, nevažiuojantys, ketino juos suremontuoti ir tik tada naudoti. Vežė juos į Vilnių, norėdamas tiksliau sužinoti remonto kainą, turėjo galimybę už tą pačią (sumokėtą) kainą grąžinti automobilius pardavėjui ir pasikeisti į kitus, geresnės kokybės, automobilius.
K. G. paaiškinimus iš dalies patvirtina jo į bylą pateikti ar teismo surinkti dokumentai.
Iš LR kelių transporto priemonių registro 2017 m. liepos 15 d. išrašo (b. l. 35-39) matyti, kad nuo 1994 m. K. G. vardu registruotos 7 transporto priemonės: 5 automobiliai, 2 priekabos. K. G. 2009 m. pardavė vieną 1989 m. gamybos automobilį. Kitos 6 transporto priemonės buvo išregistruotos automatiškai, negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą. K. G. teisme paaiškino, kad minėtos 6 transporto priemonės susidėvėjo. VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo 2017 m. rugpjūčio 17 d. pažymose (b. l. 44-45) nurodyta, kad K. G. vardu nėra įregistruota transporto priemonių, o V. G. vardu registruoti du automobiliai, iš kurių tik vienas – 1993 m. Lietuvoje pirmą kartą registruotas „VW“ Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – gali dalyvauti viešajame eisme.
Transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo 2017 m. gegužės 23 d. aktuose (b. l. 71-72) nurodyta, kad automobiliai „Audi Quattro“, Švedijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Galaxy“, Švedijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neužsiveda, abiem automobiliams nustatytas 40 % kėbulo korozijos laipsnis ir 50 % salono nusidėvėjimo laipsnis, nurodyti automobilių trūkumai: įlinkimai, rūdys, įdaužimai ir kt. Automobilių pirkimo - pardavimo sutartyse (b. l. 74-78) sakoma, kad automobilį „Ford Galaxy“, Švedijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), K. G. nupirko už 1 000 €, automobilį „Audi Quattro“, Švedijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. nupirko už 1 200 €, iš viso – už 2 200 € arba beveik 5 kartus mažiau, nei K. G. gabentus du automobilius įvertino muitinės pareigūnai.
Nenustatyta, kad K. G. būtų padaręs inkriminuotą nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukiama (ANK 591 str. 1 p.).
Automobiliai „Audi Quattro“, Švedijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Galaxy“, Švedijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), grąžinami K. G. ir (arba) V. G. kaip teisėtiems savininkams (bendroji jungtinė nuosavybė).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teismas
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalį K. G. atžvilgiu nutraukti.
Automobilius „Audi Quattro“, Švedijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Galaxy“, Švedijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti K. G. ir (arba) V. G. kaip teisėtiems savininkams.
Nutarimo patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti (išduoti) Klaipėdos teritorinei muitinei ir K. G..
Nutarimas per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo (išdavimo) gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.