- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-780-656/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00926-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „Intermaks salonas“
- Atsakovas
- AB bankui „Finasta“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) AB bankas „Finasta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Intermaks salonas“ ieškinį atsakovui AB bankui „Finasta“ dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas pateikė ieškinį atsakovui, kuriuo prašo teismo peržiūrėti ir pakeisti kredito sutarties Nr. KRE-141570 ir 2013-05-03 susitarimo dėl kredito sutarties Nr. KRE-141570 pakeitimo punktus bei atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti prievolių vykdymą UAB „Intermaks salonas“ pagal kredito sutartį Nr. KRE-141570 ir 2013-05-03 susitarimą dėl kredito sutarties Nr. KRE-141570 specialiosios dalies pakeitimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ieškovas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties, kuriuo prašė teismo nutartį panaikinti ir pakartotinai spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 13 d. nutartimi, sutikdamas su ieškovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį ir taikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė prievolių vykdymą UAB „Intermaks salonas“ pagal kredito sutartį Nr. KRE-141570 ir 2013-05-03 susitarimą dėl kredito sutarties Nr. KRE-141570 specialiosios dalies pakeitimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Teismas atsižvelgė į atskirojo skundo argumentą, kuriuo tvirtinama, kad atsakovas piktnaudžiauja sutartinėmis teisėmis, nebendradarbiauja su ieškovu siekiant sudaryti nediskriminuojantį ieškovą susitarimą, bet ir galimai grasina ekonominio spaudimo taikymu ieškovo įmonei kaip ekonomiškai silpnesnei, priverčiant, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Teismas nurodė, kad ieškovas teismui pateikė išrašus iš banko, patvirtinančius, kad atsakovas pradėjo taikyti baudas ieškovo atžvilgiu, nurašinėti pinigus nuo sąskaitos, darydamas prielaidas skaičiuoti delspinigius nuo nesumokėtų palūkanų ir įmokų pagal pagrindinę sutarties prievolę. Teismas pripažino, kad kyla reali grėsmė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ieškovas patirs nuostolių, kurie gali būti žymūs. Teismas padarė išvadą, jog nelaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos ieškovo teisės ir ieškovo teisėti interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas AB bankas „Finasta“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2- 7138-872/2015 ir tenkinti ieškovo prašymą iš dalies, t.y. pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo uždraudžiant AB bankui „FINASTA” taikyti baudas UAB „Intermaks salonas” atžvilgiu už Kredito sutarties pažeidimus, kurie yra: 1) neįkeičia įrengimų ir/ar inventoriaus - saulės baterijos su visa įranga, nuosavybės teise priklausančių UAB „Intermaks salonas“, įsigijimo verte ne mažesne nei 200 000 LTL (Kredito sutarties Specialiosios dalies 14.3 punktas); 2) neįkeičia ne mažesnės kaip 580 000 Lt gautinų sumų, t.y. visos reikalavimo teises, kylančias iš elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties (sutarčių) sudarytos (sudarytų) tarp UAB „Intermaks salono” ir AB LESTO (Kredito sutarties Specialiosios dalies 14.3 punktas; 3) neapdraudžia statybos/rekonstrukcijos darbų AB banko „Finasta” naudai AB bankui „Finasta” priimtinomis sąlygomis (Kredito sutarties Bendrosios dalies 12.1. punktas).
1. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad bankas piktnaudžiauja savo sutartinėmis teisėmis, nebendradarbiauja ar grasina Ieškovui.
2. Teismas nepagrindė, kokiu būdu, dėl Ieškovo nevykdomų sutartinių prievolių jam teisėtai taikomos baudos, gali sukelti žalą - nuostolius. Teismas nurodo, kad šios neigiamos pasekmės - nuostoliai, gali būti žymūs, tačiau kokio tikslaus mąsto ar neigiamų padarinių taip pat neįvardina, kas laikytina nemotyvuota nutartimi, vadovaujantis CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punktu ir 291 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Darytina išvada, kad byloje nėra realių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėjo daryti neginčijamą išvadą (CPK 185 straipsnis), neva būtent Bankas piktnaudžiauja savo sutartinėmis teisėmis, kelia žalą Ieškovui ar kt., ko pasėkoje galima būtų pagrįstai taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Ieškovas nei teismas nenurodė, kaip būtent laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas apsunkintų ar padarytų neįmanomą tariamai teigiamo sprendimo Ieškovo naudai įvykdymą.
4. Jei hipotetiškai būtų patenkintas ieškinys ir atitinkamai būtų pakeistos ar panaikintos tam tikros Kredito sutarties sąlygos, kurių pagrindu būtų pripažinta, kad Bankas neteisėtai taiko baudas už Ieškovo prisiimtų prievolių nevykdymą, tai atitinkamai būtų taikoma restitucija - CK 6.145 straipsnio 1 dalis - ir Bankas turėtų gražinti Ieškovui priskaičiuotas ir sumokėtas (nuskaičiuotas) baudas. Kadangi Bankas yra suteikęs Ieškovui net 239.280,00 Lt kreditą, tai tokiu atveju šalys turėtų vienodus priešpriešinius vienarūšius piniginius reikalavimus (Ieškovas turės sumokėti kredito įmokas, o Bankas grąžinti Ieškovo sumokėtas baudas), kuriuos galėtų tiesiog abipusiškai įskaityti, kaip tai numatyta CK 6.130 straipsnyje, kuris reglamentuoja įskaitymą. Todėl net ir tuo atveju jei Ieškovo nepagrįstas ieškinys būtų patenkintas, tai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų neįmanomas, nes šalys galėtų taikyti įskaitymą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirojo skundo argumentus atmesti.
1. Banko raštiški atsakymai dėl baudų taikymo už kiekvieną pažeidimo dieną laikytini grasinimu, nes bankas baudas taiko už neįvykdomų prievolių neįvykdymą. Be to, grasinimas paremtas realiais banko veiksmais ir jau realiai yra vykdomas ekonominis spaudimas.
2. Tai, kad sutarties sąlygos neįvykdomos ir atsakovas tai supranta galima spręsti iš atsakovo pateikto alternatyvaus reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria panaikinta teismo nutartis ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jie tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas nereiškia reikalavimo dėl kredito sutarties nutraukimo. Ieškovas (kredito gavėjas) kelia ginčą dėl kredito sutarties, sudarytos su atsakovu (kredito davėju), sąlygų pakeitimo. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė, kuria sustabdytas ieškovo visų prievolių vykdymas atsakovui pagal kredito sutartį Nr. KRE-141570 ir 2013-05-03 susitarimą dėl kredito sutarties Nr. KRE-141570 specialiosios dalies pakeitimo, laikytinas neproporcinga priemone. Be to, ieškovas nenurodė ir nepagrindė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas. Teismui galimai priėmus ieškovui palankų spendimą, būtų taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovas turėtų grąžinti ieškovui jo permokėtas sumas arba taikyti prievolių įskaitymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.